Ar malkos jau sausos? Paprastas testas su indų plovikliu gali parodyti daugiau, nei atrodo

Atvėsus orams daugelis pradeda kūrenti židinius, krosneles ar kietojo kuro katilus, tačiau ne visos malkos dega vienodai. Vienos greitai įsidega, dega ramia liepsna ir gerai šildo, kitos tik smilksta, šnypščia, dūmija ir greitai apneša krosnelės stiklą juodomis apnašomis. Dažnai problema slypi ne pačiame medyje ir ne kūrenimo technikoje, o paprastame dalyke – malkose vis dar per daug drėgmės.

Kūrenimui paprastai tinkamiausiomis laikomos malkos, kurių drėgnumas yra maždaug iki 20 proc. Kiek laiko reikia medienai išdžiūti, priklauso nuo rūšies, kaladžių dydžio, to, ar jos suskaldytos, kaip sukrautos ir ar tarp jų laisvai cirkuliuoja oras. Malkos, sukrautos pakeltos nuo žemės ir apsaugotos nuo lietaus, bet paliktos atviromis šoninėmis sienomis, džiūsta visai kitaip nei glaudžiai uždengtos neperpučiama plėvele.

Tiksliausias būdas patikrinti drėgnumą yra specialus medienos drėgmės matuoklis, tačiau jei jo po ranka nėra, galima išbandyti labai paprastą namų testą su indų plovikliu. Jis tiks ne tiksliam skaičiui nustatyti, o kaip orientacinė užuomina, ar mediena jau pakankamai išdžiūvusi.

Kaip veikia testas su indų plovikliu

Šiam bandymui reikia vienos malkos ir kelių lašų paprasto indų ploviklio. Geriausia rinktis kuo tiesesnę kaladę be didelių išilginių įtrūkimų, nes plyšiai gali suklaidinti rezultatą – oras tiesiog išeis lengviausiu keliu ir testas taps mažiau patikimas.

Ant vieno kaladės galo, tiksliau – ant šviežio skersinio pjūvio, užlašinkite šiek tiek indų ploviklio ir paskleiskite jį plonu sluoksniu. Tada apverskite kaladę ir į kitą jos galą stipriai pūskite. Jeigu plovikliu pateptoje pusėje pradeda formuotis burbuliukai arba putos, vadinasi, oras perėjo per medienos struktūrą. Tai gali būti ženklas, kad malkos jau gana sausos.

Vis dėlto labai svarbu nepadaryti per skubios išvados. Jei putų nėra, tai dar nereiškia, kad malkos būtinai šlapios. Rezultatui įtakos turi medžio rūšis, kaladės ilgis ir storis, plaušo kryptis, vidiniai plyšiai ir net tai, kaip stipriai pavyko pūsti. Lygiai taip pat susidariusios putos savaime neįrodo, kad drėgnumas tikrai jau nukrito žemiau 20 proc.

Kitaip tariant, tai geras „garažinis“ testas, bet ne laboratorinis matavimas.

Kodėl sausame medyje oras prasiskverbia lengviau

Medienos vidus nėra vientisa kieta masė. Ją sudaro daugybė ląstelių ir kanalėlių, kuriais augant medžiui judėjo vanduo ir maistinės medžiagos. Kai medis pradeda džiūti, pirmiausia pasišalina laisvas vanduo, o vėliau mažėja ir drėgmės kiekis pačiose ląstelių sienelėse. Kuo mažiau vandens lieka vidinėse ertmėse, tuo lengviau per medienos struktūrą gali judėti oras.

Būtent todėl indų ploviklio testas apskritai veikia. Jei oras pereina per kaladę, kitoje pusėje jis patenka po ploviklio sluoksniu ir susidaro burbuliukai. Tačiau testas parodo ne konkretų drėgmės procentą, o tik tai, kiek laisvai oras juda per tą konkretų medienos gabalą.

Dėl to vieną kaladę patikrinti nepakanka, jei norite suprasti visos malkų krūvos būklę. Vienos malkos gali būti gerokai sausesnės už kitas, ypač jei dalis krūvos stovėjo arčiau sienos, gavo mažiau oro arba ant jos pateko lietaus.

