Įkraunami hibridai gali būti didžiausia vairuotojų iliuzija: realybėje jie teršia visai ne taip, kaip žadėta

Įkraunami hibridai ilgą laiką buvo parduodami kaip protingas kompromisas. Mieste važiuoji elektra, ilgesnėje kelionėje nebijai likti be įkrovimo, o degalų sąnaudos popieriuje atrodo beveik juokingai mažos. Skamba kaip idealus variantas tiems, kurie dar nenori pilno elektromobilio, bet jau nori „švaresnio“ automobilio.

Tačiau nauji realaus naudojimo duomenys smogia tiesiai į šią gražią istoriją. Pagal „Transport & Environment“ analizę, 2024 m. Europos Sąjungoje registruoti įkraunami hibridai realiomis sąlygomis vidutiniškai išmetė 145 g CO₂/km, nors oficialiuose bandymuose jų rodiklis siekė tik 24 g CO₂/km. Kitaip tariant, reali tarša buvo maždaug šešis kartus didesnė, nei rodo laboratoriniai skaičiai.

Ir čia problema ne tik ekologinė. Tai labai praktiškas klausimas kiekvienam pirkėjui: jeigu automobilis realybėje naudoja kelis kartus daugiau degalų nei žadėta, žmogus permoka ne tik pirkdamas, bet ir kiekvieną mėnesį važinėdamas.

Kodėl skaičiai taip smarkiai skiriasi?

Įkraunamas hibridas, arba PHEV, turi du pasaulius viename kėbule: elektros variklį su baterija ir benzininį arba dyzelinį variklį. Teoriškai trumpus atstumus jis gali įveikti elektra, o vidaus degimo variklį naudoti tada, kai baterija išsikrauna arba reikia važiuoti toliau. Problema ta, kad oficialūs bandymai ilgą laiką rėmėsi prielaida, jog vairuotojai tokius automobilius krauna dažnai ir didelę dalį kilometrų nuvažiuoja elektra.

Realiame gyvenime taip būna ne visada. Vienas žmogus neturi įkrovimo vietos prie namų. Kitas gyvena daugiabutyje ir krauti automobilį jam nepatogu. Trečias nusiperka PHEV dėl mažesnių oficialių emisijų, bet važinėja kaip su įprastu benzininiu automobiliu. Ketvirtas tiesiog tingi kas vakarą jungti laidą.

Kai baterija neįkrauta, įkraunamas hibridas tampa paprastu vidaus degimo automobiliu, tik dar su papildomu svoriu. Jis tempia bateriją, elektros sistemą ir visą sudėtingesnę techniką. Todėl vietoje stebuklingų 1,6 ar 1,7 l/100 km realybėje gali būti apie 5,9 l/100 km ar dar daugiau, priklausomai nuo modelio, maršrutų ir vairavimo įpročių.

Net elektrinis režimas ne visada toks švarus, kaip atrodo

Daug pirkėjų įsivaizduoja, kad jei prietaisų skydelyje dega elektrinis režimas, automobilis važiuoja visiškai be emisijų. Tačiau kai kuriuose įkraunamuose hibriduose vidaus degimo variklis gali įsijungti ir tada, kai vairuotojas mano važiuojantis elektra. Taip nutinka stipriau spaudžiant akceleratorių, važiuojant į įkalnę, esant šalčiui arba kai sistemai reikia papildomos galios.

Būtent todėl realūs rezultatai taip skiriasi nuo reklaminio vaizdo. Ant popieriaus automobilis atrodo beveik kaip elektromobilis. Realybėje jis dažnai elgiasi kaip sunkesnis benzininis automobilis su elektriniu priedu. O jeigu savininkas jo nekrauna kasdien, visas PHEV privalumas ima tirpti labai greitai.

Dar nemalonesnė detalė – naujausi duomenys rodo, kad skirtumas tarp oficialių ir realių emisijų ne mažėja, o didėja. 2023 m. įkraunami hibridai realybėje teršė beveik penkis kartus daugiau nei deklaruota, o 2024 m. šis skirtumas jau pasiekė šešis kartus.

Įkraunami hibridai gali būti didžiausia vairuotojų iliuzija

Ar tai reiškia, kad įkraunamo hibrido pirkti neverta?

