Ištieskite ranką ir pažiūrėkite į mažąjį pirštą: vienas palyginimas parodys, kuriam iš 3 tipų priklausote

Padarykite tai dabar, kol skaitote. Padėkite telefoną į vieną ranką, kitą ištieskite prieš save ir pažiūrėkite į mažąjį pirštą. Jo ilgis, palyginti su bevardžiu pirštu, naudojamas viename populiariame pramoginiame asmenybės teste, kuris žmones suskirsto į tris labai skirtingus tipus.

Žinoma, piršto ilgis negali pakeisti pokalbio su psichologu ir iš jo nereikėtų daryti rimtų išvadų apie žmogaus charakterį. Tačiau tokie testai įdomūs tuo, kad kartais aprašyme atpažįstame savybes, apie kurias patys retai susimąstome.

Svarbiausia – nežiūrėkite į rezultatą iš anksto. Pirmiausia atlikite palyginimą.

Ištieskite delną. Dabar pažiūrėkite į bevardį pirštą ir suraskite viršutinę jo raukšlę – sąnarį, esantį arčiausiai nago. Tuomet palyginkite, kur baigiasi jūsų mažasis pirštas.

Yra tik trys variantai: mažasis pirštas baigiasi maždaug ties ta raukšle, yra aukščiau jos arba jos nesiekia.

Įsidėmėkite savo variantą ir tik tada skaitykite toliau.

Jei mažasis pirštas baigiasi ties bevardžio piršto viršutiniu sąnariu

Jeigu jūsų mažasis pirštas baigiasi beveik tiksliai ties bevardžio piršto viršutinio sąnario linija, šis testas jus priskiria žmonėms, kuriems ypač svarbi vidinė tvarka.

Jūs galite pakęsti daug, tačiau ilgalaikis chaosas vargina. Kai aplink visi blaškosi, keičia sprendimus, kalba vieną, o daro kitą, jums norisi bent jau savo galvoje susidėlioti aiškią sistemą. Jums patinka žinoti, kas vyksta, ko galima tikėtis ir kokio rezultato siekiate.

Iš šalies galite pasirodyti labai ramus. Net kai situacija erzina, retai esate tas žmogus, kuris pirmas pradeda šaukti ar trankyti durimis. Dažniausiai pirmiausia stebite, bandote suprasti, kas vyksta, ir tik tada reaguojate.

Tačiau ramybės nereikėtų painioti su abejingumu. Viduje emocijų gali būti gerokai daugiau, nei parodote aplinkiniams.

Jūsų stiprybė – gebėjimas sustoti prieš priimant sprendimą. Kai kiti žmogui sako: „Daryk ką nors“, jūs dažnai norite dar minutę pagalvoti. Ir nors aplinkiniams kartais atrodo, kad dvejojate per ilgai, pats gerai žinote, kodėl taip elgiatės: nenorite vėliau taisyti sprendimo, kurį priėmėte vien iš emocijos.

Santykiuose jums taip pat svarbus stabilumas. Galite būti labai šiltas ir atviras žmogus, tačiau nuolatinės dramos ilgainiui išsekina. Jeigu santykiuose šiandien viskas gerai, rytoj – katastrofa, o poryt vėl „viską pradedame iš naujo“, kantrybė anksčiau ar vėliau baigiasi.

Jeigu tai jūsų variantas, pagalvokite apie vieną dalyką: ar kartais pernelyg ilgai laikote emocijas savyje vien todėl, kad nenorite sukelti konflikto? Kartais ramybę galima išsaugoti ne tylint, o laiku pasakant, kas nepatinka.

Jei mažasis pirštas yra aukščiau už šią liniją

Dabar pažiūrėkite dar kartą. Jeigu mažojo piršto galiukas aiškiai pakyla aukščiau bevardžio piršto viršutinio sąnario, pramoginis testas jus sieja su savarankiškumu, stipresniu charakteriu ir gana ryškiu noru pačiam kontroliuoti savo gyvenimą.

Jūs galite išklausyti dešimt patarimų, tačiau galutinį sprendimą vis tiek norėsite priimti pats. Net geranoriškas spaudimas ilgainiui pradeda erzinti, ypač jeigu žmogus ima aiškinti, ką „privalote“ daryti.

Tačiau nepriklausomybė nereiškia šaltumo. Priešingai – artimiems žmonėms galite duoti labai daug. Jeigu žmogų laikote savu, negailite nei laiko, nei dėmesio, nei pagalbos. Esate iš tų, kurie gali atvažiuoti vidury nakties, jeigu artimam žmogui tikrai reikia pagalbos.