Jei norite žinoti tiksliai – geriau naudoti drėgmės matuoklį

Jeigu malkomis kūrenate nuolat, paprastas elektrinis drėgmės matuoklis yra vienas naudingiausių nebrangių įrankių. Tačiau net ir jį galima naudoti neteisingai. Dažna klaida – matuoti tik kaladės paviršių. Jis gali atrodyti sausas, nors pačiame viduje mediena vis dar turi gerokai daugiau drėgmės.

Todėl patikimiausia kaladę perskelti ir matuoklio elektrodus įspausti į ką tik atvertą vidinį paviršių. Dar geriau patikrinti ne vieną, o kelias malkas iš skirtingų krūvos vietų. Tada gausite daug realesnį vaizdą, ar visa kuro atsarga jau tinkama kūrenimui.

Jeigu matuoklis rodo apie 20 proc. arba mažiau, tokia mediena paprastai jau laikoma pakankamai sausa įprastam kūrenimui. Jei skaičiai gerokai didesni, verta dar palaukti.

Kodėl šlapios malkos kainuoja daugiau, nors atrodo pigesnės

Kūrenant drėgną medieną dalis energijos pirmiausia sunaudojama ne kambariui šildyti, o pačiame medyje esančiam vandeniui sušildyti ir išgarinti. Todėl tokios malkos dega prasčiau, duoda mažiau naudingo šilumos kiekio ir tam pačiam rezultatui gali tekti sudeginti daugiau kuro.

Be to, drėgna mediena mažina temperatūrą degimo kameroje. Kai degimas vyksta per žemoje temperatūroje, jis tampa ne toks pilnas, todėl gali susidaryti daugiau dūmų, suodžių, anglies monoksido ir kitų teršalų. Tai dažnai labai greitai pasimato praktiškai – krosnelės stiklas ima juoduoti, dūmtraukis teršiasi sparčiau, o iš kamino sklinda daugiau tirštų dūmų.

Dar nemalonesnė problema – degios dervų ir suodžių sankaupos kamine. Jeigu jų prisikaupia daug ir jos užsidega, gali kilti kamino gaisras. Žinoma, riziką lemia ne vien malkų drėgnumas – svarbi ir trauka, oro padavimas, kūrenimo būdas, krosnelės techninė būklė bei reguliarus kamino valymas. Tačiau ilgą laiką kūrenamos šlapios malkos situacijos tikrai nepagerina.

Todėl jeigu malkos nuolat sunkiai dega, šnypščia, stipriai rūksta arba stiklas jau po kelių kūrenimų pasidengia juodu sluoksniu, verta patikrinti ne tik pačią krosnelę, bet ir kuro drėgnumą.

Daugiausia lemia tai, kaip malkas laikote

Net geriausios malkos neišdžius, jei bus laikomos netinkamai. Geriausia jas suskaldyti į įprasto dydžio kalades, sukrauti pakeltas nuo žemės ir palikti vietoje, kur nuolat juda oras. Viršų verta apsaugoti nuo lietaus ir sniego, tačiau šonų visiškai uždengti nereikėtų – būtent per juos turi pasišalinti drėgmė.

Ypač bloga mintis šviežias malkas iš karto sukrauti į uždarą rūsį arba sandariai suvynioti į plastikinę plėvelę. Tokiu atveju drėgmė neturi kur pasišalinti, mediena džiūsta lėtai, o kartais dar ir pradeda pelyti. Prieš kūrenimą nedidelį kiekį galima atsinešti į sausesnę patalpą, tačiau didelės malkų atsargos neturėtų būti laikomos šalia krosnelės ar atviros ugnies dėl gaisro rizikos.

Todėl jei nesate tikri, ar rudenį sukrautos malkos jau tinkamos kūrenimui, galite pradėti nuo labai paprasto bandymo: ant vieno kaladės galo užtepkite indų ploviklio, į kitą stipriai pūskite ir stebėkite, ar susidaro burbuliukai. Jeigu jų atsiranda, mediena tikriausiai jau gana sausa, tačiau jei norite tikrai žinoti, ar drėgnumas neviršija maždaug 20 proc., patikimiausias atsakymas vis tiek bus drėgmės matuoklis.

Kartais keliolika sekundžių patikrai gali sutaupyti ne tik dalį malkų, bet ir mažiau juodinti krosnelę, rečiau valyti dūmtraukį ir tiesiog gauti daugiau šilumos iš to paties kuro kiekio.