Spalio 25-osios naktį Lietuvoje miegosime valanda ilgiau: kada prasideda žiemos laikas 2026 metais

Rudenį vėl artėja laikrodžių persukimas. Spalio pabaigoje Lietuvoje baigsis vasaros laikas ir grįšime prie vadinamojo žiemos, tiksliau – standartinio, laiko. Nors dauguma telefonų, kompiuterių ir išmaniųjų laikrodžių šiandien laiką pakeičia automatiškai, šis vienos valandos pokytis vis tiek juntamas kasdienybėje: rytais šviesos bus daugiau, tačiau vakarai staiga taps tamsesni.

Po ilgų vasaros vakarų ruduo ir taip atneša ankstesnę tamsą, o laikrodžių persukimas šį pojūtį dar labiau sustiprina. Vieną dieną dar atrodo, kad po darbo galima suspėti pasivaikščioti šviesoje, o po laiko pakeitimo ta pati valanda jau būna gerokai tamsesnė. Todėl kasmet spalio pabaigoje daugelis vėl klausia to paties: kada tiksliai suksime laikrodžius ir į kurią pusę?

Kada 2026 m. Lietuvoje bus persukami laikrodžiai?

2026 m. rudenį laikrodžiai Lietuvoje bus persukami spalio 25 d., sekmadienio, paryčiais. Tą naktį vasaros laikas baigsis ir Lietuva grįš prie standartinio laiko. Pagal nurodomą 2026 m. laiko keitimo tvarką Lietuvoje spalio 25 d. 4 val. ryto laikrodžiai bus atsukami viena valanda atgal – į 3 val.

Tai reiškia, kad naktis formaliai taps viena valanda ilgesnė. Tie, kurie tą sekmadienį neturi anksti keltis, teoriškai galės pamiegoti valanda ilgiau. Kita vertus, po šio pakeitimo saulė tekės ir leisis maždaug valanda anksčiau nei dieną prieš tai, todėl vakarinė tamsa taps ryškiausiai juntamu pokyčiu.

Lietuva tuo metu pereis iš Rytų Europos vasaros laiko EEST, UTC+3 į Rytų Europos laiką EET, UTC+2. Būtent šis laikas buityje dažniausiai vadinamas žiemos laiku. Europos Sąjungos Taryba taip pat nurodo, kad Lietuva priklauso Rytų Europos laiko zonai kartu su Bulgarija, Kipru, Estija, Suomija, Graikija, Latvija ir Rumunija.

Ar spalį laikrodį reikia sukti pirmyn, ar atgal?

Rudenį laikrodis sukamas atgal. Paprasta taisyklė, kurią lengva prisiminti: pavasarį – pirmyn, rudenį – atgal. Kovą viena miego valanda tarsi prarandama, o spalį ją atgauname.

Lietuvoje 2026 m. rudens perėjimas atrodys taip: kai laikrodis turėtų rodyti 4:00, jis bus atsuktas į 3:00. Todėl ta pati valanda naktį tarsi pasikartos dar kartą. Daugumai žmonių tai praktiškai reiškia ilgesnę naktį ir šiek tiek lengvesnį sekmadienio rytą.

Dauguma išmaniųjų telefonų, kompiuterių, planšetinių kompiuterių ir išmaniųjų laikrodžių laiką pakeis automatiškai, jei įrenginyje įjungtas automatinis datos, laiko ir laiko juostos nustatymas. Tačiau namuose vis dar yra nemažai daiktų, kuriems reikės žmogaus rankos.

Rankiniu būdu gali tekti persukti sieninius laikrodžius, rankinius laikrodžius, senesnius žadintuvus, orkaitės ar mikrobangų krosnelės laikrodžius, kai kurių automobilių laikrodžius, šildymo sistemos valdiklius, laikmačius ir senesnius elektroninius prietaisus. Ypač verta patikrinti tuos įrenginius, kurie kažką daro nustatytu laiku. Blogai nustatytas žadintuvas, šildymo programa ar buitinės technikos laikmatis pirmadienio rytą gali sukelti visai nereikalingą chaosą.

Vėl suksime laikrodžių rodykles

Ar laikrodžių persukimas jau turėjo būti panaikintas?

Šis klausimas Europoje kartojamas beveik kiekvieną pavasarį ir rudenį. Daug žmonių prisimena, kad buvo kalbama apie laikrodžių sukiojimo pabaigą, todėl natūraliai kyla klausimas: kodėl mes vis dar tai darome?

Atsakymas paprastas: galutinis sprendimas Europos Sąjungoje dar nepriimtas.

Europos Komisija 2018 m. pateikė pasiūlymą nutraukti du kartus per metus vykstantį laikrodžių sukiojimą. Pagal Europos Parlamento pateikiamą informaciją, 2018 m. viešoje konsultacijoje dalyvavo apie 4,6 mln. respondentų, o 84 proc. jų pasisakė už sezoninio laikrodžių persukimo nutraukimą.

Europos Parlamentas 2019 m. taip pat pritarė pozicijai nutraukti vasaros laiko keitimą, tuo metu buvo svarstyta, kad 2021-ieji galėtų tapti paskutiniais metais, kai ES gyventojai dar sukiotų laikrodžius. Tačiau procesas sustojo Taryboje. ES Taryba nurodo, kad galutinis sprendimas nėra priimtas, o kol jo nėra, dabartinė sistema lieka galioti.

Taryba taip pat pabrėžia, kad norint priimti teisės aktą reikia ir Tarybos, ir Europos Parlamento pritarimo. Taryba iki šiol nėra suderinusi bendros pozicijos dėl šio pasiūlymo, todėl nėra aišku, kada laikrodžių persukimas galėtų būti panaikintas.

