Dalis vairuotojų taps nebereikalingi. „Bolt“ Europoje planuoja pristatyti net 25 000 automobilių be žmogaus prie vairo

Šiandien išsikvietę „Bolt“ automobilį dar tikimės, kad prie vairo sėdės žmogus. Po kelerių metų kai kuriuose Europos miestuose ši detalė gali nebeatrodyti tokia savaime suprantama. „Bolt“ ir elektromobilių gamintoja „Lucid“ paskelbė apie bendrą projektą, kurio tikslas – Europos keliuose palaipsniui pradėti naudoti visiškai autonominius, vadinamojo 4 lygio automobilius, o ilgainiui jų skaičius galėtų pasiekti bent 25 000.

Skaičius milžiniškas, tačiau čia svarbu nepraleisti vienos detalės. Tai dar nėra situacija, kai 25 tūkst. automobilių jau užsakyta, gaminama ir kitąmet pasirodys Vilniuje, Berlyne ar Paryžiuje. „Bolt“ oficialiai skelbia, kad siekia dislokuoti bent 25 000 autonominių „Lucid“ automobilių keliuose Europos miestuose, o partnerystė yra vienas žingsnių link dar ambicingesnio tikslo – iki 2035 metų „Bolt“ platformoje turėti 100 000 autonominių transporto priemonių.

Ir būtent todėl ši naujiena svarbi ne vien technologijų mėgėjams. Jeigu projektas bus įgyvendintas tokiu mastu, pasikeisti gali ne tik pati kelionė taksi. Gali keistis kainos, vairuotojų darbo rinka, laukimo laikas, automobilių naudojimas naktimis ir net tai, kaip miestuose planuojamos stovėjimo bei įkrovimo vietos.

Automobilis atvažiuos pats – ir jame gali nebūti vairuotojo

Planuojamos transporto priemonės turėtų atitikti SAE 4 autonomijos lygį. Paprastai tariant, tai jau gerokai daugiau nei šiandien daugelyje automobilių esančios adaptyviosios kruizo kontrolės ar juostos palaikymo sistemos. 4 lygio transporto priemonė konkrečioje jai patvirtintoje zonoje ir tinkamomis sąlygomis turi gebėti pati važiuoti be žmogaus, pasiruošusio bet kurią sekundę perimti vairą.

Tai reiškia, kad keleivis ateityje galėtų atsidaryti „Bolt“ programėlę, pasirinkti kelionę ir sulaukti automobilio, kuriame priekinėje sėdynėje nėra jokio vairuotojo.

Techniniu pagrindu pasirinkta „NVIDIA Hyperion“ architektūra. Joje apjungiami galingi automobilio kompiuteriai, kameros, radarai ir kiti jutikliai, leidžiantys transporto priemonei nuolat stebėti aplinką. Tačiau čia taip pat yra svarbi išlyga – „Hyperion“ pati savaime nėra galutinis „robotaksi smegenų“ komplektas. Tai aparatinės įrangos ir jutiklių platforma, o galutinė autonominio vairavimo programinė sistema dar turės būti integruota su kitų technologijų partneriais.

Kitaip tariant, automobiliui neužtenka „matyti“ pėsčiąjį ar kelio ženklą. Sistema turi realiu laiku suprasti, ką daryti, kai dviratininkas svyruoja prie juostos krašto, žmogus staiga žengia į gatvę, automobilis priešais netikėtai sustoja arba žiemą kelio ženklinimą uždengia sniegas.

Ir būtent Europa tokiai technologijai yra ypač sudėtinga vieta.

Lengviau išsikviesite Bolt

Vilniaus gatvė – visai ne tas pats, kas platus kelias Kalifornijoje

Autonominiam automobiliui daug paprasčiau važiuoti plačia gatve su aiškiomis juostomis ir vienodais šviesoforais nei Europos senamiestyje. Čia turime siauras gatves, žiedines sankryžas, dviračių takus, tramvajus kai kuriose šalyse, netaisyklingą parkavimą, daugybę skirtingų ženklų bei pėsčiųjų.

Pridėkime lietų, šlapdribą, sniegą, rūką ir tamsius žiemos vakarus – autonominei sistemai užduotis tampa dar sunkesnė.

