Vairuotojams ruošiama nauja kontrolė: keliuose gali „pagauti“ tai, ko techninė apžiūra kartais nepamato

Kai kurie vairuotojai vis dar mano, kad pašalintas DPF filtras, išjungta „AdBlue“ sistema ar išpjautas katalizatorius yra tik „smulkmena“, padedanti sutaupyti remontui. Automobilis važiuoja, prietaisų skydelyje lemputės nedega, techninę apžiūrą gal kažkaip pavyko praeiti – vadinasi, viskas gerai. Tačiau valstybė ruošiasi tokius automobilius gaudyti griežčiau, o keliuose ateityje gali atsirasti kontrolė, kuri taršą matuos ne tik sustabdžius automobilį, bet ir jam tiesiog pravažiuojant.

Taršiems automobiliams Lietuvoje planuojama stiprinti kontrolę, o vairuotojams ir įmonėms, kurios eksploatuoja transporto priemones su neveikiančia ar sąmoningai išderinta išmetamųjų dujų valymo įranga, gali grėsti didesnės baudos. Kalbama ne apie teorinę problemą: nustatomų pažeidimų daugėja, o įprasti patikrinimai ne visada leidžia pamatyti, kas iš tikrųjų padaryta automobilio viduje.

Kodėl valdžia taikosi į DPF, katalizatorius ir „AdBlue“

Vyriausybė pritarė Nacionalinio oro taršos mažinimo plano iki 2030 metų pakeitimams. Plane numatytos 33 priemonės, apimančios transportą, energetiką, pramonę, žemės ūkį ir namų ūkius. Vienas jautriausių taškų – kelių transportas, nes būtent jis Lietuvoje išlieka vienu didžiausių azoto oksidų taršos šaltinių.

2024 metais visas transporto sektorius sudarė daugiau kaip 65 proc. šalyje išmesto azoto oksidų kiekio. Vien kelių transportui teko 47,7 proc. Didžiausią dalį čia sudarė sunkvežimiai ir autobusai – 25,8 proc. viso Lietuvoje išmesto NOx kiekio. Lengviesiems automobiliams teko 18,3 proc., lengviesiems krovininiams automobiliams – 3,3 proc., motociklams ir mopedams – 0,2 proc.

Tai reiškia, kad dėmesys krypsta ne tik į privačius dyzelinius automobilius, bet ir į komercinį transportą. Būtent ten pašalintas DPF filtras, išjungta „AdBlue“ sistema ar kitos manipuliacijos gali duoti tiesioginę finansinę naudą: nereikia remontuoti brangių sistemų, automobilis greičiau grįžta į darbą, o sąskaita servise atrodo mažesnė. Tik problema ta, kad tą „sutaupymą“ vėliau įkvepia visi aplinkiniai.

Pažeidimų daugėja, todėl baudos gali augti

Aplinkos ministerijos atstovė Viktorija Dačinskaitė nurodė, kad griežtesnės atsakomybės poreikį rodo augantis nustatomų pažeidimų skaičius. Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, 2020–2024 metais nustatytų komercinių transporto priemonių, kurios buvo eksploatuotos su neveikiančiomis ar sąmoningai išderintomis išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemomis, atvejų padaugėjo nuo 72 iki 174.

Tai gana aiškus signalas: problema ne nyksta, o plečiasi. Ministerijos vertinimu, dabartinės sankcijos gali būti per silpnos, nes kai kuriais atvejais bauda tiesiog mažesnė nei nauda, kurią pažeidėjas gauna išjungęs ar pašalinęs taršos mažinimo sistemas.

Todėl planuojami Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimai. Jais būtų griežtinama atsakomybė už transporto priemonių naudojimą su neveikiančia išmetamųjų dujų valymo įranga arba su įmontuotais prietaisais, kurie išderina tos įrangos veikimą. Paprastai tariant, jei automobilis gamykloje turėjo taršos mažinimo sistemą, ji turi veikti, o ne būti „apeita“ programiškai ar fiziškai pašalinta.

