Kai kraujospūdis pradeda kilti, daugelis pirmiausia pagalvoja apie vaistus, druskos mažinimą, svorio kontrolę ar daugiau judėjimo. Tačiau kasdienėje mityboje yra ir paprastesnių dalykų, kurie gali turėti reikšmės širdies bei kraujagyslių sveikatai. Vienas iš jų — paprasta arbata.
Žinoma, arbatos puodelis nėra stebuklinga priemonė, kuri per vieną vakarą išspręs hipertenzijos problemą. Tačiau specialistai pabrėžia, kad tam tikros arbatos rūšys gali būti naudingos kaip papildoma priemonė, ypač jei žmogus kartu rūpinasi mityba, fiziniu aktyvumu, miegu ir laikosi gydytojo rekomendacijų.
Kardiologai primena, kad mitybos korekcija yra vienas iš būdų, galinčių padėti reguliuoti ir palaikyti sveikesnį kraujospūdį. Tai nereiškia, kad žmogus turi viską apversti aukštyn kojomis per vieną dieną. Kartais svarbūs būna maži, bet nuoseklūs pokyčiai: mažiau druskos, daugiau daržovių, pakankamai vandens, mažiau alkoholio ir tinkamai parinkti gėrimai. Nesaldinta arbata gali tapti vienu iš tokių kasdienių pasirinkimų.
Kaip arbata gali veikti kraujospūdį
Tyrimai rodo, kad reguliarus arbatos vartojimas gali būti susijęs su mažesne hipertenzijos rizika ir šiek tiek geresniais kraujospūdžio rodikliais. Ypač dažnai minimos žalioji ir juodoji arbata, nes jose yra polifenolių — augalinių junginių, kurie gali būti naudingi kraujagyslėms.
Polifenoliai gali padėti gerinti endotelio funkciją. Endotelis yra plonas ląstelių sluoksnis, dengiantis kraujagyslių vidų, ir jis labai svarbus normaliam kraujagyslių darbui. Kai kraujagyslės lankstesnės ir geriau reaguoja į organizmo poreikius, kraujotaka tampa sklandesnė, o širdžiai gali būti lengviau dirbti.
Specialistai taip pat aiškina, kad arbatoje esantys junginiai gali padėti mažinti oksidacinį stresą. Tai procesas, kai organizme susidaro per daug laisvųjų radikalų, galinčių pažeisti ląsteles ir prisidėti prie kraujagyslių senėjimo. Be to, arbata gali skatinti azoto oksido gamybą. Ši medžiaga padeda atpalaiduoti ir praplėsti kraujagysles, todėl kraujas gali tekėti lengviau.
Visa tai nereiškia, kad išgėrus vieną puodelį spaudimas staiga taps idealus. Poveikis, jei jis pasireiškia, dažniausiai būna nuosaikus ir ilgalaikis. Arbata gali būti naudinga ne kaip greitas kraujospūdžio „numušimo“ būdas, o kaip kasdienio gyvenimo dalis, kuri švelniai prisideda prie širdies sveikatos.
Svarbiausia, kad arbata būtų geriama be didelio cukraus kiekio. Jei į puodelį dedama daug cukraus, saldiklių sirupų ar geriama saldinta šalta arbata iš parduotuvės, nauda gali greitai sumažėti. Kraujospūdžiui palankiausias pasirinkimas — nesaldinta arba minimaliai saldinta arbata.
Kuri arbata laikoma naudingiausia
Pagal šiuo metu turimus duomenis dažniausiai išskiriama žalioji arbata. Ji siejama su palankiu poveikiu kraujospūdžiui ir bendrai širdies bei kraujagyslių sistemai. Kai kuriuose tyrimuose pastebėta, kad reguliariai geriantiems žaliąją arbatą arba vartojusiems žaliosios arbatos ekstraktą sistolinis ir diastolinis kraujospūdis gali sumažėti.
Po žaliosios arbatos dažnai minima hibiskų arbata. Ji vertinama dėl rūgštoko skonio ir galimo poveikio kraujospūdžiui. Kai kuriems žmonėms hibiskų arbata gali būti maloni alternatyva įprastai juodajai ar žaliajai arbatai, ypač jei norisi gėrimo be kofeino.
Juodoji arbata taip pat gali turėti tam tikrą naudą, nors jos poveikis kraujospūdžiui dažniausiai apibūdinamas kaip nuosaikesnis. Ji turi polifenolių, tačiau joje yra ir kofeino, todėl jautresniems žmonėms reikėtų stebėti savo reakciją.
