Berlyne vyksta tai, ko kol kas nesupranta net ornitologai: per penkerius metus prarasta apie 70 % žvirblių

Dar prieš kelerius metus Berlyne naminiai žvirbliai buvo toks įprastas miesto fonas, kad dauguma žmonių jų nė nepastebėdavo. Jie cypsėdavo prie kavinių, rinkdavosi aplink lauko stalus, landžiodavo po krūmais ir ieškodavo trupinių ten, kur nuolat vaikšto žmonės. Dabar Vokietijos sostinėje vyksta kažkas gerokai keistesnio: per maždaug penkerius metus naminių žvirblių populiacija, tyrėjų skaičiavimu, sumažėjo apie 70 procentų. Dar keisčiau tai, kad specialistai kol kas negali tiksliai pasakyti, kodėl.

Berlyno ornitologinės darbo grupės biologas Jörgas Böhneris, daug metų tyrinėjantis miesto paukščius, skelbia skaičius, kurie atrodo sunkiai paaiškinami įprastais miesto pokyčiais. 2021 metais Berlyne buvo vertinama apie 190 tūkst. perinčių naminių žvirblių porų, o dabar jų liko mažiau nei 60 tūkst. Tai ne lėtas dešimtmečius trunkantis nykimas, prie kurio būtų galima priprasti, o labai staigus lūžis per palyginti trumpą laiką. Vokietijos gamtos apsaugos organizacijos NABU Berlyno skyrius taip pat kalba apie smarkų kritimą, tačiau didžiausia problema ta pati – vienos aiškios priežasties kol kas nėra.

Keisčiausia tai, kad Berlynas žvirbliams ilgai buvo beveik ideali vieta

Iš pirmo žvilgsnio būtų lengva paaiškinti: miestai tampa tvarkingesni, nauji pastatai užsandarinami, mažėja plyšių lizdams, intensyviau šienaujama žolė, mažiau vabzdžių ir maisto likučių. Visa tai iš tiesų gali kenkti žvirbliams daugelyje Europos miestų. Tačiau Berlyno atvejis tyrėjams nepatogus tuo, kad ši sostinė ilgą laiką buvo viena iš vietų, kur naminiai žvirbliai jautėsi stebėtinai gerai.

Berlyne gausu žaliųjų plotų, nemažai vietų nėra tvarkomos iki paskutinio žolės stiebelio, o miesto aplinkoje lieka pakankamai maisto likučių. Pats Böhneris gana vaizdžiai aiškina, kad žvirbliams „netvarkingesnis“ miestas dažnai net patogesnis: senesniuose pastatuose daugiau plyšių lizdams, rečiau pjaunamoje žolėje daugiau vabzdžių, o žmonių paliktas maistas tampa papildomu energijos šaltiniu.

Todėl vien maisto trūkumo versija specialistų neįtikina. Jei mieste būtų įvykęs staigus bendras maisto išteklių sumažėjimas, panaši reakcija turėtų būti pastebima ir tarp kitų smulkių miesto paukščių. Tačiau tokio pat masto kritimo kitoms rūšims neužfiksuota. Ne viską paaiškina ir lizdaviečių trūkumas – tyrėjai pastebi vietų, kurios žvirbliams vis dar tinkamos, bet dabar lieka tuščios.

Būtent todėl biologams pradėjo kilti klausimas: o kas, jei problema slypi ne pačiame mieste?

Viena versija kelia nerimą – paukščių maliarija

Jörgas Böhneris tarp galimų paaiškinimų mini infekcines ligas. Ypatingo dėmesio sulaukė vadinamoji paukščių maliarija – liga, kurią sukelia Plasmodium genties parazitai. Žmonėms ši paukščių infekcija nėra ta pati maliarija, kurios bijoma keliaujant į tropines šalis, tačiau paukščių populiacijoms tam tikromis aplinkybėmis ji gali turėti didelį poveikį.

Čia atsiranda ir klimato klausimas. Šiuos parazitus gali platinti uodai, o šiltesnė aplinka jiems sudaro palankesnes sąlygas vystytis ir ilgiau išlikti aktyviems. Todėl teoriškai ilgėjant šiltesniam sezonui gali keistis ir ligų plitimo sąlygos. Vis dėlto labai svarbu nepainioti hipotezės su atsakymu: šiuo metu nėra įrodyta, kad būtent paukščių maliarija sukėlė Berlyno žvirblių populiacijos griūtį.

