Kai Lietuvą užgula karščiai, pirmas patarimas skamba visur: gerkite daugiau vandens. Ir jis teisingas. Per kaitrą kūnas daugiau prakaituoja, greičiau netenka skysčių, o dehidratacija gali prasidėti net nepastebimai – nuo galvos skausmo, nuovargio, sausos burnos ar tamsesnio šlapimo.
Tačiau yra ir kita pusė, apie kurią kalbama rečiau. Vandens taip pat galima išgerti per daug. Ypač jei žmogus per trumpą laiką prisiverčia išgerti kelis litrus, bet kartu negauna elektrolitų ir neįvertina savo sveikatos būklės. Tuomet organizme gali sutrikti druskų pusiausvyra, o tai jau nėra nekaltas dalykas.
Todėl karštu oru svarbiausia ne pilti vandenį į save litrais iš karto, o gerti protingai: reguliariai, nedideliais kiekiais, stebint kūną ir aplinkybes. Kitaip tariant, vanduo gelbsti, bet tik tada, kai su juo elgiamasi be kraštutinumų.
Vienos taisyklės visiems nėra
Populiarus posakis, kad kiekvienam reikia išgerti aštuonias stiklines vandens per dieną, skamba patogiai, bet gyvenime viskas sudėtingiau. Vienam žmogui to gali pakakti, kitam per karščius bus per mažai, o trečiam, turinčiam tam tikrų ligų, per didelis skysčių kiekis gali būti net žalingas.
Skysčių poreikis priklauso nuo amžiaus, kūno sudėjimo, sveikatos būklės, fizinio aktyvumo, maisto, prakaitavimo ir oro temperatūros. Jei žmogus visą dieną sėdi vėsesniame kambaryje, jam reikės mažiau skysčių nei tam, kuris dirba lauke, sportuoja ar ilgai būna saulėje.
Daugeliui suaugusiųjų karštu oru gali prireikti maždaug 2–3 litrų skysčių per dieną, kartais daugiau, jei žmogus daug prakaituoja. Tačiau į šį kiekį įeina ne tik grynas vanduo. Skysčių gauname ir iš sriubų, vaisių, daržovių, kefyro, arbatos ar kitų gėrimų.
Svarbiausia taisyklė paprasta: nelaukite, kol troškulys taps stiprus. Troškulys dažnai reiškia, kad organizmui skysčių jau trūksta. Geriau kelis gurkšnius išgerti reguliariai visą dieną, o ne vakare bandyti „atsigriebti“ vienu dideliu buteliu.

Kaip suprasti, ar vandens pakanka?
Vienas paprasčiausių rodiklių – šlapimo spalva. Jei šlapimas šviesiai geltonas, dažniausiai tai geras ženklas. Jei jis tamsus, koncentruotas, o į tualetą einate retai, organizmui gali trūkti skysčių.
Apie dehidrataciją gali įspėti ir sausa burna, sausos lūpos, galvos skausmas, silpnumas, svaigimas, vangumas, sumažėjęs prakaitavimas, raumenų mėšlungis. Per karščius tokie simptomai neturėtų būti ignoruojami, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, vaikams, nėščiosioms, širdies ar inkstų ligomis sergantiems žmonėms.
Geras įprotis – pradėti dieną stikline vandens ir turėti vandens šalia savęs visą dieną. Jei einate į lauką, važiuojate automobiliu, dirbate sode ar būsite prie vandens telkinio, pasiimkite gertuvę. Karštą dieną vanduo turi būti ne „kai prisiminsiu“, o toks pats būtinas daiktas kaip telefonas ar raktai.
Tačiau nereikia ir kitos klaidos – paniškai gerti vien todėl, kad karšta. Jei per prievartą geriate labai daug, jaučiatės išsipūtę, pykina, atsiranda galvos skausmas, silpnumas ar sumišimas, tai gali būti ženklas, kad organizmui blogai ne nuo skysčių trūkumo, o nuo jų pertekliaus arba sutrikusios druskų pusiausvyros.
Ar tikrai galima „persigerti“ vandens?
Taip, galima. Tai nėra dažniausia problema kasdienybėje, bet ji reali. Kai žmogus per trumpą laiką išgeria labai daug vandens, kraujyje gali sumažėti natrio koncentracija. Ši būklė vadinama hiponatremija.
Natris reikalingas nervų, raumenų ir skysčių pusiausvyros veiklai. Kai jo kraujyje per mažai, gali atsirasti pykinimas, galvos skausmas, silpnumas, raumenų mėšlungis, sumišimas, o sunkiais atvejais – traukuliai ir gyvybei pavojingos komplikacijos.
