Ar varinis ąsotis tikrai išvalo vandenį? Atsakymas ne toks, kokio daugelis tikisi

Daug kas yra girdėjęs seną patarimą: įpilk vandens į varinį ąsotį, palaikyk per naktį – ir vanduo esą taps švaresnis, sveikesnis, net „gyvesnis“. Kiti dar prisimena sidabrinį šaukštelį stiklinėje, varinius indus ar pasakojimus, kad metalas pats sunaikina viską, kas vandenyje bloga. Skamba gražiai, bet realybė kur kas paprastesnė.

Varis tikrai gali turėti silpną antibakterinį poveikį. Vario jonai tam tikromis sąlygomis gali veikti bakterijų ląsteles, todėl ši medžiaga istoriškai buvo vertinama buityje. Tačiau iš to nereikia daryti klaidingos išvados, kad varinis ąsotis ar šaukštas paverčia bet kokį vandenį saugiu gerti. Jei vanduo užterštas smėliu, rūdimis, nitratais, nitritais, chemikalais ar nežinomais teršalais, varis šios problemos neišspręs.

Kitaip tariant, varinis indas gali būti įdomus buities daiktas, bet jis nėra nei filtras, nei laboratorija, nei vandens tiekimo sistema. O Lietuvoje, kur dalis žmonių vis dar naudoja šulinių ar negilių gręžinių vandenį, toks skirtumas labai svarbus.

Ką varis gali padaryti vandeniui

Varis yra metalas, kuris gali išskirti nedidelius jonų kiekius į vandenį. Būtent su tuo siejamas vadinamasis antibakterinis poveikis. Tačiau poveikis priklauso nuo daugybės dalykų: kiek vanduo liečiasi su variu, kiek laiko jis laikomas inde, kokia vandens sudėtis, pH, temperatūra ir koks pats indas.

Todėl varinis ąsotis teoriškai turės didesnį poveikį nei vienas varinis šaukštas stiklinėje. Sąlyčio plotas skirtingas. Didelis vidinis ąsočio paviršius liečiasi su visu vandeniu, o šaukštas ar moneta – tik maža dalimi. Dėl to šaukšto efektas labiau simbolinis nei praktiškas.

Bet net ir varinis ąsotis nepašalina iš vandens mechaninių priemaišų. Jis neišfiltruoja smėlio, rūdžių, dumblo, kalkių ar suspenduotų dalelių. Jis nepašalina nitratų, nitritų, pesticidų ar kitų cheminių teršalų. CDC aiškina, kad vandens valymo įrenginiuose saugumui pasiekti naudojami keli etapai – koaguliacija, flokuliacija, sedimentacija, filtravimas ir dezinfekcija, o filtrai gali būti iš smėlio, žvyro ar anglies ir šalinti skirtingus teršalus.

Todėl svarbiausia mintis tokia: varis gali šiek tiek veikti mikroorganizmus, bet jis nėra pilnavertis vandens valymo būdas.

Ar varinis vandens butelis gali pakeisti filtrą?

Ne. Varinis butelis gali atrodyti gražiai ir turėti tradicijų atspalvį, bet jis nėra filtro pakaitalas. Jeigu namuose vanduo iš centralizuoto vandentiekio yra saugus, varinis butelis nėra būtinas. Jeigu vanduo nesaugus, varinis butelis problemos neišspręs.

Filtras reikalingas tada, kai norima pašalinti konkrečius nešvarumus: mechanines daleles, kvapus, kai kurias organines medžiagas ar kitus teršalus. Aktyvuota anglis gali padėti dėl kvapo ir kai kurių medžiagų, smėlio ar kitokie mechaniniai filtrai sulaiko daleles, o dezinfekcija reikalinga mikroorganizmams naikinti. Vandens valymo sistemos būtent todėl nėra vienas stebuklingas daiktas – jos jungia kelis procesus.

Varis taip pat nėra visiškai neutralus dalykas. WHO nurodo, kad varis yra ir būtina maistinė medžiaga, ir geriamojo vandens teršalas, o geriamojo vandens gairėse nurodoma 2 mg/l vertė, skirta apsaugoti nuo ūmių virškinimo trakto poveikių žmonėms, kurių vario apykaita normali. Tai nereiškia, kad kiekvienas varinis indas pavojingas, bet primena: „kuo daugiau vario, tuo geriau“ nėra teisinga logika.

Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, turintys vario apykaitos sutrikimų ar gydytojo nurodymų riboti varį. WHO taip pat pažymi, kad yra neapibrėžtumo dėl ilgalaikio poveikio jautrioms grupėms, pavyzdžiui, žmonėms su Wilsono liga ar kitais vario apykaitos sutrikimais.

Varinis ąsotis

Lietuvoje svarbiausia problema – ne vario trūkumas

Lietuvoje daliai gyventojų aktualiausia tema yra ne varinis ąsotis, o šulinio ar negilaus gręžinio vandens kokybė. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad į šulinių vandenį gali patekti nitritai ir nitratai, ypač jei šalia yra tręšiamos žemės, tvartai, lauko tualetai, nuotekų rezervuarai ar kiti taršos šaltiniai.

Tai labai svarbu, nes nitratų ir nitritų neišspręs nei varinis ąsotis, nei virinimas, nei paprastas buitinis filtras. NVSC aiškiai nurodo, kad į geriamąjį vandenį patekę nitratai ir nitritai nepašalinami nei virinant vandenį, nei filtruojant buitiniais vandens filtrais.

