Šias automobilio funkcijas vairuotojai išjungia vos užvedę variklį – sąrašas daug ilgesnis, nei atrodo

Šiuolaikiniai automobiliai turi tiek elektronikos ir pagalbinių sistemų, kad dalies jų vairuotojai net nespėja normaliai išbandyti. Vienos funkcijos labai praverčia, kitos pradeda erzinti jau po pirmų kelių kilometrų, o trečios taip giliai paslėptos meniu ar automobilio konstrukcijoje, kad apie jas savininkas sužino tik po kelerių metų. Paradoksas paprastas: gamintojai nuolat deda vis daugiau technologijų, kad automobilis būtų saugesnis ir patogesnis, tačiau dalį jų vairuotojai vos įsėdę sąmoningai išjungia.

Dažniausias pavyzdys – „Start-Stop“ sistema. Vos užvedamas automobilis, dalis vairuotojų automatiškai paspaudžia jos išjungimo mygtuką. Kiti dar greičiau ieško, kaip nutildyti eismo juostos palaikymo sistemą, ypač jei ji stipriau tampo vairą arba pypsi vos priartėjus prie linijos. Tačiau tuo sąrašas tikrai nesibaigia. Kai kurie žmonės atsisako automatinės klimato kontrolės, projekcinio ekrano, pastovaus greičio palaikymo sistemos, automatinio parkavimo ar net sportinio režimo, o gamyklinę navigaciją iškart pakeičia telefonu.

Įdomiausia tai, kad šalia visų „perteklinių“ elektroninių pagalbininkų automobiliai turi ir kitokių funkcijų – tokių, kurios beveik niekada nenaudojamos, bet gali išgelbėti tada, kai išsikrauna rakto baterija, neatsidaro degalų bako dangtelis ar automatinė pavarų dėžė lieka užrakinta „P“ padėtyje.

„Start-Stop“ ir eismo juostos palaikymas – pirmieji kandidatai būti išjungti

„Start-Stop“ sistema sukurta paprastai idėjai: automobiliui sustojus prie šviesoforo ar spūstyje variklis automatiškai išjungiamas, o vairuotojui pasiruošus važiuoti – vėl užvedamas. Teoriškai taip sumažinamos degalų sąnaudos ir emisijos, ypač miesto eisme, kur daug stovėjimo. Tačiau nemažai vairuotojų ši funkcija nepatinka dėl pačio pojūčio. Vieniems nepatinka nuolatinis variklio gesimas ir užsivedimas, kitiems atrodo, kad degalų sutaupymas per mažas, treti tiesiog nori patys kontroliuoti, kada variklis turi veikti.

Panašiai yra ir su eismo juostos palaikymo ar įspėjimo sistema. Tvarkingame greitkelyje ji gali būti labai naudinga – automobilis perspėja, jei vairuotojas nepastebėjęs pradeda kirsti liniją, o kai kurios sistemos net lengvai pakoreguoja vairo padėtį. Tačiau siauresniuose, prastesniuose ar remontuojamuose keliuose elektronika ne visada supranta vairuotojo ketinimus. Jei tenka apvažiuoti duobę, dviratininką, kelkraštyje stovintį automobilį ar kitą kliūtį, sistema gali bandyti grąžinti automobilį atgal į juostą. Būtent tada dalis vairuotojų ją išjungia.

Naujesniuose automobiliuose kai kurios pagalbinės saugos sistemos po kiekvieno užvedimo gali vėl automatiškai aktyvuotis, todėl vairuotojams tenka jas išjungti iš naujo. Dėl to kai kuriems žmonėms tai tampa beveik tokia pačia rutina kaip saugos diržo prisisegimas: užvedė automobilį, paspaudė kelis mygtukus ir tik tada pradėjo važiuoti.

Tačiau vairuotojai atsisako ne tik saugos elektronikos. Dalis žmonių niekada nenaudoja automatinio parkavimo, nes paprasčiau ir greičiau automobilį pastatyti pačiam. Projekcinis ekranas vienam atrodo labai patogus, kitam trukdo matyti kelią. Sportinis režimas daugybėje šeimyninių automobilių apskritai gali būti įjungiamas kelis kartus per visą eksploatacijos laiką. Net automatinė klimato kontrolė kai kuriems nepatinka – jie vis tiek rankomis reguliuoja ventiliatoriaus greitį ir temperatūrą, nors sistema sukurta tam, kad tai darytų pati.

Gamyklinė navigacija pralaimėjo telefonui

Dar prieš keliolika metų integruota automobilio navigacija buvo rimtas privalumas. Už ją buvo mokami nemaži pinigai, o didelis spalvotas ekranas prietaisų skydelyje reiškė, kad automobilis turi turtingesnę komplektaciją. Dabar situacija pasikeitė. Daugybė vairuotojų net turėdami gamyklinę navigaciją jos beveik nejungia, nes įsėdę paleidžia „Google Maps“, „Waze“ ar kitą programėlę telefone.

Priežastis labai paprasta – telefone žemėlapiai dažniausiai atnaujinami dažniau, juose galima matyti eismo spūstis, avarijas, kelio darbus ir kitą realiu laiku gaunamą informaciją. Atsiradus „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“, telefonas apskritai tapo pagrindiniu automobilio multimedijos centru, o gamyklinė sistema daugeliui liko tik kaip ekranas telefono programėlėms rodyti.

