Darbo rinkoje ryškėja nauja riba: vieni su DI užduotis baigia per valandą, kiti vis dar sugaišta pusdienį

Dirbtinis intelektas darbo rinkoje jau nebėra kažkas, ką naudoja tik programuotojai ar technologijų entuziastai. Jis persikėlė į telefonus, el. paštą, dokumentų programas, užrašų programėles ir net skaičiuokles. Tačiau čia ir atsiranda naujas skirtumas tarp darbuotojų: vienam DI tėra smalsus mygtukas, kurį kartais paspaudžia, o kitam – įrankis, sutrumpinantis kelių valandų darbą iki keliolikos minučių.

Svarbiausia, kad ši atskirtis atsiranda ne tarp tų, kurie „turi DI“, ir tų, kurie jo neturi. Priėjimą prie tokių įrankių šiandien turi beveik visi. Skirtumas atsiranda tarp žmonių, kurie moka technologiją įtraukti į savo realias darbo užduotis, ir tų, kurie vis dar apsiriboja vienkartiniais klausimais ar teksto perrašymu.

VILNIUS TECH Fundamentinių mokslų fakulteto dekanė prof. dr. Simona Ramanauskaitė atkreipia dėmesį, kad darbo rinkoje pranašumą suteikia ne pats faktas, jog žmogus naudojasi DI. Kur kas svarbiau, kaip tiksliai jis moka juo pasinaudoti. Du darbuotojai gali turėti tą pačią programą, tačiau vienas su jos pagalba greitai susistemins informaciją, parengs pirminį variantą ir daugiau laiko skirs sprendimui, o kitas tiesiog sugaiš laiką taisydamas neaiškų ar netikslų DI atsakymą.

Todėl artimiausiais metais vertingiausias darbuotojas nebūtinai bus tas, kuris moka daugiausia DI komandų. Daug svarbiau bus suprasti, kurią užduoties dalį verta perduoti technologijai, ką būtina pasilikti sau ir kada sugeneruotu rezultatu apskritai negalima pasitikėti.

Vienas gebėjimas netrukus gali tapti toks įprastas kaip mokėjimas naudotis „Google“

Prieš keliolika ar keliasdešimt metų gebėjimas greitai rasti informaciją internete buvo rimtas pranašumas. Žmogus, kuris mokėjo tinkamai naudotis paieška, skaičiuoklėmis ar dokumentų programomis, galėjo dirbti kur kas efektyviau už kolegą, kuris viską atlikdavo rankomis.

Šiandien panašus etapas prasideda su DI.

Prof. dr. S. Ramanauskaitė dabartinę situaciją lygina su pereinamuoju laikotarpiu. DI dar nėra privalomas kiekvienos profesijos įgūdis, tačiau labai tikėtina, kad jis taps panašiu baziniu gebėjimu kaip naudojimasis kompiuteriu ar informacijos paieška internete. Tai nereiškia, kad visi turės išmokti programuoti ar kurti savo DI modelius. Daugeliui darbuotojų kur kas svarbiau bus mokėti pasirinkti tinkamą priemonę ir suprasti, kaip ją pritaikyti konkrečiai problemai.

Čia galima prisiminti labai paprastą palyginimą. Jei žmogui padovanotumėte automobilį, vien faktas, kad jis stovi kieme, kelionės nepagreitintų. Jei nemokate vairuoti, automobilis neduoda jokios naudos. O jei vairuojate blogai, galite ne tik sugaišti daugiau laiko, bet ir prisidaryti problemų.

Lygiai taip pat veikia DI.

Darbuotojas gali turėti prieigą prie pačių naujausių įrankių, tačiau jei kiekvieną užduotį formuluoja miglotai, aklai kopijuoja atsakymus ir jų netikrina, technologija gali ne pagreitinti, o apsunkinti darbą. Kitas žmogus su tuo pačiu įrankiu gali per kelias minutes susisteminti dešimtis puslapių informacijos ir tada savo laiką skirti tam, ko DI už jį nepadarys – sprendimui, profesiniam vertinimui ar bendravimui su klientu.

Pirmas įgūdis – ne „promptų rašymas“, o gebėjimas pačiam suprasti, ko norite

Apie darbą su DI dažnai kalbama taip, tarsi svarbiausia būtų išmokti kažkokių slaptų komandų. Tačiau praktikoje problema dažnai daug paprastesnė – žmogus pats ne iki galo žino, kokio rezultato nori.

