Elektrinių paspirtukų ir dviračių vairuotojams ruošiamos naujos taisyklės. Tai įsigalios jau nuo spalio 1 d.

Dar prieš kelerius metus elektrinis paspirtukas atrodė kaip patogi miesto smulkmena: greitai nuvažiuoti iki darbo, parduotuvės, stotelės ar universiteto. Dabar vaizdas gatvėse visai kitoks. Paspirtukai, elektriniai dviračiai, mažieji motoroleriai ir kitos elektrinės transporto priemonės tapo kasdienybės dalimi, bet kartu atsirado ir kita pusė – pėstieji vis dažniau krūpčioja ant šaligatvių, vairuotojai ne visada spėja sureaguoti, o tėvai nerimauja matydami nepilnamečius, lekiančius per perėjas ar tarp žmonių.

Būtent dėl šios situacijos Susisiekimo ministerija žada naujus sprendimus. Susisiekimo ministras Juras Taminskas Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitete teigė, kad spalį turėtų būti pristatyti projektai ir sprendiniai, skirti mikrojudumo priemonių saugumui. Jo žodžiais, reikia pradėti valdyti situaciją, kuri daliai visuomenės jau atrodo tapusi sunkiai kontroliuojama.

Svarbu tai, kad kalbama ne vien apie elektrinius paspirtukus. Naujų reikalavimų lauke gali atsidurti ir elektriniai dviračiai, elektriniai motoroleriai, triratės ar keturratės elektrinės mikrojudumo priemonės, kurios važinėja viešojo naudojimo keliais be registracijos. Kitaip tariant, taikiklyje atsiduria visas mažasis elektrinis transportas, kuris miestuose juda greitai, tyliai ir ne visada nuspėjamai.

Kodėl taisyklės griežtinamos būtent dabar

Pagrindinė priežastis paprasta – tokių transporto priemonių daugėja, o kartu daugėja ir konfliktinių situacijų. Vieni piktinasi, kad paspirtukai paliekami vidury šaligatvio, kiti skundžiasi pavojingu važiavimu tarp pėsčiųjų, treti mato nepilnamečius, kurie akivaizdžiai neįvertina greičio ir stabdymo kelio. Kol viskas baigiasi tik išgąsčiu, atrodo, kad tai smulkmena. Bet kai įvyksta susidūrimas, paaiškėja, kad net nedidelė elektrinė priemonė gali sužaloti labai rimtai.

Valstybinė eismo saugumo komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad nerimą kelia augantis motociklų, paspirtukų ir kitų elektrinių mikrojudumo priemonių eismo įvykių skaičius. Ypač jautri tema – sužeisti nepilnamečiai. Vaikai ir paaugliai dažnai jaučiasi drąsiau nei turėtų, o elektrinė priemonė jiems gali atrodyti kaip žaislas, nors realybėje tai yra transportas, galintis pasiekti pavojingą greitį.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė komitete taip pat kalbėjo apie visuomenės nerimą ir lūkestį sulaukti griežtesnio reguliavimo. Tai suprantama: kai žmogus eina šaligatviu ir iš nugaros pro pat petį pralekia paspirtukas, klausimas apie taisykles tampa ne teorinis, o labai asmeninis.

Kas gali keistis paspirtukų ir elektrinių dviračių vairuotojams

Kol kas spalį žadami sprendimai dar nėra galutinės taisyklės, tačiau jau anksčiau ministras yra minėjęs kelias kryptis. Gali būti peržiūrimi vairuotojų amžiaus reikalavimai, registravimo tvarka ir kiti saugumo klausimai. Tai reiškia, kad daliai elektrinių priemonių naudotojų gali tekti priprasti prie daugiau aiškumo ir mažiau „važiuoju kaip noriu“ principo.

Ministerija taip pat siūlo keisti kai kurias Kelių eismo taisykles. Vienas iš siūlymų – įpareigoti dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus lenkiant ar apvažiuojant kitą dviratininką ar paspirtukininką sulėtinti iki jo važiavimo greičio. Išvertus į paprastą kalbą, tai reiškia: jei takas siauras, negalima pralėkti pro kitą žmogų taip, lyg važiuotum vienas tuščiame kelyje.