Tas pats nutiko ir radijui. Dalis vairuotojų FM stočių beveik nebeklauso – vietoje jų paleidžia muzikos transliavimo programas, tinklalaides ar garso knygas. Automobilio gamintojas gali būti įdiegęs dešimtis garso sistemos funkcijų, tačiau realybėje vairuotojas paspaudžia vieną „Spotify“ ikoną ir apie likusias net negalvoja.

Vis dėlto kai kurios mažiau pastebimos funkcijos gali būti gerokai svarbesnės už visus multimedijos triukus. Problema ta, kad apie jas dažnai sužinome tik tada, kai kažkas sugenda.

Išsikrovė rakto baterija? Daugelyje automobilių duris vis tiek galima atrakinti

Beraktė atrakinimo sistema labai patogi tol, kol vieną rytą paspaudžiate rankeną ir automobilis nereaguoja. Pirmoji mintis – išsikrovė automobilio akumuliatorius arba sugedo pultelis. Tačiau daugelyje šiuolaikinių raktų viduje slepiasi nedidelė metalinė geležtė. Ji ištraukiama paspaudus mažą fiksatorių, o tradicinė durų spyna dažnai slepiama po plastikiniu dangteliu ant vairuotojo durų rankenos.

Tai reiškia, kad net visiškai išsikrovus rakto baterijai automobilį dažniausiai vis tiek galima atrakinti mechaniškai. O kaip užvesti? Daugelyje modelių raktą reikia pridėti prie konkrečios vietos salone – pavyzdžiui, prie vairo kolonėlės, centrinės konsolės, puodelio laikiklio ar kitos gamintojo numatytos vietos. Automobilis gali nuskaityti rakto mikroschemą net tada, kai pačio pultelio baterija jau visiškai tuščia.

Kur tiksliai ta vieta yra, priklauso nuo automobilio modelio. Todėl tokį dalyką geriausia išsiaiškinti dar tada, kai viskas veikia, o ne stovint prekybos centro aikštelėje su neveikiančiu raktu rankoje.

Panaši atsarginė sistema gali būti ir degalų bako dangteliui. Jei elektrinis jo užraktas neveikia, kai kuriuose automobiliuose bagažinės šone po apdaila yra mechaninis troselis ar svirtelė, leidžianti dangtelį atrakinti rankiniu būdu. Tai viena tų funkcijų, apie kurias didžioji dalis žmonių nežino tol, kol jos neprireikia.

Automatinė dėžė liko „P“ padėtyje – ir čia gali būti avarinis sprendimas

Dar nemalonesnė situacija gali nutikti automobiliui su automatine pavarų dėže. Išsikrovus 12 voltų akumuliatoriui arba atsiradus elektrinės sistemos gedimui, pavarų selektorius gali likti užrakintas „P“ padėtyje. Automobilio negalima tiesiog nustumti ar užtempti ant techninės pagalbos platformos, nes transmisija išlieka mechaniškai užblokuota.

Dalyje automobilių tokiam atvejui numatytas avarinis pavarų selektoriaus atblokavimo mechanizmas. Jis gali slėptis po nedideliu dangteliu šalia pavarų svirties, centrinėje konsolėje arba kitoje vietoje. Naujesniuose modeliuose procedūra gali būti sudėtingesnė, todėl aklai spaudyti ar traukti detales tikrai nereikėtų – konkretaus automobilio instrukcijoje paprastai aiškiai aprašyta, kaip selektorius atleidžiamas avariniu būdu.

Ir tai dar ne visos smulkmenos, kurios gali būti visą laiką prieš akis. Viena paprasčiausių – maža rodyklė šalia degalų kolonėlės simbolio prietaisų skydelyje. Ji parodo, kurioje automobilio pusėje yra degalų įpylimo anga. Vairuojant savo automobilį tai atrodo visiškai nereikalinga, tačiau persėdus į nuomotą ar kitą šeimos automobilį prie degalinės staiga tampa labai naudinga.

Kai kuriuose automobiliuose pirštinių dėžė sujungta su klimato sistema ir joje galima palaikyti vėsesnę temperatūrą – patogu vasarą laikyti gėrimą ar kitą karščiui jautresnį daiktą. O skydelis nuo saulės daugelyje modelių ne tik nusileidžia prie priekinio stiklo, bet ir gali būti atkabinamas iš vienos pusės bei pasukamas prie šoninio lango. Kai kuriuose automobiliuose jį dar galima ir ištraukti ant teleskopinio laikiklio, kad uždengtų didesnę šoninio lango dalį.

Būtent tai ir paradoksalu: automobilis gali turėti dešimtis funkcijų, už kurias pirkdamas sumokėjo savininkas, tačiau vienas jis išjungia kiekvieną rytą, kitų niekada nepanaudoja, o apie trečias sužino tik po penkerių metų. Todėl bent kartą pavartyti savo automobilio naudojimo instrukciją nėra tokia beprasmiška mintis, kaip gali atrodyti. Kartais labiausiai praverčia ne didelis ekranas ar sportinis režimas, o mažas mechaninis troselis, paslėptas už bagažinės apdailos, apie kurio egzistavimą iki tos dienos net nežinojote.