Dėl to šulinio vanduo gali atrodyti skaidrus, neturėti jokio blogo kvapo ar skonio, bet vis tiek būti netinkamas vartoti. NVSC pabrėžia, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos, todėl vien iš akies jo saugumo nustatyti neįmanoma.

Štai kodėl varinis šaukštas stiklinėje gali sukurti tik klaidingą saugumo jausmą. Vanduo gali atrodyti „pastovėjęs“, „švaresnis“ ar „minkštesnis“, bet jei jame yra cheminių teršalų, jų plika akimi nepamatysite.

Kaip saugiai elgtis su neaiškiu vandeniu

Jeigu vanduo yra iš centralizuoto vandentiekio ir nėra paskelbta jokių įspėjimų, paprastai papildomai jo „dezinfekuoti“ variniu indu nereikia. Jei norisi geresnio skonio ar mažiau kvapo, galima naudoti tam skirtą filtrą, bet svarbu jį prižiūrėti ir laiku keisti kasetes.

Jeigu vanduo neaiškus, iš šulinio, iš gamtos ar po avarinės situacijos, pirmiausia reikia galvoti ne apie varį, o apie patikrintus metodus. CDC rekomenduoja, kad jei nėra saugaus fasuoto vandens, vandenį reikia virinti, o jei vanduo drumstas, prieš tai perfiltruoti per švarų audinį, popierinį rankšluostį ar kavos filtrą.

Virinimas padeda sunaikinti daugelį ligas sukeliančių mikroorganizmų, bet jis nepašalina visų cheminių teršalų. CDC nurodo, kad cheminėmis medžiagomis ar toksinais užteršto vandens negalima padaryti saugaus vien virinant, dezinfekuojant ar filtruojant.

Tai reiškia, kad po potvynio, nuotekų patekimo, įtariamos cheminės taršos ar žemės ūkio taršos geriausias sprendimas yra ne „pavirinau ir gerai“, o fasuotas vanduo ir tyrimai.

Ką realiai galima daryti namuose

Jeigu vanduo tiesiog drumstas, bet nėra įtarimo dėl cheminės taršos, pirmas žingsnis – leisti jam nusistovėti ir mechanines priemaišas pašalinti filtruojant per švarų audinį ar filtrą. Tai padeda pašalinti dalį smėlio, dumblo ar kitų matomų dalelių.

Antras žingsnis – virinimas. CDC buitiniam vandens apdorojimui nurodo skaidrų vandenį užvirinti iki stipraus virimo ir virinti 1 minutę. Po to vanduo turi būti laikomas švariame inde, kad vėl neužsiterštų.

Aktyvuota anglis gali padėti sumažinti kvapus ir kai kurias medžiagas, bet jos nereikia painioti su universaliu saugumo garantu. Anglis nėra stebuklas nuo visko. Jei vanduo iš šulinio gali būti užterštas nitratais ar nitritais, reikia laboratorinio tyrimo ir tinkamo sprendimo, o ne naminės improvizacijos.

Lauko sąlygomis galima naudoti daugiasluoksnį mechaninį filtrą iš audinio, anglies, smėlio ir žvyro, bet toks filtras pirmiausia pašalina daleles ir pagerina skaidrumą. Po tokio filtravimo vandenį vis tiek reikia dezinfekuoti arba virinti. CDC pabrėžia, kad kelionėse ar stovyklaujant, jei nesate tikri dėl vandens saugumo, reikia jį virinti arba naudoti kitą metodą mikrobams pašalinti.

Kada varinis indas gali būti naudojamas

Varinį ąsotį galima naudoti, jei vanduo jau yra saugus ir norite jį laikyti tradiciniame inde. Tačiau indas turi būti tikrai skirtas maistui, švarus, nepažeistas, be įtartinų dangų ir neoksiduotas taip, kad į vandenį patektų neaiškūs likučiai. Žalia patina ant vario nėra tai, ką reikėtų gerti.

Jei vanduo įgauna kartų, metalinį skonį, tai ženklas sustoti. WHO nurodo, kad didesnės vario koncentracijos gali suteikti vandeniui nepageidaujamą kartų skonį, o dar didesnės – paveikti ir spalvą.

Varinis šaukštas ar moneta stiklinėje nėra rimtas vandens valymo metodas. Tai daugiau senas įprotis ar ritualas. Jeigu vanduo saugus, nuo to greičiausiai nieko dramatiško nenutiks. Jeigu vanduo nesaugus, šaukštas jo neišgelbės.

Svarbiausia išvada

Varis nėra visiška pasaka, bet ir ne stebuklas. Jis gali turėti silpną antibakterinį poveikį, tačiau negali pakeisti filtro, virinimo, dezinfekcijos ar vandens tyrimų. Varinis ąsotis nepašalins smėlio, rūdžių, nitratų, nitritų, pesticidų ar kitų cheminių teršalų.

Lietuvoje ypač svarbu prisiminti šulinių vandenį: jis gali atrodyti skaidrus ir skanus, bet būti užterštas medžiagomis, kurių nei užuosi, nei pamatysi. Tokiu atveju padeda ne varinis indas, o tyrimas ir tinkama vandens ruošimo sistema.

Todėl atsakymas paprastas: varinis ąsotis gali būti gražus ir turėti tam tikrą antibakterinį poveikį, bet jis nėra vandens valymo sprendimas. Jei vanduo kelia abejonių, pirmiausia rinkitės patikrintus metodus: tyrimus, filtravimą pagal konkretų teršalą, virinimą nuo mikroorganizmų arba saugų fasuotą vandenį, kai tarša neaiški.