Automobilis ar dalijimosi paslauga? Vilnietė Julija suskaičiavo 12 600 eurų skirtumą per 5 metus: nuosavas automobilis pralaimėjo
18 000 eurų kainuojantį automobilį Julija (vardas pakeistas) vieną vakarą įrašė į skaičiuoklę greta savo įprastų kelionių po Vilnių. Per metus ji nuvažiuoja apie 7 000 kilometrų, todėl nusprendė palyginti: ar penkerius metus laikyti nuosavą automobilį, ar toms pačioms kelionėms rinktis dalijimosi paslaugą. Jos išvada buvo griežta – pagal pasirinktą scenarijų nuosavas automobilis kainuotų 12 600 eurų daugiau.
Kaip Julija sudėjo išlaidas
Julija pradėjo nuo 18 000 eurų kainuojančio naudoto, bet dar gana naujo automobilio. Prie šios sumos ji pridėjo po 1 100 eurų kasmetinėms kuro, draudimo, periodinės priežiūros ir smulkių remonto darbų išlaidoms. Per penkerius metus tai sudaro 5 500 eurų: 1 100 × 5 = 5 500.
Trečia eilutė jos asmeninėje skaičiuoklėje buvo 3 000 eurų nuvertėjimas. Julija šią sumą vertino kaip papildomą finansinę kainą, susijusią su automobilio senėjimu, jo paklausos kritimu ir rizika, kad po penkerių metų jį reikės parduoti pigiau, nei dabar atrodo tikėtina. Taip jos nuosavo automobilio eilutė pasiekė 26 500 eurų: 18 000 + 5 500 + 3 000 = 26 500.
Dalijimosi paslaugai ji priskyrė 2 780 eurų per metus. Į šią sumą įėjo kelionės mieste, keli ilgesni važiavimai, laikas kamščiuose ir rezervas atvejams, kai reikėjo didesnio automobilio. Penkerių metų suma – 13 900 eurų: 2 780 × 5 = 13 900. Iš 26 500 eurų atėmus 13 900 eurų, gaunamas 12 600 eurų skirtumas.
Skaičiavimo lentelė
| Kas | Suma eurais | Pastaba |
|---|---|---|
| Automobilio įsigijimas | 18 000 | Pradinė Julijos pasirinkto automobilio kaina |
| Kuras, draudimas ir remontas | 5 500 | 1 100 eurų per metus × 5 metai |
| Nuvertėjimas | 3 000 | Julijos numatyta papildoma vertės kritimo ir pardavimo rizikos suma |
| Nuosavas automobilis per 5 metus | 26 500 | 18 000 + 5 500 + 3 000 |
| Dalijimosi paslauga per 5 metus | 13 900 | 2 780 eurų per metus × 5 metai |
| Rezultatas | 12 600 | 26 500 − 13 900: tiek daugiau kainuotų nuosavas automobilis pagal šį modelį |
Julijai svarbus buvo ne vien bendras skirtumas, bet ir naudojimo intensyvumas. 7 000 kilometrų per metus nėra mažai žmogui, kuris automobiliu važiuoja savaitgaliais, apsiperka ar kartais vyksta už miesto. Vis dėlto tai gerokai mažiau nei kasdien važinėjant į darbą iš priemiesčio. Jos atveju automobilis nemažą laiko dalį stovėtų kieme ar gatvėje, o dalijimosi paslaugos sąskaita atsirastų tik tada, kai transporto iš tiesų prireikia.
Nuo ko priklauso rezultatas
Šis palyginimas remiasi keliomis aiškiomis prielaidomis. Pirma, automobilis kainuoja 18 000 eurų, o jo kasmetinis išlaikymas siekia 1 100 eurų. Kito modelio draudimas, padangos, remontas ar degalų sąnaudos gali kainuoti daugiau arba mažiau. Antra, Julija numato 3 000 eurų nuvertėjimą; reali pardavimo kaina po penkerių metų gali keistis pagal automobilio būklę, ridą ir rinką.
Trečia, dalijimosi paslaugos kaina laikoma stabili – 2 780 eurų per metus. Skaičiavime nėra prielaidos, kad minutės, kilometro ar rezervavimo tarifai kils. Taip pat daroma prielaida, kad Julijai automobilio nereikės kasdien tuo pačiu metu, nereikės nuolat vežioti vaikų ar darbo įrangos ir šalia namų bei dažniausių maršrutų paprastai ras laisvą automobilį. Kitaip parinkus kainą, tarifą, eksploatacijos laiką, palūkanas ar keliaujančių žmonių skaičių, rezultatas būtų kitoks.
Kas nesutinka
Julijos kaimynas Tomas tokį palyginimą vadina pernelyg griežtu nuosavam automobiliui. Jo argumentas paprastas: 18 000 eurų negalima vertinti vien kaip išnykusios išlaidos, nes po penkerių metų automobilis vis dar liks turtas, kurį galima parduoti. Jam abejonių kelia ir atskirai pridėti 3 000 eurų nuvertėjimo – jo nuomone, šis kritimas turėtų būti skaičiuojamas per automobilio vertę pardavimo metu, o ne papildomai prie visos pirkimo kainos. Tomas taip pat primena patogumą: šeimai, kuri išvyksta savaitgaliais ir kartais keliauja keliuose, vienas nuosavas automobilis gali pakeisti daug brangesnes atskiras nuomas.
Kita vertus, transporto išlaidų konsultantas, su kuriuo Julija aptarė lentelę, sutinka su pačia jos kryptimi. Mažos metinės ridos vairuotojai dažnai pamiršta ne tik degalus, bet ir draudimą, aptarnavimą, stovėjimą, netikėtus gedimus bei pinigų užšaldymo kainą. Jis sutinka, kad nuvertėjimo eilutę būtų galima pateikti kitaip, tačiau teigia, jog dalijimosi paslaugos pranašumas gali išlikti, jei automobilis naudojamas retai. Kartu jis pripažįsta, kad penkerių metų nekintantis tarifas yra optimistinė prielaida, o kasdieniam važinėjimui toks sprendimas gali greitai prarasti finansinį pranašumą.
O jūs skaičiavote? Parašykite savo skaičius komentaruose.
2 komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienos
Ieškote daugiau?
Galim kitaip paskaičiuot užduotais skaičiais. Automobilis 18k , išlaidos per 5m 5,5k. Viso 23,5k. Anot autorės nuvertėjimas 3k, tai parduos už 15k. Skirtumas 8,5k. O dar tiksliau 6,5k kišenėje. Dalijimosi paslauga tuo tarpu minus 13,9k ir 0 kišenėje. Taip kad ar pagal išlaidas automobilis mažiau 5,4k, ir kišenėje 6,5k daugiau 🙂
Totalinis idiotizmas. Pėstute eiti dar pigiau būtų, tik batai labiau nusidėvėtų. Todėl geriausia vaikščioti basam, nakvoti po tiltu, raustis po konteinerius ir skudurynus, eiti į labdaros valgyklas ir anot švabinių propagandonų, nieko neturėti ir būti laimingam.