Keliuose gali atsirasti nuotolinė taršos stebėsena

Didžiausias pokytis gali būti ne vien didesnės baudos, o pats kontrolės būdas. Aplinkos ministerijos užsakymu atliktoje galimybių studijoje vertintas nuotolinės taršos stebėsenos sistemos diegimas. Planuojama įsigyti stacionarią ir mobilią matavimo įrangą, kuri fiksuotų pravažiuojančių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekius.

Tai iš esmės reikštų kitokį patikrinimų lygį. Automobilis galėtų būti identifikuojamas pagal realiai išmetamą taršą judėjimo metu. Jei sistema užfiksuotų aiškiai padidintus teršalų kiekius, tokia transporto priemonė galėtų patekti į papildomos kontrolės akiratį.

Ministerijos teigimu, tokia sistema leistų identifikuoti pačias taršiausias transporto priemones ir apriboti jų dalyvavimą viešajame eisme, kol trūkumai nebūtų pašalinti. Vis dėlto konkretus startas dar nėra aiškus. Galimybių studija jau įvertino alternatyvas ir investicijų poreikį, tačiau tolesnė eiga priklausys nuo finansavimo.

Kitaip tariant, rytoj tokios sistemos visuose keliuose dar neatsiras, bet kryptis aiški: vien tik „praėjau techninę“ ateityje gali nebeužtekti, jei reali automobilio tarša kelyje bus akivaizdžiai per didelė.

Kodėl techninė apžiūra ne visada viską pamato

Dalis vairuotojų klausia paprastai: jei DPF ar katalizatorius pašalintas, kodėl to nepamato techninė apžiūra? Atsakymas nemalonus – ne viską įmanoma pamatyti be ardymo ar specialios ekspertizės.

Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transekta“ atstovas Renaldas Gabartas aiškina, kad su taršos neutralizavimo sistema susiję trūkumai patenka tarp dažniausiai nustatomų techninės apžiūros problemų. Tai gali būti per didelis dūmingumas, išmetamųjų dujų normų viršijimas ar nesandari išmetimo sistema.

Tačiau kontrolierius negali ardyti automobilio agregatų. Jei DPF filtras ar katalizatorius pašalintas profesionaliai, o bakelio pjovimo ar virinimo žymės užmaskuotos, vizualiai tai nustatyti gali būti sunku. Jei tuo pačiu metu matuojami parametrai neviršija normų, automobilis gali nesukelti įtarimų.

Dar keblesnė situacija su „AdBlue“. Kadangi kai kurie išmetamųjų dujų parametrai įprastai nėra tiesiogiai matuojami taip, kad būtų paprastai matomas „AdBlue“ sistemos išjungimas, programiškai apgauti automobilio valdymo bloką vis dar įmanoma. Būtent todėl kalbama apie naujus kontrolės būdus.

Lietuvos policija

Kokie automobiliai gali atsidurti pirmi po padidinamuoju stiklu

Didžiausias dėmesys, tikėtina, pirmiausia teks sunkiasvoriam transportui ir komerciniams automobiliams. Jau dabar Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vykdo taršos kontrolės reidus. 2026 metais tokie reidai pagal Departamento veiklos planą vykdomi rugsėjo 1 – spalio 31 dienomis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, ypatingą dėmesį skiriant sunkiasvorėms transporto priemonėms.

Numatyta patikrinti ne mažiau kaip 200 sunkiasvorių transporto priemonių. Pareigūnai keliuose specialia matavimo įranga tikrina faktinį išmetamų teršalų kiekį ir vertina, ar jis neviršija nustatytų ribinių dydžių. 2025 metais per tikslines išvykas buvo patikrintos 399 transporto priemonės, o nustatytas vienas atvejis, kai išmetamų teršalų kiekis neatitiko ribinių dydžių.

Tačiau tai nereiškia, kad lengvųjų automobilių vairuotojai gali būti ramūs. Jei bus įdiegta nuotolinė taršos stebėsena, ji teoriškai galėtų fiksuoti ir lengvuosius automobilius. Ypač tuos, kurie realiai dūmina, skleidžia aitrų kvapą, turi pašalintas taršos mažinimo sistemas arba buvo „perprogramuoti“.

Ką verta pasitikrinti vairuotojui jau dabar

Jei jūsų automobilis tvarkingas, panikuoti nereikia. Tačiau jei pirkote naudotą dyzelį ir tiksliai nežinote, kas buvo daryta su DPF, EGR, katalizatoriumi ar „AdBlue“, verta pasidomėti anksčiau, o ne tada, kai automobilis sustabdomas patikrinimui arba nepraeina techninės apžiūros.