Ne viskas taip juoda. Įkraunamas hibridas gali būti geras pasirinkimas konkrečiam žmogui, bet tik labai konkrečiomis sąlygomis. Jeigu turite nuosavą kiemą, garažą arba patogią įkrovimo vietą darbe, kasdien nuvažiuojate 20–60 km ir tikrai kraunate automobilį beveik kasdien, PHEV gali būti ekonomiškas. Tokiu atveju daug kasdienių kelionių galima atlikti elektra, o benzininis variklis lieka ilgesnėms išvykoms.

Tačiau jeigu gyvenate daugiabutyje be įkrovimo galimybės, dažnai važiuojate magistralėmis, automobilį krausite „kai prisiminsiu“ arba perkate PHEV tik dėl mažesnių mokesčių ir gražių skaičių skelbime, geriau sustoti. Tokiu atveju realios sąnaudos gali labai nuvilti.

Lietuvoje tai ypač aktualu naudotų automobilių pirkėjams. PHEV iš Vokietijos, Nyderlandų ar Skandinavijos dažnai atrodo viliojančiai: galingas, gerai sukomplektuotas, oficialiai mažai teršiantis. Bet prieš perkant reikia tikrinti ne tik ridą ir kėbulą. Reikia suprasti, kokia baterijos būklė, ar veikia įkrovimas, kiek realiai nuvažiuoja elektra ir kiek kainuos remontas, jei suges hibridinė sistema.

Ką pirkėjui būtina patikrinti prieš perkant PHEV?

Pirmiausia paklauskite savęs labai paprastai: kur krausiu šį automobilį? Jei atsakymas neaiškus, PHEV gali būti blogas pasirinkimas. Įkraunamas hibridas be įkrovimo yra tarsi elektrinis virdulys be rozetės – teoriškai funkcija yra, praktiškai naudos mažai.

Antra, būtina pažiūrėti realias sąnaudas, ne katalogą. Ieškokite savininkų atsiliepimų, konkretaus modelio forumų, ilgalaikių testų. Jei žmonės rašo, kad vietoje deklaruotų 1,5 l/100 km automobilis naudoja 6–8 l/100 km, tai nėra smulkmena. Per metus toks skirtumas gali virsti šimtais eurų.

Trečia, tikrinkite bateriją. PHEV baterija mažesnė nei elektromobilio, bet jos remontas vis tiek gali būti brangus. Svarbu žinoti, ar ji dar laiko normalų elektrinį atstumą, ar nėra klaidų, ar veikia įkrovimo lizdas, ar automobilis be problemų persijungia tarp režimų.

Ketvirta, nepamirškite svorio. Įkraunami hibridai dažnai yra sunkesni už paprastus benzininius modelius, todėl gali greičiau dėvėti padangas, stabdžius ir važiuoklę. Tai nėra tragedija, bet tai yra eksploatacijos dalis, kurią reikia įskaičiuoti.

Didžiausia klaida – tikėti vien skaičiais skelbime

Įkraunamas hibridas nėra automatinis bilietas į pigų ir švarų vairavimą. Jis gali toks būti, bet tik tada, kai žmogus jį naudoja taip, kaip numatyta: reguliariai krauna, važinėja trumpesniais maršrutais ir neišsirenka per sunkios, per galingos mašinos vien dėl gražios komplektacijos.

Gamintojų deklaracijos ilgą laiką kūrė labai patogų įspūdį: automobilis galingas, didelis, komfortiškas, bet oficialiai beveik neteršia ir degalų beveik nenaudoja. Realybėje viskas sudėtingiau. Jei benzininis variklis dirba didžiąją laiko dalį, o baterija dažniausiai tuščia, pirkėjas gauna ne ekologinį kompromisą, o brangesnį ir sudėtingesnį automobilį.

Todėl prieš perkant PHEV verta atsakyti ne į klausimą „ar jis oficialiai ekonomiškas?“, o į daug svarbesnį: ar mano gyvenime bus sąlygos jį naudoti ekonomiškai? Jei taip – tai gali būti protingas tarpinis sprendimas. Jei ne – gražūs skaičiai kataloge labai greitai pavirs didesnėmis degalų sąskaitomis ir nusivylimu.