Tai ypač aktualu dviračių takuose, kur vienoje vietoje susitinka visi: lėčiau važiuojantis dviratininkas, žmogus su paspirtuku, tėvai su vaiku, kurjeris, sportuojantis žmogus ir elektrinio dviračio vairuotojas. Greičio skirtumas tokiose vietose tampa pavojingiausiu dalyku. Kai vienas juda lėtai, o kitas pralenkia beveik nelėtindamas, užtenka mažo judesio į šoną ir susidūrimas tampa neišvengiamas.

Naujos taisyklės nuo spalio 1 d.

Keisis ir kalbos apie saugų atstumą

Dar viena svarbi tema – šoninis atstumas lenkiant dviratininkus ar mikrojudumo priemonių vairuotojus. Iki šiol kalbėta apie 1 ir 1,5 metro atstumus, tačiau ministerija siūlo juos įtvirtinti kaip rekomendacinius. Aiškinama, kad praktikoje ne visur įmanoma tokio atstumo laikytis, todėl kai kuriose vietose vairuotojai tiesiog negalėtų saugiai atlikti lenkimo.

Vis dėlto vairuotojams tai neturėtų tapti leidimu spaustis prie dviratininko ar paspirtukininko. Net jei atstumas būtų rekomendacinis, pati logika nesikeičia: lenkti reikia tik tada, kai tai saugu. Jei kelias siauras, matomumas prastas arba dviratininkas važiuoja nestabiliai, geriau kelias sekundes palaukti, nei rizikuoti žmogaus sveikata.

Tą patį verta suprasti ir patiems paspirtukų bei elektrinių dviračių vairuotojams. Kelyje ar take jie nėra nematomi, bet ir nėra apsaugoti kaip automobilio vairuotojas. Susidūrimo metu pirmiausia kenčia pats žmogus ant paspirtuko ar dviračio. Todėl šalmas, šviesos, atšvaitai ir blaivus greičio pasirinkimas nėra formalumas.

Šalmas jau privalomas – bet vien jo neužtenka

Nuo šių metų sausio tokių priemonių vairuotojai važiuodami privalo dėvėti šalmą, o nuomotojai turi juos suteikti klientams. Tai vienas aiškiausių signalų, kad elektriniai paspirtukai ir panašios priemonės nebelaikomos paprastu pramoginiu daiktu. Jos dalyvauja eisme, todėl turi būti naudojamos atsakingai.

Tačiau vien šalmas neišsprendžia visų problemų. Jei žmogus lekia per pėsčiųjų zoną, važiuoja dviese ant vieno paspirtuko, naudojasi telefonu, kerta perėją nesulėtinęs ar manevruoja tarp žmonių, šalmas apsaugos tik dalį rizikos. Mieste saugumas prasideda nuo paprasto elgesio: sulėtinti ten, kur daug žmonių, nelįsti į aklą zoną, nevažiuoti per arti kitų ir suprasti, kad pėstysis visada gali netikėtai žengti į šoną.

Tėvams taip pat verta nelaukti, kol taisyklės bus sugriežtintos popieriuje. Jeigu vaikas ar paauglys važinėja elektriniu paspirtuku, reikėtų aiškiai pasikalbėti, kur galima važiuoti, kokiu greičiu, kodėl negalima vežti draugo, kodėl reikia šalmo ir kodėl perėja nėra vieta „praskristi“. Kartais vienas toks pokalbis gali būti svarbesnis už bet kokią baudą.

Spalį žadami sprendimai dar tik bus pristatyti, todėl tikslus pokyčių vaizdas paaiškės vėliau. Tačiau kryptis jau aiški: elektrinių paspirtukų, dviračių ir kitų mikrojudumo priemonių era be aiškesnės tvarkos baigiasi. Miestai keičiasi, transporto daugėja, o taisyklės turi vytis realybę. Nes šaligatvis, dviračių takas ir gatvė nėra vieta, kur kiekvienas gali važiuoti pagal savo nuotaiką.