Pirmas ženklas – dūmingumas. Jei automobilis stipriau dūmina spaudžiant akceleratorių, ypač juodais dūmais, tai signalas, kad degimo ar taršos kontrolės sistema gali neveikti tinkamai. Antras ženklas – keisti kvapai. Aitrus, sunkus išmetamųjų dujų kvapas gali rodyti, kad katalizatorius ar kitos sistemos nebeatlieka savo darbo.

Trečias dalykas – klaidos, kurios „stebuklingai“ dingo po programavimo. Jei servisas kada nors siūlė „išjungti problemą kompiuteryje“, tai nereiškia, kad problema išspręsta. Kartais ji tiesiog paslepiama nuo prietaisų skydelio, bet automobilis toliau teršia daugiau nei turėtų.

Ketvirta – naudoto automobilio istorija. Jei pardavėjas giriasi, kad „DPF nebėra, problemų nebus“, tai nėra privalumas. Tai gali tapti brangia problema ateityje. Lietuvos teisės aktuose draudžiama naudoti sprendimus, kurie mažina, atjungia ar išderina gamintojo numatytos išmetamųjų dujų neutralizavimo įrangos veikimą.

Kodėl tai svarbu ne tik dėl baudų

Dalis vairuotojų į tokias naujienas reaguoja piktai: esą vėl bus baudžiami žmonės, kurie važinėja senesniais automobiliais. Tačiau problema nėra vien automobilio amžius. Senas automobilis gali būti tvarkingas, o naujesnis – išderintas. Klausimas ne apie metus pase, o apie tai, ar taršos mažinimo sistema realiai veikia.

Tai svarbu ir dėl sąžiningos konkurencijos. Vežėjas, kuris tvarko savo sunkvežimius ir keičia brangias sistemas, patiria išlaidas. Tas, kuris jas išjungia ar pašalina, sutaupo, bet kartu gauna nesąžiningą pranašumą. Todėl griežtesnė kontrolė gali būti nukreipta ne tik į ekologiją, bet ir į rinkos tvarką.

O paprastiems žmonėms tai reiškia orą, kuriuo kvėpuojame miestuose, prie gatvių, kiemuose ir prie mokyklų. Azoto oksidai ir kiti teršalai nėra abstraktūs skaičiai plane. Jie susiję su kvėpavimo takų ligomis, oro kokybe ir tuo, ką vaikai įkvepia stovėdami prie perėjos, kai pro šalį pravažiuoja dūmijantis automobilis.

Didelis planas kainuos milijonus

Nacionalinio oro taršos mažinimo plano pakeitimai neapsiriboja vien automobilių patikrinimais. Iki 2030 metų naujoms priemonėms numatoma 166 mln. eurų valstybės biudžeto ir ES finansavimo programų lėšų. Pinigai turėtų būti skiriami transporto, energetikos, pramonės ir kitoms sritims.

Plane numatoma modernizuoti taršius įrenginius, skatinti senų šildymo įrenginių keitimą, plėsti alternatyviųjų degalų infrastruktūrą, skatinti elektromobilius, viešąjį transportą, dviračių naudojimą ir kitas priemones. Kitaip tariant, automobilių kontrolė yra tik viena didesnio oro taršos mažinimo plano dalis.

Tačiau vairuotojams būtent ji gali būti labiausiai juntama. Jei baudos didės, o keliuose atsiras daugiau matavimo įrangos, automobiliai su išpjautais filtrais ar išjungtomis sistemomis gali tapti nebe „pigiu sprendimu“, o brangia rizika.

Kol kas naujoji sistema dar nėra pilnai įdiegta, bet signalas aiškus: laikai, kai taršos sistemas buvo galima pašalinti ir tikėtis, kad niekas nepastebės, po truputį baigiasi. Ir kuo anksčiau vairuotojas pats išsiaiškins, kas iš tikrųjų vyksta jo automobilio išmetimo sistemoje, tuo mažesnė tikimybė, kad vėliau teks aiškintis jau ne servise, o patikrinimo metu.