Gera žinia ta, kad net jei žmogus nemėgsta žaliosios arbatos, bet renkasi nesaldintą juodąją ar kai kurias žolelių arbatas, tai vis tiek gali būti geresnis pasirinkimas nei saldūs gėrimai, gazuoti limonadai ar perteklinis kavos kiekis. Pakeitus saldžius gėrimus nesaldinta arbata, galima netiesiogiai padėti ir kraujospūdžiui, ir svoriui, ir bendrai savijautai.
Kada su arbata reikia elgtis atsargiai
Nors arbata daugeliui žmonių atrodo visiškai nekaltas gėrimas, ji tinka ne visiems ir ne visada. Pirmiausia reikėtų prisiminti kofeiną. Žaliojoje ir juodojoje arbatoje jo yra, o kofeinas kai kuriems žmonėms gali trumpam padidinti kraujospūdį, sukelti širdies plakimą, nerimą ar nemigą.
Jeigu žmogus jautrus kofeinui, geriau negerti stiprios arbatos vakare ir stebėti, kaip organizmas reaguoja. Kai kuriems tinka keli puodeliai per dieną, kiti jau po vieno stipresnio puodelio jaučia nemalonų poveikį. Kūno reakcija šiuo atveju labai individuali.
Dar svarbiau atkreipti dėmesį į galimą sąveiką su vaistais. Specialistai įspėja, kad žalioji arbata gali sąveikauti su kai kuriais vaistais, pavyzdžiui, varfarinu ar beta adrenoblokatoriais. Ji taip pat gali paveikti folio rūgšties ar geležies pasisavinimą. Todėl žmonėms, vartojantiems vaistus nuo širdies, kraujospūdžio, kraujo krešėjimo ar turintiems geležies stoką, verta pasitarti su gydytoju.
Per didelis arbatos kiekis taip pat gali sukelti problemų. Jei per dieną išgeriama daugiau nei penki puodeliai stiprios arbatos, gali padidėti virškinimo sutrikimų, geležies trūkumo ar nemigos rizika. Todėl net ir naudingas gėrimas gali tapti nebe toks naudingas, jei jo vartojama per daug.
Atskirai verta paminėti žolelių arbatas. Ne visos jos automatiškai saugios kraujospūdžiui. Pavyzdžiui, saldymedžio šaknies arbata gali didinti kraujospūdį ir sąveikauti su kai kuriais vaistais. Todėl žmonėms, turintiems hipertenziją, nereikėtų manyti, kad bet kuri „natūrali“ arbata yra tinkama.
Kaip arbatą įtraukti į kasdienybę protingai
Jeigu norite arbatą naudoti kaip švelnią pagalbą širdies sveikatai, geriausia pradėti paprastai. Vienas ar du puodeliai nesaldintos žaliosios, juodosios arba hibiskų arbatos per dieną daugeliui žmonių gali būti pakankamas kiekis. Svarbiausia — stebėti savijautą ir nepaversti arbatos vaistų pakaitalu.
Jeigu kraujospūdis jau padidėjęs arba diagnozuota hipertenzija, būtina laikytis gydytojo paskirto gydymo. Arbata gali būti tik papildoma priemonė šalia sveikesnės mitybos, fizinio aktyvumo, mažesnio druskos kiekio ir kitų gyvenimo būdo pokyčių. Ji negali pakeisti vaistų, jei gydytojas juos paskyrė.
Taip pat verta reguliariai matuoti kraujospūdį, o ne spręsti pagal savijautą. Padidėjęs spaudimas ne visada jaučiamas, todėl žmogus gali manyti, kad viskas gerai, nors rodikliai jau seniai per aukšti. Jei pradėjus gerti daugiau arbatos atsiranda širdies plakimas, nemiga, nerimas, skrandžio dirginimas ar kiti nemalonūs pojūčiai, kiekį reikėtų sumažinti.
Bendra išvada paprasta: arbata gali būti naudinga kraujospūdžiui, bet ji veikia kaip pagalbinė, o ne pagrindinė priemonė. Geriausiai tinka nesaldinta žalioji arbata, taip pat verta atkreipti dėmesį į hibiskų arbatą, o juodoji arbata gali turėti nuosaikų poveikį. Tačiau svarbiausia ne vien pats gėrimas, o visas gyvenimo būdas.
Kartais sveikesnė širdis prasideda ne nuo didelių pažadų, o nuo paprasto kasdienio pasirinkimo: mažiau cukraus, mažiau skubėjimo, daugiau judėjimo ir puodelis arbatos, kuris ne tik sušildo, bet ir primena bent trumpam pasirūpinti savimi.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