„Bolt“ čia turi vieną didelį pranašumą: platforma veikia daugiau nei 850 miestų, todėl bendrovė turi daug informacijos apie realius kelionių srautus, populiariausias paėmimo vietas ir skirtingų miestų transporto ypatumus. Būtent ši patirtis turėtų būti naudojama kuriant Europai pritaikytą autonominio transporto sistemą.

„Bolt“ net sukūrė atskirą padalinį – „Bolt Autonomous Driving Solutions“. Jo užduotis bus ne tik technologijos integravimas, bet ir automobilių parko eksploatavimas, miestų partnerystės, infrastruktūra, sauga ir kasdienis transporto priemonių valdymas. Bendrovė planuoja pati būti šio parko savininkė ir operatorė.

Tai reiškia, kad autonominiams automobiliams reikės ne tik programinės įrangos. Kažkas turės juos valyti, krauti, remontuoti, keisti padangas, prižiūrėti jutiklius ir spręsti situacijas, kai automobilis dėl techninio gedimo negalės tęsti kelionės.

Ar dėl to „Bolt“ kelionės taps pigesnės?

Tai greičiausiai bus vienas svarbiausių klausimų keleiviams.

Šiandien didelę pavežėjimo kainos dalį sudaro žmogaus darbas. Teoriškai autonominis automobilis galėtų važinėti beveik visą parą, jam nereikėtų atlyginimo, poilsio ar pertraukų. Todėl ilgainiui robotaksi paslauga galėtų sumažinti vienos kelionės savikainą.

Tačiau pradžioje situacija gali būti priešinga. Autonominis automobilis kainuos gerokai daugiau už įprastą transporto priemonę. Reikės brangių jutiklių, skaičiavimo įrangos, nuolatinio programinės įrangos atnaujinimo, draudimo ir specialios priežiūros. Dėl to pirmieji robotaksi nebūtinai bus pigesni už automobilį su vairuotoju.

Yra ir kitas įdomus scenarijus. Autonominiai automobiliai galėtų sumažinti laukimo laiką naktimis ar anksti ryte, kai dirbančių vairuotojų mažiau. Automobilis galėtų būti automatiškai nukreiptas ten, kur prognozuojama didesnė paklausa, ir važinėti tol, kol reikia įkrovimo ar techninės priežiūros.

Taigi žmogui pokytis gali pasijusti ne vien kainoje, bet ir paprasčiausiai tame, kad automobilį bus galima išsikviesti dažniau ir greičiau.

O kas nutiks dabartiniams „Bolt“ vairuotojams?

Čia prasideda sudėtingesnė projekto pusė.

Jei Europoje iš tikrųjų atsiras dešimtys tūkstančių autonominių „Bolt“ automobilių, jie neišvengiamai atliks dalį kelionių, kurias šiandien vykdo žmonės. Tačiau 25 000 automobilių visos Europos mastu vis tiek nėra skaičius, kuris per vieną dieną panaikintų vairuotojų poreikį.

Pati „Bolt“ turi milijonus vairuotojų ir kurjerių visose savo rinkose, todėl autonominės transporto priemonės pradžioje greičiausiai bus tik viena bendros sistemos dalis.

Be to, robotaksi negalės iš karto važiuoti visur. 4 lygio autonomija paprastai veikia tik konkrečiai apibrėžtoje teritorijoje ir sąlygose. Pavyzdžiui, sistema gali būti sertifikuota važiuoti konkrečioje miesto dalyje, tačiau ne užmiesčio kelyje arba ekstremaliomis oro sąlygomis.

Todėl bent pradžioje visai tikėtinas mišrus modelis: vieną kelionę atliks autonominis automobilis, kitą – įprastas „Bolt“ vairuotojas.

Tačiau ilgalaikė kryptis yra aiški. Bendrovė viešai kalba ne apie kelis eksperimentinius automobilius, o apie 100 000 autonominių transporto priemonių savo platformoje iki 2035 metų.

25 000 automobilių dar nestovi gamykloje – čia slypi svarbi detalė

Skambi antraštė gali sudaryti įspūdį, kad „Bolt“ ką tik užsakė 25 000 paruoštų „Lucid“ robotaksi. Taip nėra.

