Didžiulės 13 milijardų eurų „Google“ investicijos Suomijoje. Toks projektas Europoje dar nematytas

Kol didžioji dalis Europos vis dar svarsto, kaip pasiruošti sparčiai augančiam dirbtinio intelekto energijos poreikiui, Suomija gauna vieną didžiausių technologinių investicijų savo istorijoje. „Google“ paskelbė, kad per artimiausius dvejus metus į dirbtinio intelekto ir duomenų centrų infrastruktūrą šioje šalyje ketina investuoti mažiausiai 13 milijardų eurų.

Tai būtų didžiausias iki šiol „Google“ infrastruktūros projektas Europoje. Ir kalbama ne vien apie naujus serverius ar dar vieną duomenų centrą. Investicijos apims elektros tinklų modernizavimą, esamų duomenų centrų plėtrą, žaliosios energetikos projektus bei dideles akumuliatorių sistemas.

Dar įdomesnė detalė – kartu „Google“ žengia ir į branduolinės energetikos rinką. Bendrovė pasirašė pirmą tokio pobūdžio sutartį už JAV ribų ir susitarė ilgam laikui pirkti dalį Suomijos Lovysos atominės elektrinės pagaminamos elektros.

„Google“ rezervuoja milžinišką dalį atominės elektrinės energijos

Pagal paskelbtą susitarimą „Google“ galės įsigyti iki 50 proc. Lovysos atominės elektrinės pagaminamos galios, o sutartis numatyta net 22 metams.

Tokio ilgo laikotarpio susitarimas labai aiškiai parodo, kiek energijos ateityje reikės dirbtiniam intelektui.

Didžiuliai duomenų centrai, kuriuose veikia tokios paslaugos kaip „Gemini“, „Google Search“, „Maps“ ar „YouTube“, sunaudoja milžiniškus elektros kiekius. Dirbtinio intelekto modeliai šį poreikį dar labiau augina, todėl technologijų bendrovėms jau neužtenka tiesiog pastatyti serverių – jos turi iš anksto užsitikrinti stabilų energijos šaltinį dešimtmečiams į priekį.

Branduolinė energetika šiuo požiūriu turi vieną itin svarbų pranašumą: ji gali tiekti didelį elektros kiekį visą parą nepriklausomai nuo to, ar šviečia saulė, ar pučia vėjas.

Būtent todėl technologijų sektorius vis dažniau žvalgosi į atomines elektrines kaip į vieną iš būdų aprūpinti energija sparčiai augančią dirbtinio intelekto infrastruktūrą.

Kodėl pasirinkta būtent Suomija?

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista, kad didžiausias „Google“ infrastruktūros projektas Europoje keliauja ne į Vokietiją, Prancūziją ar kitą didžiąją rinką.

Tačiau Suomija duomenų centrams turi kelis labai svarbius pranašumus.

Vienas jų – vėsus klimatas. Serveriai veikdami išskiria milžiniškus šilumos kiekius, todėl duomenų centrų aušinimas yra viena didžiausių jų sąnaudų. Šiaurės Europos klimatas leidžia dalį metų tam panaudoti tiesiog vėsų lauko orą, todėl sumažėja energijos poreikis aušinimo sistemoms.

Antras pranašumas – stabilus elektros tinklas ir didelis mažai anglies dioksido išskiriančios energijos kiekis. Suomijoje svarbų vaidmenį atlieka branduolinė energetika, kartu sparčiai vystomi ir atsinaujinantys šaltiniai.

Trečias veiksnys – politinis ir infrastruktūros stabilumas. Milžiniškas duomenų centras nėra gamykla, kurią lengva po penkerių metų perkelti į kitą šalį. Tokios investicijos planuojamos dešimtmečiams, todėl bendrovėms itin svarbus patikimas elektros tiekimas, telekomunikacijų infrastruktūra ir prognozuojama verslo aplinka.

Dabar „Google“ sprendimas Suomijos pozicijas Europos duomenų centrų rinkoje gali sustiprinti dar labiau.

13 milijardų eurų bus skirti ne vien serverių pastatams

Planuojamos investicijos apima gerokai daugiau nei kelių naujų pastatų statybą.