Jeigu DI įrankiui parašysite „apibendrink šį dokumentą“, greičiausiai ir gausite bendrą santrauką. Tačiau visai kas kita, jei nurodysite, kad reikia penkių svarbiausių sprendimų vadovui, atskirai išskirti terminus, rizikas ir tai, kas dar nepatvirtinta.

Tokia pati logika galioja ir kitoms užduotims.

Prašant palyginti tiekėjų pasiūlymus galima nurodyti, kad domina ne tik kaina, bet ir pristatymo terminai, garantija, paslaugų sąlygos bei papildomi mokesčiai. Analizuojant klientų atsiliepimus galima paprašyti ne paprastos santraukos, o išskirti dažniausiai pasikartojančius skundus, teigiamas temas ir tai, kas minima vis dažniau.

Kuo žmogus geriau supranta pačią užduotį, tuo daugiau naudos gali išspausti iš DI.

Todėl vienas svarbiausių ateities įgūdžių paradoksaliai nėra technologinis. Tai gebėjimas aiškiai mąstyti ir formuluoti problemą.

Didžiausias pavojus prasideda tada, kai atsakymas atrodo pernelyg įtikinamas

DI turi vieną savybę, kuri tuo pat metu yra ir didžiulis privalumas, ir problema: jo atsakymai dažnai skamba labai užtikrintai.

Tekstas gali būti taisyklingas, logiškas ir gražiai sudėliotas net tada, kai jame yra klaidų arba praleistos svarbios aplinkybės.

Būtent todėl prof. dr. S. Ramanauskaitė pabrėžia gebėjimą vertinti DI pateiktą rezultatą. Ypač pavojingas tampa per didelis pasitikėjimas technologija. Jei darbuotojas pats neturi pakankamai žinių apie temą, jis gali neatpažinti klaidos vien todėl, kad atsakymas atrodo profesionaliai.

Dėl to DI nepanaikina profesinių žinių poreikio. Kai kuriais atvejais vyksta priešingai – jos tampa dar svarbesnės.

Teisininkas turi gebėti pastebėti, kad pateikta išvada neatitinka dokumentų. Finansų specialistas turi suprasti, kad formulėje padaryta klaida. Inžinierius turi įvertinti, ar pasiūlytas sprendimas apskritai realus. Vadovas turi atskirti susitikime aptartą idėją nuo realiai priimto sprendimo.

Todėl praktinė taisyklė turėtų būti labai paprasta: DI gali parengti, surinkti, sutrumpinti ir pasiūlyti, tačiau galutinė atsakomybė už rezultatą niekur nedingsta.

Geriausias būdas pradėti – surasti vieną darbą, kuris kiekvieną savaitę erzina

Norint išmokti efektyviai naudotis DI nebūtina savaitę žiūrėti mokymų ar pradėti testuoti dvidešimt skirtingų programų. Daug praktiškesnis būdas – atsisėsti ir pagalvoti, kuri pasikartojanti užduotis darbe atima daugiausia laiko.

Gal kiekvieną pirmadienį reikia apibendrinti ilgą susirašinėjimą. Gal nuolat tenka iš kelių PDF dokumentų rankomis sukelti informaciją į lentelę. Gal po susitikimo pusvalandį tvarkomi užrašai. Gal ruošiant pasiūlymą vis iš naujo ieškoma tų pačių duomenų.

Būtent nuo tokios užduoties ir verta pradėti.

DI galima paprašyti susisteminti informaciją, parengti pirmą dokumento struktūrą, išskirti pasikartojančias klientų problemas ar suformuoti lentelę iš kelių pasiūlymų. Tada svarbiausia pamatuoti ne tai, kaip įspūdingai atrodo technologija, o ar po viso tikrinimo ir taisymo iš tiesų sutaupėte laiko.

Jeigu anksčiau užduotis trukdavo valandą, o naudojant DI užtrunka 20 minučių – nauda aiški. Jei DI rezultatą reikia taisyti pusantros valandos, toks naudojimas kol kas nieko neduoda.

Būtent taip reikėtų vertinti ir mokamus planus. Nėra prasmės mokėti vien todėl, kad „visi naudoja“. Pirmiausia verta suprasti, ar nemokamos galimybės riboja konkretų jūsų darbą, ar iš tikrųjų reikia papildomų funkcijų bei didesnių naudojimo limitų.