Problema atsiranda tuomet, kai ilgą laiką duodate daugiau, nei gaunate atgal. Iš pradžių galite sakyti, kad jums nieko nereikia. Vėliau pradeda kirbėti mintis: „O kodėl, kai reikia manęs, aš visada esu, o kai reikia man, staiga niekas neturi laiko?“

Ir būtent čia šio tipo žmonės kartais įstringa. Užuot tiesiai pasakę, kas nepatinka, jie pradeda analizuoti situaciją galvoje, prisiminti ankstesnius pokalbius ir ieškoti, kada viskas pasikeitė.

Dar viena dažna savybė – natūralus pasitikėjimas savimi. Nebūtinai garsus ar demonstratyvus. Jums nebūtina įėjus į kambarį iškart pritraukti visų dėmesį, tačiau žmonės dažnai pajunta, kad turite savo nuomonę.

Klaidos jūsų taip pat nesustabdo ilgam. Žinoma, jos erzina, kartais skaudina, bet kažkur viduje vis tiek lieka mintis: „Gerai, nepavyko. Bandysiu kitaip.“

Jeigu tai jūsų tipas, pabandykite sau atsakyti į vieną klausimą: ar kartais tikitės iš kitų žmonių to, ko garsiai niekada nepaprašėte? Tai labai dažnas kelias į nusivylimą.

Jei mažasis pirštas šios linijos nesiekia

Trečiasis variantas – mažasis pirštas yra pastebimai trumpesnis ir nepasiekia bevardžio piršto viršutinio sąnario linijos. Šiame teste toks rezultatas siejamas su didesniu emociniu jautrumu ir gebėjimu pastebėti tai, ko kiti kartais nepamato.

Jūs galite labai greitai pajusti, kad su žmogumi kažkas negerai, nors jis šypsosi ir sako: „Viskas puiku.“ Užtenka kitokio balso tono, keistesnės pauzės ar žvilgsnio, ir jau suprantate, kad už žodžių slepiasi visai kita nuotaika.

Tai gali būti labai graži savybė. Tokie žmonės dažnai moka išklausyti, pastebi, kai kitam sunku, ir nebūtinai laukia, kol pagalbos bus paprašyta tiesiai.

Tačiau jautrumas turi ir kitą pusę. Žodžiai, kuriuos kitas žmogus pamiršta po penkių minučių, jums kartais gali likti galvoje visą vakarą. Galite kelis kartus mintyse persukti pokalbį ir svarstyti: „Gal jis tai pasakė ne šiaip sau?“, „Gal reikėjo atsakyti kitaip?“

Jeigu kas nors rimtai įskaudina, galite atleisti, tačiau pamiršti nebūtinai taip paprasta. Ne todėl, kad norite keršyti. Tiesiog emociniai įvykiai jūsų atmintyje palieka stipresnį pėdsaką.

Streso metu reakcija taip pat gali būti stipresnė. Vienas žmogus supyksta, kitas užsisklendžia, trečias apsiverkia, o po valandos jau galvoja: „Kam aš taip sureagavau?“

Bet jautrumo nereikėtų laikyti silpnumu. Žmogus gali būti jautrus ir kartu labai atsparus. Kartais kaip tik tie, kurie daug jaučia, ilgainiui išmoksta geriausiai suprasti ir save, ir kitus.

Su amžiumi tokie žmonės dažnai tampa drąsesni. Tai, kas jaunystėje atrodė kaip drovumas ar per didelis rūpinimasis kitų nuomone, pamažu virsta gebėjimu atskirti, kieno nuomonė iš tiesų svarbi.

Jeigu atpažinote save šiame variante, pabandykite šiandien padaryti vieną mažą dalyką: kai pagaunate save per daug analizuojant vieną nemalonų pokalbį, paklauskite savęs, ar turite realių faktų, ar tiesiog bandote atspėti, ką kitas žmogus galvojo.

O dabar patikrinkite dar vieną žmogų

Čia ir prasideda smagiausia testo dalis. Kai jau žinote savo rezultatą, paprašykite partnerio, draugo ar šeimos nario ištiesti ranką. Nieko jam nepasakokite – tiesiog palyginkite mažąjį pirštą su bevardžio piršto viršutiniu sąnariu ir tik tada perskaitykite jo aprašymą.

Labai tikėtina, kad dėl dalies teiginių pradėsite ginčytis, o dėl kitų nusijuoksite: „Čia gi visiškai tu.“

Tokius testus geriausia taip ir vertinti – ne kaip diagnozę ar neklystantį charakterio žemėlapį, o kaip smagų būdą trumpam sustoti ir pagalvoti apie save.

Todėl prieš uždarydami šį straipsnį padarykite dar vieną dalyką: pažiūrėkite į savo ranką dar kartą ir įsiminkite savo tipą. Tada parodykite testą žmogui, kuris jus pažįsta geriausiai, ir paklauskite vieno klausimo – „ar tikrai aš toks?“

Jo atsakymas gali būti gerokai įdomesnis už patį piršto ilgį.