Didžiausia rizika kyla ne žmogui, kuris tiesiog gurkšnoja vandenį per dieną, o tiems, kurie per trumpą laiką išgeria labai daug vandens. Tai gali nutikti ištvermės sportininkams, ilgai bėgantiems ar dirbantiems karštyje, žmonėms, kurie persistengia „detoksikuodami“ organizmą, arba tiems, kurie serga inkstų, širdies, kepenų ligomis ar vartoja tam tikrus vaistus.
Todėl karštą dieną nereikėtų vadovautis principu „kuo daugiau, tuo geriau“. Geriau gerti dažnai ir po truputį, o jei labai prakaituojate, pagalvoti ne tik apie vandenį, bet ir apie druskas bei maistą.
Ką gerti per karščius?
Pagrindinis pasirinkimas turėtų būti paprastas vanduo. Jis geriausiai tinka kasdieniam troškuliui malšinti. Jei vanduo pabosta, galima įsidėti citrinos, agurko, mėtų, uogų ar gerti nesaldintą arbatą.
Karštą dieną padeda ir maistas, kuriame daug vandens: agurkai, pomidorai, arbūzai, melionai, uogos, salotos, šaltos sriubos. Lietuviams labai tinka ir šaltibarščiai ar atšaldytas kefyras – tai ne tik skysčiai, bet ir šioks toks mineralų bei maistinių medžiagų šaltinis.
Elektrolitų gėrimai gali būti naudingi tada, kai žmogus daug prakaituoja, sportuoja, dirba fizinį darbą lauke arba ilgai būna karštyje. Tačiau sėdint namuose ar biure jų dažniausiai nereikia. Be to, dalyje tokių gėrimų būna daug cukraus, todėl jų nereikėtų paversti kasdieniu limonadu.
Alkoholio per karščius geriau vengti arba labai riboti. Jis gali bloginti organizmo gebėjimą reguliuoti temperatūrą, skatinti skysčių netekimą ir sumažinti budrumą. Ypač pavojinga alkoholį derinti su buvimu saulėje, pirtimi, aktyviu darbu ar maudynėmis.
Saldūs gazuoti gėrimai taip pat nėra geriausias pasirinkimas. Jie gali trumpam numalšinti troškulį, bet dažnai suteikia daug cukraus ir ne visada padeda jaustis geriau. Kava ir arbata gali prisidėti prie skysčių kiekio, tačiau per karščius svarbu nepamiršti ir paprasto vandens.

Kam karštyje reikia būti atsargesniems?
Daugiau dėmesio skysčiams turi skirti senjorai, maži vaikai, nėščiosios, žmonės, sergantys širdies, inkstų, kepenų ligomis, diabetu, taip pat tie, kurie vartoja šlapimą varančius vaistus ar kitus preparatus, galinčius paveikti skysčių balansą.
Vyresni žmonės dažnai silpniau jaučia troškulį, todėl gali nepastebėti, kad geria per mažai. Vaikai greičiau perkaista ir ne visada patys pasako, kad nori gerti. Todėl per karščius verta jiems reguliariai pasiūlyti vandens, o ne laukti, kol paprašys.
Žmonėms, kuriems gydytojas yra nurodęs riboti skysčių kiekį, pavyzdžiui, dėl širdies ar inkstų ligų, nereikėtų aklai sekti bendrais patarimais. Tokiu atveju svarbu laikytis individualių medikų rekomendacijų.
Karštis nėra laikas eksperimentuoti su kraštutinumais. Nei visiškas vandens ignoravimas, nei prievartinis kelių litrų pylimas į save nėra geras sprendimas.
Paprasčiausia taisyklė karštai dienai
Gerkite reguliariai, mažais kiekiais, visą dieną. Stebėkite šlapimo spalvą, savijautą, prakaitavimą ir fizinį krūvį. Jei daug prakaituojate, pasirūpinkite ne tik vandeniu, bet ir maistu ar elektrolitais. Jei jaučiate svaigimą, stiprų silpnumą, sumišimą, labai aukštą temperatūrą ar žmogus tampa vangus, reikia kreiptis pagalbos.
Karštu oru vanduo yra vienas svarbiausių jūsų sąjungininkų. Bet jis turi būti vartojamas protingai. Geriausia ne laukti, kol kūnas šauksis pagalbos, ir ne bandyti „prisigerti į priekį“, o palaikyti pusiausvyrą.
Nes sveikata per karščius priklauso ne nuo to, kiek litrų didvyriškai išgersite, o nuo to, ar mokėsite išgirsti savo kūną.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.









