Žemė sparčiai keičia formą, ir mokslininkai jau žino, kodėl tai prasidėjo

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Žemė yra tvirta ir nekintanti. Kalnai stovi savo vietose, vandenynai supa žemynus, o diena po dienos planeta sukasi taip, kaip sukosi visada. Tačiau nauji mokslininkų duomenys rodo kai ką daug keistesnio: Žemė ne tik šyla, bet ir fiziškai keičia savo pusiausvyrą, sukimosi ritmą ir net formą.

Tai nereiškia, kad rytoj atsibusime ant „kitos“ planetos. Pokyčiai yra labai maži žmogaus akiai, bet geofizikams jie pakankamai aiškūs, kad būtų galima kalbėti apie realų planetos masės persiskirstymą. Kitaip tariant, vanduo, ledas ir požeminiai ištekliai juda taip stipriai, kad tai jau veikia pačią Žemės mechaniką.

Planeta ne tokia stabili, kaip atrodo

Žemė nėra idealiai apvali. Ji šiek tiek suplota ties ašigaliais ir platesnė ties pusiauju, nes sukasi aplink savo ašį. Tačiau šis balansas nėra amžinas. Kai didžiuliai ledo kiekiai tirpsta Grenlandijoje, Antarktidoje ir kalnų ledynuose, vanduo keliauja į vandenynus, o planetos masė persiskirsto.

NASA remiami tyrimai rodo, kad tirpstantis ledas, mažėjantys požeminio vandens ištekliai ir kylantis jūrų lygis jau veikia Žemės sukimosi ašį bei dienos ilgį. Per maždaug 120 metų planetos sukimosi ašis pasislinko apie 10 metrų, o mokslininkai teigia, kad didelę dalį šių svyravimų galima paaiškinti būtent vandens ir ledo masės pokyčiais Žemės paviršiuje.

Skamba kaip detalė, kuri rūpi tik laboratorijoms, bet iš tiesų tai yra ženklas, kad žmogaus veikla ir klimato kaita jau paliečia ne tik orus, ledynus ar jūrų pakrantes. Ji veikia net tai, kaip planeta sukasi.

Kodėl dėl tirpstančio ledo Žemė keičia formą?

Paprastas pavyzdys būtų čiuožėjas ant ledo. Kai jis prispaudžia rankas prie kūno, sukasi greičiau. Kai ištiesia rankas į šonus, sukimosi greitis sulėtėja. Panašus principas galioja ir Žemei: kai masė nuo ašigalių persikelia arčiau pusiaujo, keičiasi planetos sukimosi balansas.

Tirpstant ledynams, vanduo pasklinda po pasaulio vandenynus. Dalis masės, kuri anksčiau buvo sukaupta arčiau ašigalių, atsiduria kitur. Tai labai lėtas ir subtilus procesas, bet kai kalbame apie trilijonus tonų vandens, net ir „subtilu“ tampa reikšminga. Mokslininkai pastebi, kad dėl tokio masės persiskirstymo Žemės sukimasis gali šiek tiek lėtėti, o dienos ilgis vos pastebimai didėti.

NASA duomenimis, nuo 2000 metų dienos ilgėjimas, susijęs su ledo ir požeminio vandens pokyčiais, siekia apie 1,33 milisekundės per šimtmetį. Žmogui tai visiškai nepastebima, tačiau tiksliajai navigacijai, palydovams, GPS sistemoms ir pasauliniam laiko skaičiavimui tokie pokyčiai jau turi reikšmės.

Požeminis vanduo taip pat stumia planetą iš pusiausvyros

Daug kas, išgirdę apie Žemės formos pokyčius, pirmiausia pagalvoja apie ledynus. Tačiau mokslininkai pabrėžia ir kitą mažiau matomą priežastį – požeminio vandens nykimą. Kai žmonės išsiurbia milžiniškus vandens kiekius iš požeminių sluoksnių žemės ūkiui, miestams ar pramonei, tas vanduo galiausiai patenka į upes, jūras ir vandenynus.

Tai reiškia, kad masė vėl perskirstoma. Vanduo, kuris tūkstančius metų buvo sukauptas po žeme vienoje vietoje, iškeliauja kitur. Pavieniam žmogui tai gali atrodyti kaip lašas jūroje, bet pasauliniu mastu kalbama apie tokį kiekį, kuris jau matomas planetos judėjimo matavimuose.

Tyrimuose minima, kad apie 90 procentų pasikartojančių Žemės ašies svyravimų per ilgą laikotarpį galima paaiškinti ledynų, ledo skydų, požeminio vandens ir jūrų lygio pokyčiais. Tai nereiškia, kad Žemės viduje nevyksta kiti procesai, tačiau paviršiuje vykstantys pokyčiai pasirodė esantys daug svarbesni, nei daugelis galėjo įsivaizduoti.

Ar tai pavojinga paprastam žmogui?

Kasdienybėje šių pokyčių nepajusime. Diena nepailgės taip, kad reikėtų keisti laikrodį, o Žemės forma nepasikeis taip, kad tai matytume plika akimi. Tačiau nerimą kelia ne pats milisekundžių skaičius. Nerimą kelia tai, kad planeta reaguoja į procesus, kuriuos mes ilgai laikėme tik „aplinkos problema“.

Kai tirpsta ledynai, kyla jūrų lygis. Kai senka požeminis vanduo, keičiasi ne tik vietos ekosistemos, bet ir bendras planetos masės pasiskirstymas. Kai klimato sistema išsibalansuoja, pasekmės paliečia ne vien orų prognozes ar karščio rekordus. Jos įsirašo į pačią Žemės fiziką.

Mokslininkai taip pat perspėja, kad jei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos toliau didės, klimato kaitos poveikis Žemės dienos ilgėjimui gali tapti dar ryškesnis. Kai kuriuose scenarijuose šis poveikis iki amžiaus pabaigos galėtų net pranokti Mėnulio potvynių poveikį, kuris milijardus metų buvo pagrindinė natūrali Žemės sukimosi lėtėjimo priežastis.

Keisčiausia dalis – viskas prasidėjo tyliai

Šioje istorijoje labiausiai stebina ne tai, kad Žemė keičiasi. Planeta visada keitėsi. Stebina tai, kad dalį šių pokyčių šiandien galima susieti su dalykais, kurie vyksta mūsų akyse: tirpstančiais ledynais, išsiurbiamu požeminiu vandeniu, kylančiais vandenynais ir šylančia atmosfera.

Žemė nesubyra ir nesustoja, tačiau ji siunčia labai aiškų signalą. Procesai, kurie anksčiau atrodė tolimi ir lėti, jau paliečia net planetos sukimąsi. O tai reiškia, kad klimato kaita nebėra tik ateities problema ar gražus sakinys ataskaitose. Ji jau pakeitė tai, kaip mūsų planeta juda erdvėje.

Ir būtent tai labiausiai priverčia sustoti: žmogus yra toks mažas, palyginti su Žeme, bet jo veiksmai jau matomi net planetos ašies svyravimuose.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!