„TechCrunch“ pažymi, kad pinigai tarp bendrovių pagal šį susitarimą dar nebuvo sumokėti ir „Bolt“ nėra pateikusi oficialaus 25 000 automobilių užsakymo. Tai šiuo metu yra strateginis susitarimas ir tikslas juos diegti ateityje.

Dar svarbiau – automobiliai bus kuriami ant būsimos „Lucid Midsize“ platformos. Ji dar nėra pradėta masiškai gaminti, o pirmojo šios šeimos modelio pasirodymas buvo nukeltas į 2027 metų antrąją pusę. Konkrečios datos, kada pirmieji šio „Bolt“ projekto robotaksi pradės vežti mokančius keleivius, bendrovės kol kas nepaskelbė.

Todėl pasakymas „kitais metais Europos gatvėse pasirodys 25 000 savaeigių automobilių“ šiandien būtų neteisingas.

Daug realesnis scenarijus – ilgas kelių etapų procesas: automobilio sukūrimas, autonominės sistemos integracija, bandymai, saugos sertifikavimas, leidimai konkrečiose šalyse ir tik tada komercinis paleidimas.

Ar tokį „Bolt“ netrukus pamatysime Vilniuje?

Kol kas nei Vilnius, nei kitas Lietuvos miestas oficialiai nėra paskelbtas kaip pirmoji „Lucid“ robotaksi paleidimo vieta.

Tai svarbu, nes pats faktas, kad „Bolt“ yra estiška Europos bendrovė ir labai aktyviai veikia Lietuvoje, dar nereiškia, kad autonominis parkas pirmiausia pasirodys Baltijos šalyse.

Šiuo metu „Bolt“ jau vykdo kitus autonominio transporto projektus. Rugsėjo pradžioje bendrovė kartu su „Pony.ai“ ir „Stellantis“ paskelbė autonominių transporto priemonių bandymų programą Liuksemburge. Jos tikslas – išbandyti technologijos saugumą ir pasirengimą Europos reguliavimui realioje miesto aplinkoje.

Būtent tokios bandomosios zonos tikriausiai ir parodys, kaip greitai autonominiai automobiliai galės plėstis kitose Europos valstybėse.

Lietuvoje prieš realų komercinį paleidimą taip pat reikėtų aiškiai išspręsti ne vien techninius klausimus. Kas atsako, jei automobilis be vairuotojo sukelia avariją? Kaip policija sustabdo tokį automobilį? Kas atsitinka, jei keleivis palieka daiktą salone? Kas prižiūri automobilį po susidūrimo? Kaip transporto priemonė elgsis, kai kelias nevalytas ir juostų nebesimato?

Kol kas būtent tokie klausimai yra ne mažiau svarbūs nei pats automobilio gebėjimas važiuoti.

Didžiausia revoliucija gali pasirodyti visai kasdieniška

Robotaksi dažnai piešiami kaip futuristinis automobilis, pilnas ekranų ir jutiklių. Tačiau jei technologija iš tiesų taps masinė, didžiausias pokytis greičiausiai atrodys daug paprasčiau.

Atsidarysite „Bolt“ programėlę. Pasirinksite kelionę. Po kelių minučių prie namo sustos automobilis. Atidarysite duris, atsisėsite ir išvažiuosite.

Tik priešais jus niekas nesėdės.

„Bolt“ ir „Lucid“ paskelbti 25 000 automobilių dar nėra garantija, kad toks vaizdas netrukus taps kasdienybe. Projektui dar reikia automobilių, autonominio vairavimo programinės įrangos, reguliavimo ir realių bandymų. Tačiau mastas parodo, kad kalbama jau ne apie vieną demonstracinį prototipą.

„Bolt“ tikslas – bent 25 000 autonominių „Lucid“ automobilių Europos miestuose ir 100 000 autonominių transporto priemonių savo platformoje iki 2035-ųjų.

Jeigu planas bus įgyvendintas, klausimas „ar sėsčiau į automobilį be vairuotojo?“ Europoje gali nustoti būti futuristine diskusija. Jis tiesiog vieną dieną gali atsirasti mūsų telefono ekrane kartu su dviem pasirinkimais: automobilis su vairuotoju arba automobilis, kuris atvažiuos vienas.