Kol kas galioja dabartinė Europos Sąjungos tvarka: visos valstybės narės pereina prie vasaros laiko paskutinį kovo sekmadienį, o prie standartinio, arba vadinamojo žiemos, laiko grįžta paskutinį spalio sekmadienį.

Kada bus kitas pavasarinis laiko keitimas?

Jei dabartinė tvarka nesikeis, kitas pavasarinis laikrodžių persukimas Lietuvoje įvyks 2027 m. kovo 28 d. Europos Komisijos 2026 m. paskelbtame grafike nurodoma, kad 2027 m. vasaros laiko laikotarpis ES prasidės kovo 28 d., o baigsis spalio 31 d.

Lietuvoje tai reiškia, kad pavasarį laikrodžiai bus pasukti viena valanda į priekį: iš standartinio Rytų Europos laiko grįšime į vasaros laiką. Pavasarinis perėjimas daugeliui žmonių būna nemalonesnis, nes naktis sutrumpėja ir viena miego valanda dingsta.

Kaip laiko keitimas veikia organizmą?

Nors viena valanda neatrodo daug, mūsų miego ir budrumo ritmą reguliuoja ne vien laikrodis ant sienos. Didelę įtaką daro šviesa, įprastas režimas, kėlimosi laikas, valgymas, darbas ir vakariniai įpročiai. Todėl staigus laiko pakeitimas kai kuriems žmonėms gali laikinai sutrikdyti vidinį kūno laikrodį, vadinamą cirkadiniu ritmu.

Po laikrodžių persukimo dalis žmonių kelias dienas jaučiasi mieguistesni, sunkiau užmiega, sunkiau keliasi arba prasčiau susikaupia. Vis dėlto organizmas prie vienos valandos pokyčio dažniausiai prisitaiko gana greitai. Rudens perėjimas daugeliui būna lengvesnis nei pavasarinis, nes naktis tampa ilgesnė, o ne trumpesnė.

Svarbu atskirti pavasarinį ir rudeninį laikrodžių keitimą. 2025 m. paskelbtoje 27 tyrimų sisteminėje apžvalgoje nurodoma, kad perėjimas prie vasaros laiko buvo siejamas su neigiamu poveikiu miego trukmei, kokybei ir mieguistumui dieną, ypač tarp vadinamųjų vakarinių chronotipų, tačiau autoriai taip pat pabrėžė tyrimų metodologinių skirtumų ribotumą.

2026 m. paskelbta didesnė 157 tyrimų apžvalga pateikė atsargesnę išvadą: negalima paprastai teigti, kad sezoninis laiko keitimas visais atvejais yra vienodai žalingas. Joje nurodoma, kad tyrimų rezultatai nevienodi, o kai kurie poveikiai skiriasi pavasario ir rudens perėjimų metu.

Kitaip tariant, pavasarinis laikrodžių persukimas dažniau siejamas su didesniu stresu organizmui, nes prarandama miego valanda. Rudens perėjimas paprastai būna švelnesnis, tačiau net ir jis gali trumpam išmušti iš įprasto ritmo, ypač žmones, kurie jautriau reaguoja į miego režimo pokyčius.

Kas padeda lengviau prisitaikyti?

Dauguma žmonių rudens laiko keitimą išgyvena be rimtesnių problemų, tačiau keli paprasti įpročiai gali padėti lengviau persijungti į naują ritmą. Svarbiausia – nebandyti sekmadienio paversti visiškai chaotiška diena. Geriausia kuo labiau laikytis įprasto miego ir kėlimosi režimo, net jei atrodo, kad „gavote“ papildomą valandą.

Rytinė natūrali šviesa yra vienas stipriausių signalų vidiniam kūno laikrodžiui. Todėl po laiko pakeitimo verta ryte bent trumpam išeiti į lauką arba praleisti daugiau laiko prie dienos šviesos. Tai padeda kūnui suprasti, kad prasidėjo diena.

Reguliarus fizinis aktyvumas taip pat gali palengvinti prisitaikymą, tačiau vakare geriau vengti labai intensyvaus sporto, per didelio kofeino kiekio, alkoholio ir ilgo sėdėjimo prie ekranų prieš miegą. Visa tai gali apsunkinti užmigimą net tada, kai laikrodis rodo, kad jau metas ilsėtis.

Vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir tiems, kurie jautriai reaguoja į miego režimo pokyčius, perėjimas gali būti šiek tiek sunkesnis. Tokiu atveju padeda paprastas sprendimas – kelias dienas prieš laiko keitimą miego laiką po truputį priartinti prie naujo režimo, o ne viską keisti vienu kartu.

Didžiausias pokytis bus vakare

Nors daug kas pirmiausia kalba apie papildomą miego valandą, realiai labiausiai pasijus ne rytas, o vakaras. Nuo spalio 25-osios popietės ir vakarai atrodys tamsesni, nes saulė leisis maždaug valanda anksčiau pagal laikrodį.

Tai reiškia, kad daugiau kasdienių reikalų teks atlikti dirbtinėje šviesoje. Važiuojant po darbo, einant pasivaikščioti, vedžiojant šunį ar grįžtant namo su vaikais, tamsa prasidės anksčiau. Todėl vairuotojams, pėstiesiems ir dviratininkams verta būti atidesniems, o atšvaitai ir matomi drabužiai rudenį tampa ne gražiu priedu, o labai praktišku saugumo dalyku.

Taigi 2026 m. Lietuvoje žiemos laikas prasidės spalio 25-osios naktį. Laikrodžius reikės atsukti viena valanda atgal – iš 4 val. į 3 val. Naktis bus ilgesnė, tačiau vakarai taps tamsesni. O kalbos apie laikrodžių persukimo panaikinimą, bent jau kol kas, lieka tik kalbomis: dabartinė ES tvarka ir toliau galioja.