Kas nutinka kasdien išgeriant aštuonis litrus saldaus gazuoto gėrimo

Ar esate matę, kaip ant virtuvės stalo per vieną dieną susikaupia tušti buteliai, nors iš pradžių atrodo, kad „čia tik atsigėriau“? Stiklinė prie pusryčių, skardinė pakeliui į darbą, dar viena prie pietų, didelis butelis vakare prie serialo – ir saldus gazuotas gėrimas tampa ne malonumu, o nuolat ranką pasiekiančiu įpročiu.

Aštuoni litrai per dieną jau nėra paprastas troškulio malšinimas. Tai kiekis, nuo kurio organizmas gali pradėti siųsti labai aiškius signalus: burna vis džiūsta, energija šokinėja, pilvą pučia, sunku užmigti, o vandens, nors ir geriama daug skysčių, tarsi vis tiek trūksta. Pavojus slypi ne vien burbuliukuose – svarbiausia, kiek cukraus, rūgšties ir, priklausomai nuo gėrimo, kofeino taip pat patenka į kūną.

Troškulys nedingsta, nors geriama be perstojo

Saldus gazuotas gėrimas dažnai suteikia trumpą gaivos jausmą, ypač kai jis šaltas. Tačiau po jo saldumo burnoje lieka lipnumas, o noras atsigerti gali grįžti dar greičiau. Žmogus ima pilti kitą stiklinę ne todėl, kad kūnui iš tiesų reikia dar daugiau limonado, o todėl, kad įprato jo skonį sieti su atokvėpiu, energija ar net paprasčiausiu malonumu.

Jeigu gėrime yra daug cukraus, toks kiekis reiškia labai didelį saldumo krūvį per visą dieną. Organizmui tenka nuolat tvarkytis su gliukozės svyravimais: po saldaus gėrimo gali trumpam atsirasti jėgų, bet vėliau apima vangumas, dirglumas, vėl norisi ko nors saldaus. Tai primena užburtą ratą, kuriame žmogus bando nuovargį pataisyti tuo pačiu dalyku, kuris prie jo ir prisideda.

Aštuoni litrai skysčio apskritai yra labai daug, ypač jei kartu geriama arbata, kava, valgoma sriuba ar sultingi vaisiai. Toks įprotis gali reikšti, kad žmogų nuolat vargina neįprastai stiprus troškulys. Jei jis tęsiasi, kartu dažnai norisi šlapintis, krenta svoris, jaučiamas silpnumas ar neryškiai matoma, nereikėtų visko nurašyti vien limonadui – verta kreiptis į gydytoją.

Skrandis ir dantys pirmieji pajunta kasdienį „burbuliukų“ kiekį

Išgerti didelį kiekį gazuoto gėrimo nėra tas pats, kas išgerti tiek pat paprasto vandens. Anglies dioksidas tempia skrandį, todėl gali atsirasti pilnumo pojūtis, raugėjimas, pūtimas, spaudimas po šonkauliais. Žmogui, kurį ir taip vargina refliuksas ar jautrus žarnynas, toks įprotis gali reikšti kur kas nemalonesnes vakarienes ir prastesnį miegą.

Dar viena kasdien nematoma pasekmė – dantys. Saldūs gėrimai burnoje sukuria palankias sąlygas ėduoniui, o rūgštis gali ardyti dantų emalį. Kai gėrimas gurkšnojamas nuo ryto iki vakaro, dantys neturi ilgesnių „ramybės“ tarpų, per kuriuos burnos aplinka galėtų atsistatyti.

Ypač lengva tai nuvertinti tiems, kurie renkasi gėrimą be cukraus. Jis gali neturėti tiek kalorijų, tačiau gazuotumas ir rūgštingumas niekur nedingsta. Toks pasirinkimas gali būti mažesnė blogybė žmogui, bandančiam mažinti cukrų, bet jis vis tiek nėra lygiavertis vandens pakaitalas, kai kalbama apie kelis litrus per dieną.

Kas nutinka kasdien išgeriant aštuonis litrus saldaus gazuoto gėrimoNuotrauka: Pixabay / Pexels

Didelis kiekis paliečia ne tik liemenį

Dažniausiai pirmiausia galvojama apie svorį, nes saldūs gėrimai gali pridėti daug energijos, nors žmogus nejaučia sotumo taip, kaip suvalgęs normalų maistą. Išgėrus kelis litrus galima surinkti nemažai kalorijų, o po valandos vis tiek suvalgyti pietus ar vakarienę. Taip kūnas gauna daugiau, nei jam reikia, bet žmogus nė nepajunta, kur tai prasidėjo.

Tačiau problema platesnė nei svarstyklės. Nuolatinis itin saldžių gėrimų vartojimas gali ilgainiui nepalankiai veikti medžiagų apykaitą ir didinti su ja susijusių sveikatos sutrikimų riziką. Tai nevyksta per vieną vakarą ir ne kiekvienam žmogui pasireiškia vienodai, bet aštuoni litrai kasdien jau yra toks kraštutinumas, kurio ignoruoti nereikėtų.

Jeigu pasirinktas gėrimas dar turi kofeino, prie cukraus prisideda ir nervų sistemos dirginimas. Dieną žmogus gali jaustis labiau suaktyvėjęs, bet vakare – neramus, su padažnėjusiu širdies plakimu ar sunkiau užmigti. Tada rytą vėl trūksta jėgų, o ranka natūraliai tiesiasi prie dar vienos skardinės.

Kodėl taip sunku sustoti ir nuo ko pradėti

Žmogus retai pradeda nuo aštuonių litrų. Įprotis dažnai susiformuoja tyliai: namuose visada stovi didelis butelis, darbe šalia kompiuterio – skardinė, automobilyje – atsarga kelionei. Tėvams tai gali būti gėrimas, kuriuo lengva nuraminti vaiką ar greitai pavaišinti svečius, dirbančiajam – trumpa pertrauka, o senjorui – įprastas skonis, prie kurio priprasta daugelį metų.

Ir vis dėlto kita pusė taip pat suprantama: saldūs gazuoti gėrimai yra lengvai prieinami, dažnai pigiau perkami didelėmis pakuotėmis, o reklama ir aplinka juos pateikia kaip paprastą atsigaivinimą. Verslui patogu parduoti tai, ką žmonės renkasi, tačiau žmogui tenka pačiam pastebėti momentą, kai pasirinkimas nustoja būti nekaltas.

Staigus draudimas sau „nuo rytojaus – nė lašo“ ne visada veikia. Daug realiau pradėti nuo vieno pakeitimo: nelaikyti gėrimo prie savęs visą dieną, dalį jo pakeisti vandeniu, nesaldinta arbata ar paprastu gazuotu vandeniu, negerti iš didelio butelio. Jei toks kiekis jau tapo kasdienybe, o troškulys atrodo nevaldomas, saugiausias žingsnis būtų aptarti tai su šeimos gydytoju, ypač jei yra kitų savijautos pokyčių.

Aštuoni litrai saldaus gazuoto gėrimo nėra tiesiog stiprus pomėgis – tai ženklas, kad kūnas ir rutina jau nebeina ta pačia kryptimi. Kartais didžiausias pokytis prasideda ne nuo tobulo plano, o nuo klausimo, kurį verta sau užduoti šiandien: ar tikrai malšinu troškulį, ar tik nuolat bandau užpildyti kažką, ko šis gėrimas iš tiesų neišsprendžia?

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!