„Google“ ketina plėsti jau veikiančius duomenų centrus, modernizuoti elektros tinklų infrastruktūrą, investuoti į atsinaujinančios energijos projektus ir diegti dideles baterijų kaupimo sistemas.

Tokios baterijos tampa vis svarbesne energetikos sistemos dalimi. Jos leidžia kaupti elektros energiją tuo metu, kai jos pagaminama daugiau, ir atiduoti ją tinklui, kai poreikis išauga.

Visa ši infrastruktūra bus naudojama paslaugoms, kurias kasdien naudoja ir milijonai europiečių – nuo paieškos sistemos ir „YouTube“ iki žemėlapių bei vis daugiau skaičiavimo galios reikalaujančio „Gemini“ dirbtinio intelekto.

Tai gerai parodo, kaip pasikeitė technologijų verslas. Dar prieš keliolika metų didžiausių interneto bendrovių pagrindinis turtas buvo programinė įranga ir duomenys. Dabar jos tampa ir vienomis didžiausių elektros, duomenų centrų bei fizinės infrastruktūros vartotojų pasaulyje.

Dirbtinio intelekto lenktynėms reikia ne tik geresnių algoritmų. Reikia milžiniškų serverių parkų, elektros tinklų, aušinimo sistemų ir garantuoto energijos tiekimo.

Suomijos ekonomikai – milijardai ir tūkstančiai darbo vietų

„Google“ skaičiavimais, investicijų poveikis Suomijos ekonomikai bus juntamas jau artimiausiais metais.

Bendrovė prognozuoja, kad 2027 ir 2028 metais projektas galėtų papildomai sukurti apie 3,6 mlrd. JAV dolerių Suomijos bendrojo vidaus produkto ir prisidėti prie maždaug 7000 darbo vietų sukūrimo.

Tai nebūtinai reiškia 7000 nuolatinių darbuotojų vien „Google“ duomenų centruose. Tokio masto investicijos sukuria darbų visoje grandinėje – statybose, energetikoje, elektros tinklų priežiūroje, inžinerijoje, logistikoje, apsaugoje ir įvairiose technologijų paslaugose.

Dar svarbesnis gali būti ilgalaikis poveikis. Kai viename regione atsiranda didelė technologinė infrastruktūra, greta jos dažnai pradeda kurtis tiekėjai, energetikos bendrovės ir kiti duomenų centrų operatoriai.

Būtent todėl šalys dėl tokių projektų konkuruoja ne mažiau nei prieš kelis dešimtmečius konkuravo dėl automobilių gamyklų.

Lietuvai čia taip pat yra apie ką pagalvoti

Suomijos pavyzdys įdomus ir Lietuvai. Baltijos regionas taip pat turi vėsų klimatą, gerą interneto infrastruktūrą ir vis daugiau elektros iš atsinaujinančių šaltinių. Tačiau norint pritraukti tokio masto duomenų centrus vien greito interneto neužtenka.

Didžiausias klausimas tampa energija.

Dirbtinio intelekto duomenų centras gali vartoti tiek elektros, kiek nedidelis miestas, todėl investuotojui svarbu žinoti ne tik dabartinę elektros kainą, bet ir tai, ar po dešimties ar dvidešimties metų šalyje bus galima gauti šimtus megavatų stabilios galios.

Suomija šiuo atveju gali pasiūlyti kombinaciją, kurios ieško technologijų gigantai: branduolinę energiją, atsinaujinančius šaltinius, šaltą klimatą ir stabilų tinklą.

O pats „Google“ sprendimas siunčia gana aiškią žinutę apie tai, kur juda visas technologijų sektorius.

Dirbtinio intelekto era bus statoma ne vien programuotojų kompiuteriuose. Už kiekvieno pokalbio su „Gemini“, paieškos ar sugeneruoto atsakymo stovi milžiniški pastatai, tūkstančiai procesorių ir elektros kiekiai, kuriuos technologijų bendrovės jau pradeda rezervuoti keliems dešimtmečiams į priekį.

13 milijardų eurų investicija Suomijoje – vienas ryškiausių ženklų, kad šios lenktynės Europoje tik prasideda.