DI jau slepiasi programose, kurias naudojame kasdien

Dar viena priežastis, kodėl dalis žmonių atsilieka, – jie DI vis dar įsivaizduoja tik kaip atskirą pokalbių langą.

Tačiau tokios funkcijos jau integruojamos į telefonus, dokumentų programas, elektroninį paštą, užrašus ir skaičiuokles. Jos gali padėti sutrumpinti ilgą susirašinėjimą, sutvarkyti nešvarius susitikimo užrašus, pasiūlyti formulę ar susisteminti tekstą.

„Samsung“ komunikacijos vadovė Eglė Tamelytė siūlo pradėti nuo labai paprasto dalyko – pasižiūrėti, kokių DI funkcijų jau yra telefone arba kasdien naudojamose darbo programose.

Pavyzdžiui, suderinamuose įrenginiuose veikianti „Note Assist“ gali padėti struktūruoti susitikimo užrašus ar parengti jų santrauką, jei naudojama palaikoma kalba. Tačiau net ir tokiu atveju prieš siunčiant rezultatą kolegoms būtina patikrinti, ar sistema teisingai suprato susitarimus, terminus ir tai, kas buvo tik pasiūlyta, o kas iš tikrųjų nuspręsta.

Tai gerai parodo, kaip keičiasi žmogaus vaidmuo.

Anksčiau didžioji laiko dalis galėjo būti skiriama pačiam teksto surašymui. Dabar technologija gali parengti pirminį variantą, o žmogaus darbas vis labiau persikelia į tikrinimą, sprendimą ir konteksto supratimą.

Kūrybiškumas su DI gali būti vertingesnis už technines žinias

Vienas įdomiausių įgūdžių, kurį išskiria specialistai, yra kūrybiškumas. Ne menine prasme, o gebėjimas sugalvoti naujų būdų, kur technologija galėtų padėti.

Jeigu DI iki šiol naudojote tik tekstų juodraščiams, galima išbandyti visai kitokią užduotį: paprašyti išanalizuoti rengiamą pasiūlymą ir įvardyti, kokios informacijos jame trūksta. Prieš svarbų susitikimą galima paprašyti sugalvoti klausimų, kuriuos verta užduoti kitai pusei. Turint ilgą klientų komentarų sąrašą – išskirti pasikartojančias temas.

Tokiu būdu žmogus nebesimoko vien konkretaus įrankio. Jis pradeda mokytis pastebėti užduotis, kurias galima atlikti kitaip.

Tai ypač svarbu todėl, kad konkrečios programos labai greitai keisis. Tai, kas šiandien atrodo pažangiausias DI įrankis, po metų gali būti pakeista kitu. Todėl vieno mygtuko ar vienos programos išmokimas nėra ilgalaikė kompetencija.

Kur kas svarbesnis gebėjimas – greitai prisitaikyti prie naujo įrankio ir suprasti, ką su juo galima padaryti.

Nauja darbo rinkos atskirtis gali būti daug paprastesnė, nei atrodo

Ateities darbo rinka greičiausiai nebus padalinta į žmones, kurie „dirba su DI“, ir tuos, kuriuos „DI pakeitė“. Skirtumas gali būti kur kas žemiškesnis.

Vienas darbuotojas kiekvieną savaitę tris valandas rankomis kopijuos duomenis į lentelę.

Kitas tą patį procesą automatizuos, rezultatą patikrins per pusvalandį ir likusį laiką skirs sprendimui.

Vienas perskaitys 40 laiškų iš eilės.

Kitas pirmiausia gaus jų santrauką, tada atsivers tik tuos, kuriuose reikia jo sprendimo.

Vienas aklai nukopijuos gražiai skambantį DI atsakymą ir padarys klaidą.

Kitas pastebės, kur technologija suklydo, nes pats išmano savo profesiją.

Ir būtent čia ryškėja tikroji atskirtis.

DI savaime žmogaus produktyvesnio nepadaro. Tačiau žmogus, kuris išmoksta tinkamai juo naudotis, gali pradėti tą patį darbą atlikti visiškai kitu greičiu.

Todėl šiandien verta ne klausti „ar man reikės DI?“, o daug praktiškiau: kurią vieną užduotį savo darbe jau šią savaitę galėčiau atlikti protingiau?

Nes kol vieni dar svarsto, ar ši technologija apskritai prigis, kiti jau tyliai perskirsto savo darbo dieną – rutinai palieka mažiau laiko, o savo galvai daugiau.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!