Tyrėjams ši versija įdomi todėl, kad panašus ryšys jau buvo nagrinėjamas kitur. Londone atliktas tyrimas parodė sąsajų tarp Plasmodium infekcijų ir naminių žvirblių išgyvenamumo. Didelis parazitų kiekis galėjo sumažinti paukščių galimybes sėkmingai išgyventi, net jei pati infekcija jų nenužudydavo iš karto. Berlyne analogiškų tyrimų kol kas trūksta, todėl mokslininkai svarsto būtent tokių tyrimų poreikį.

Jeigu ši versija bent iš dalies pasitvirtintų, tai paaiškintų vieną labai keistą dalyką – kodėl tinkamos gyvenimo vietos liko, o paukščių jose staiga gerokai sumažėjo.

Berlyne sumažėjo žvirblių

Žvirbliai jau anksčiau parodė, kaip greitai juos gali pakeisti žmonių gyvenimo būdas

Naminis žvirblis yra viena iš labiausiai su žmogumi susijusių laukinių paukščių rūšių. Jis nėra tas paukštis, kuris vengia miestų ir triukšmo – priešingai, žvirbliai daugybę kartų istorijoje pasinaudojo žmonių sukurta aplinka. Jie peri pastatuose, maitinasi aplink žmones ir dažnai visą gyvenimą praleidžia nedidelėje teritorijoje.

Istorijoje jau būta atvejų, kai vien žmonių gyvenimo būdo pasikeitimas smarkiai pakeitė žvirblių gyvenimą. XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios miestuose buvo daugybė arklių. Kartu buvo daug grūdų aplink arklides bei nesuvirškintų grūdų arklių mėšle – žvirbliams tai buvo milžiniškas maisto šaltinis. Kai arklius miestų gatvėse pradėjo keisti automobiliai, dalis šio maisto praktiškai išnyko.

Šiandien problemos kitokios. Nauji ir renovuoti pastatai turi mažiau plyšių, kuriuose paukščiai gali susisukti lizdus, mažėja vabzdžių, daugėja sandarių paviršių, o pavojų kelia plėšrūnai, langai bei intensyvus miesto tvarkymas. Ypač vabzdžių trūkumas gali būti svarbus jauniklių auginimo metu, nes suaugę žvirbliai mielai lesa sėklas ir žmonių maisto likučius, tačiau augantiems jaunikliams reikia ir baltymingo gyvūninio maisto.

Visa tai gali veikti vienu metu, todėl gamtoje labai retai pavyksta vieną didelį populiacijos pokytį paaiškinti viena vienintele priežastimi.

Kodėl Berlyno atvejis toks svarbus

Žvirbliai kol kas tikrai neišnyksta iš pasaulio. Naminis žvirblis yra viena plačiausiai paplitusių paukščių rūšių ir gyvena didžiulėje planetos dalyje. Tačiau vietiniai populiacijų kritimai gali būti svarbus signalas, ypač kai jie įvyksta taip greitai.

Dar prieš keletą metų Berlynas buvo laikomas savotiška Vokietijos žvirblių tvirtove. Todėl 70 procentų nuosmukis mieste, kuriame ši rūšis ilgą laiką laikėsi geriau nei daug kur kitur, ir kelia tiek klausimų. Jei smarkus kritimas būtų vykęs tik naujuose, steriliuose kvartaluose, paaiškinimas atrodytų paprastesnis. Tačiau paukščių sumažėjo platesniu mastu.

Žvirbliai taip pat yra labai sėslūs. Jų grupės dažniausiai laikosi palyginti nedidelėse teritorijose, todėl mažai tikėtina, kad šimtai tūkstančių paukščių paprasčiausiai vienu metu nusprendė persikelti į kitą Vokietijos miestą. Dėl to tyrėjai ieško priežasties, kuri galėtų paaiškinti tokį staigų populiacijos smukimą.

Kol kas specialistai turi daugiau klausimų nei atsakymų. Gali būti tiriami paukščiai ir jų kraujo parazitai, vertinama ligų įtaka, stebimos lizdavietės bei maisto ištekliai. Tik tada bus galima suprasti, ar Berlyne vyksta lokalus ir laikinas reiškinys, ar matome dar vieną ženklą, kad net prie žmonių gyvenimo puikiai prisitaikiusiems paukščiams miesto aplinka keičiasi greičiau, nei jie spėja prie jos prisiderinti.

Ir būtent tai šioje istorijoje labiausiai stebina. Žvirblis nėra reta, baikšti rūšis, kurią išgąsdina pirmas naujas pastatas. Tai paukštis, šimtmečius gyvenantis šalia žmonių, lesantis mūsų trupinius ir perintis mūsų namuose. Jei net toks miesto „senbuvis“ per penkerius metus gali prarasti apie 70 procentų populiacijos, klausimas, kas tiksliai vyksta Berlyne, tampa gerokai svarbesnis nei vien paukščių mylėtojų smalsumas.