Kai nėra laiko picai, gelbsti keptuvė: kefyro paplotėliai su sūriu iškepa per 20 minučių
Ar būna taip, kad vakaras jau prasidėjo, namuose kažkas klausia, kas bus vakarienei, o mintis apie picos tešlos minkymą ir laukimą atrodo beveik juokinga? Šaldytuve – pusė pakelio kefyro, keli gabalėliai sūrio, o ant stalo jau garuoja arbata. Tokiu metu visai nereikia užsakinėti maisto ar tenkintis sumuštiniu.
Kefyro paplotėliai su sūriu yra tas paprastas keptuvės patiekalas, kuris kvepia namais ir dingsta nuo lėkštės greičiau, nei spėja ataušti. Tešlai nereikia nei mielių, nei kildinimo, nei orkaitės. Kol įkaista keptuvė, ingredientai jau būna sumaišyti, o po dvidešimties minučių ant stalo galima dėti minkštus, apskrudusius paplotėlius su tįstančiu sūriu viduje.
Jie primena picą ne idealiu apskritimu ar priedų gausa, o tuo maloniu jausmu: karšta tešla, sūris ir galimybė susikurti vakarienę iš to, kas yra namuose. Tik šįkart nereikia laukti kurjerio ir po to plauti didelės skardos.
Viskas prasideda nuo dubenėlio kefyro
Keturiems vidutinio dydžio paplotėliams reikės apie 250 ml kefyro, 350–400 g kvietinių miltų, pusės arbatinio šaukštelio druskos, arbatinio šaukštelio cukraus ir pusės arbatinio šaukštelio sodos. Įdarui tiks maždaug 200–250 g fermentinio, mocarelos ar kito gerai besilydančio sūrio. Jei šaldytuve liko truputis varškės, žalumynų, kumpio ar keptos vištienos, jie taip pat gali rasti vietą įdare, tačiau pirmam kartui užtenka vien sūrio.
Į dubenį supilkite kefyrą, suberkite druską, cukrų ir sodą. Mišinys gali šiek tiek suputoti – taip ir turi būti, nes soda reaguoja su kefyro rūgštimi ir vėliau padeda tešlai keptuvėje tapti puresnei. Miltus berkite dalimis, maišydami šaukštu, o paskui trumpai paminkykite rankomis.
Tešla turi būti minkšta, švelni ir tik vos lipni. Čia dažna klaida – iš baimės, kad lips prie rankų, priberti per daug miltų. Tuomet paplotėliai iškepa kieti, o vietoj jaukaus vakarienės maisto gaunasi sausi tešlos diskai. Jei reikia, rankas ir stalviršį lengvai pabarstykite miltais, bet tešlos nekankinkite ilgai.
Sūrį sutarkuokite stambiai. Jei renkatės sūresnį fermentinį sūrį, į tešlą papildomos druskos tikrai nereikia dėti daugiau. Norint švelnesnio, tąsesnio įdaro, galima maišyti du sūrius: pavyzdžiui, fermentinį skonio ryškumui ir mocarelą tam maloniam tįstančiam kąsniui.

Keptuvė atstoja orkaitę, tik nereikia skubėti su ugnimi
Tešlą padalykite į keturias dalis ir kiekvieną suformuokite į rutuliuką. Vieną rutuliuką delnais ar kočėlu išplokite į nedidelį apskritimą, į vidurį dėkite saują sūrio, kraštus surinkite virš įdaro ir tvirtai užspauskite. Apverskite siūle žemyn, tada labai atsargiai išplokite iki maždaug 15–18 centimetrų skersmens paplotėlio.
Nereikia siekti tobulo apskritimo. Virtuvėje, kur kažkas jau ieško lėkščių, o vaikai klausinėja, kada bus valgyti, nelygus kraštelis yra mažiausia problema. Svarbiau, kad tešla nebūtų pernelyg plona – tuomet sūris neišbėgs, o vidus išliks minkštas.
Įkaitinkite sausą keptuvę storu dugnu arba patepkite ją vos keliais lašais aliejaus. Paplotėlius kepkite ant vidutinės, ne didelės kaitros maždaug po 3–4 minutes iš kiekvienos pusės, uždengę dangčiu. Dangtis sulaiko šilumą, todėl įdaras spėja išsilydyti, o tešla iškepa neapdegdama išorėje.
Jeigu paplotėlis greitai ruduoja, bet atrodo, kad vidus dar žalias, kaitrą sumažinkite. Tai ne blynas, kurį reikia iškepti skubiai. Kelios ramesnės minutės keptuvėje ir apvertimas mentele duoda geresnį rezultatą nei stipri liepsna bei apanglėjęs paviršius.
Kodėl šis receptas tinka ne tik skubiai vakarienei
Karštus paplotėlius galima patepti sviestu – jis suteiks blizgesio, aromato ir tą skonį, dėl kurio ranka automatiškai tiesiasi dar vieno gabalėlio. Valgykite iškart, kol sūris dar šiltas, su pomidorais, agurkais, grietinės ar natūralaus jogurto padažu. Prie jų tinka ir dubenėlis sriubos, todėl iš paprasto užkandžio nesunku padaryti visą vakarienę.
Šeimai su vaikais tai patiekalas, kurį lengva pritaikyti kiekvienam. Viename paplotėlyje gali būti tik sūris, kitame – sūris su kumpiu, trečiame – su krapais ar svogūnų laiškais. Nereikia gaminti kelių skirtingų patiekalų, o vaikas, kuris atsisako „visko, kas žalia“, vis tiek gali gauti savo paprastą variantą.
Šis receptas patogus ir tada, kai reikia sunaudoti produktus prieš jiems užsiliekant šaldytuve. Kefyras, kurio jau niekas nebenori gerti, čia tampa puria tešla, o keli skirtingi sūrio likučiai – sočiu įdaru. Tokie patiekalai primena, kad gera vakarienė nebūtinai prasideda nuo ilgo pirkinių sąrašo.
Atvėsę paplotėliai taip pat neprapuola: kitą dieną juos galima trumpai pašildyti sausoje keptuvėje po dangčiu. Vis dėlto gardžiausi jie būna pirmosiomis minutėmis, kai perplėšus dar pakyla garas, o sūris tarp abiejų pusių nenori atsiskirti. Kartais būtent toks paprastas maistas vakare suteikia daugiau jaukumo nei ilgai planuotas receptas.
Kai laiko mažai, virtuvėje nereikia ieškoti tobulo sprendimo. Užtenka kefyro, saujos miltų, sūrio ir keptuvės – o vakarienė, kuri atrodė dar viena varginanti užduotis, per dvidešimt minučių virsta šiltu susėdimo prie stalo pretekstu.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


