Šuo graužia viską namuose? Šie 5 žingsniai padės susigrąžinti tvarką ir ramybę

Grįžtate po darbo, nusispiriate batus prie durų ir jau iš koridoriaus matote: vienas jų be raištelio, kilimo kraštas pakeltas, o ant grindų mėtosi smulkūs porolono gabaliukai. Šuo pasitinka vizgindamas uodegą taip nuoširdžiai, kad pyktis trumpam susimaišo su kalte. Jis juk, rodos, nesupranta, kodėl šeimininkas staiga kalba pakeltu balsu.

Tačiau po kelių tokių vakarų namuose ima kauptis ne tik sugadinti daiktai. Žmogus pradeda slėpti batus aukščiau, uždarinėti kambarių duris, nervintis prieš išeidamas ir vis dažniau galvoti, ar šuo tai daro iš keršto. Dažniausiai atsakymas kur kas paprastesnis: šuo ne bando nubausti šeimininką, o savaip tvarkosi su nuoboduliu, įtampa, dygstančiais dantimis ar vienatve.

Graužimas šuniui yra natūralus elgesys, bet namuose jis turi turėti aiškias ribas. Tvarką padeda susigrąžinti ne vien griežtesnis tonas ir naujas purškalas baldams. Daug svarbiau suprasti, ką šuo bando pasakyti, ir nuosekliai pakeisti jo kasdienybę.

Pirmas žingsnis – atskirti išdaigą nuo nerimo signalo

Pradėti verta nuo paprasto stebėjimo: ką būtent šuo graužia ir kada tai nutinka. Jaunas šuo dažnai renkasi viską, kas pakliūva po dantimis – šlepetę, kėdės koją, vaiko žaislą, laidą. Tokiu metu jis tyrinėja aplinką, jam gali keistis dantys, o rankomis nepasiekiami daiktai staiga tampa įdomiausiu pasaulio atradimu.

Jeigu daiktai nukenčia daugiausia tada, kai namuose nieko nėra, problema gali būti susijusi su vienatve. Šuo gali graužti durų staktą, palangę, šeimininko drabužius ar vietas prie išėjimo ne todėl, kad nori pakenkti, bet todėl, kad sunkiai išbūna atsiskyręs. Tokį elgesį dažnai lydi kiti ženklai: lojimas, kaukimas, blaškymasis, gausus seilėtekis ar labai audringas pasitikimas grįžus.

Antras žingsnis – nebausti šuns už tai, ką randate jau grįžę. Jis nesusies jūsų pykčio su prieš kelias valandas sukramtytu batu, tačiau gali susieti jį su pačiu jūsų grįžimu namo. Vietoje to ramiai sutvarkykite netvarką ir pagalvokite, kaip kitą kartą neleisti šuniui pasirinkti to paties daikto. Jei graužimas staiga prasidėjo suaugusiam, anksčiau ramiam šuniui, verta neatmesti ir sveikatos ar stipraus streso priežasčių bei pasitarti su veterinaru.

Šuo graužia viską namuose? Šie 5 žingsniai padės susigrąžinti tvarką ir ramybęNuotrauka: Pexels / https://kaboompics.com/

Trečias žingsnis – pavarginti ne tik letenas, bet ir galvą

Trumpas išėjimas prie namo vien tam, kad šuo atliktų reikalus, daugeliui augintinių nėra tikras pasivaikščiojimas. Ypač jei namuose lieka jaunas, aktyvus ar smalsus šuo, turintis visą dieną sukauptos energijos. Tada sofa, kilimas ir batų lentyna tampa ne baldais, o veikla, kuri pagaliau leidžia ką nors nuveikti.

Trečias žingsnis – prieš paliekant šunį vieną skirti laiko ramesniam, bet pilnaverčiam pasivaikščiojimui. Leiskite jam ne tik eiti greta, bet ir pauostinėti, sustoti, patyrinėti aplinką, atlikti kelias paprastas užduotis. Uostymas ir mokymasis šunį dažnai nuvargina prasmingiau nei vien greitas lakstymas, todėl grįžęs jis turi daugiau galimybių pasirinkti poilsį.

Ketvirtas žingsnis – pasiūlyti tai, ką graužti leidžiama. Šuniui neužtenka išgirsti „negalima“: jam reikia suprantamos alternatyvos. Tinkamo dydžio ir saugūs kramtomieji žaislai, maisto paieškos žaislai ar dalis dienos maisto, pateikta taip, kad reikėtų pasidarbuoti, padeda nukreipti įgimtą poreikį tinkama kryptimi. Žaislus verta kaitalioti, nes po savaitės ant grindų gulintis tas pats daiktas šuniui gali tapti toks pat nuobodus kaip žmogui seniai perskaitytas žurnalas.

Penkta žingsnis – padaryti namus aiškius ir saugius abiem

Penktas žingsnis – kol įprotis dar keičiamas, nepalikti šuniui progos repetuoti netinkamo elgesio. Batai, vaikų žaislai, laidai, nuotolinio valdymo pulteliai ir kiti lengvai pasiekiami daiktai neturėtų gulėti ten, kur šuo lieka vienas. Tai nėra kapituliacija prieš augintinį – tai tokia pati buities tvarka, kaip užrakinti spintelę su valikliais, kai namuose auga mažas vaikas.

Galima laikinai apriboti šuns erdvę iki saugaus kambario ar aptvaro, jei jis prie jo pratinamas ramiai ir be baimės. Toje vietoje turi būti vandens, guolis ir leidžiami kramtyti daiktai, o ne jausmas, kad šuo uždarytas už bausmę. Ypač svarbu nepalikti prieinamų elektros laidų, vaistų, valiklių, smulkių detalių ar daiktų, kuriuos prarijęs šuo galėtų susižaloti.

Šioje situacijoje svarbi ir kita pusė. Šeimininkas pavargsta nuo sugadintų daiktų, išlaidų ir nuolatinio budrumo, tačiau šuo neprašo tobulo interjero – jam reikia nuspėjamos dienos, veiklos ir saugumo. Šeimoms su vaikais tai reiškia, kad taisyklės turi galioti visiems: jei vienas leidžia šuniui tampyti seną kojinę, o kitas bara už naują, gyvūnui skirtumo tarp jų tiesiog nėra. Senjorams ar daug dirbantiems žmonėms kartais praverčia artimųjų pagalba, ilgesnis pasivaikščiojimas dieną ar specialisto patarimas, jei vienatvės nerimas tampa per sunkus.

Tvarka namuose grįžta ne tą dieną, kai nusiperkate dar vieną žaislą, o tada, kai šuo aiškiai supranta savo dieną: kada jis juda, kada gauna dėmesio, ką gali graužti ir kur saugiai ilsisi. Sugraužtas batas dažnai nėra blogo šuns ženklas. Tai ženklas, kad jo poreikiai ir žmogaus rutina dar neatrado bendros vietos – o ją radus ramiau tampa ir namams, ir pačiam šuniui.