Telefonas išsimokėtinai gali „nukąsti“ dalį būsto paskolos: nuo lapkričio 50 eurų įmoka nebebus tik nekaltas pirkinys

Naujas telefonas už 1200 eurų, bet mokėti reikia tik po 50 eurų per mėnesį. Be palūkanų, be pabrangimo, todėl daugeliui tai net neatrodo kaip tikras skolinimasis. Tiesiog dar viena nedidelė eilutė mėnesio išlaidose. Tačiau nuo 2026 m. lapkričio 20 d. toks požiūris taps gerokai pavojingesnis tiems, kurie artimiausiu metu planuoja prašyti būsto ar kitos didesnės paskolos. Lietuvoje įsigalios atnaujintas vartojimo kredito reguliavimas, o iki šiol telekomunikacijų bendrovių dažnai naudota išimtis finansuojant įrangą be palūkanų ir kitų mokesčių bus panaikinta. Lietuvos bankas patvirtina, kad būtent ši išimtis iki šiol leido tokiam finansavimui nepatekti į įprastą vartojimo kredito reguliavimo lauką.

Todėl telefonas, laikrodis ar kitas tokiu būdu finansuojamas įrenginys nebebus vien „prekė dalimis“. Naujam finansavimui bus taikomi vartojimo kredito reikalavimai, įskaitant žmogaus kreditingumo vertinimą. Ir štai čia atsiranda detalė, apie kurią prieš perkant naują „iPhone“ ar kitą brangesnį telefoną verta pagalvoti du kartus: 0 proc. palūkanų nereiškia 0 eurų finansinio įsipareigojimo.

50 eurų atrodo smulkmena, kol banke nepradedama skaičiuoti būsto paskola

Vienas atskiras 50 eurų mokėjimas greičiausiai daugeliui šeimų neatrodo grėsmingai. Problema prasideda tada, kai tokių mažų įmokų prisikaupia. Telefonas – 50 eurų. Televizorius – dar 40. Kompiuteris – 35. Automobilio lizingas – dar keli šimtai. Kiekvienas pirkinys atskirai atrodo pakeliamas, tačiau bankui svarbi ne graži reklama „be pabrangimo“, o tai, kiek žmogaus pajamų kiekvieną mėnesį jau yra pažadėta kitiems kreditoriams.

Lietuvos banko taisyklėse vertinant žmogaus skolinimosi galimybes atsižvelgiama į turimus finansinius įsipareigojimus. Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. būsto paskoloms taikomas testas, pagal kurį įsipareigojimams skiriama suma vertinama naudojant ne mažesnę kaip 6 proc. palūkanų normą, o santykis neturi viršyti nustatytos pajamų ribos. Pats kredito davėjas gali taikyti ir griežtesnį individualų vertinimą.

Todėl „Inbank“ Lietuvos padalinio vadovo Vaidoto Rimeikio pateiktas pavyzdys labai iškalbingas. Jeigu žmogus už telefoną moka 50 eurų per mėnesį, o dar 50 eurų – už kitą pirkinį, susidaro 100 eurų mėnesio įsipareigojimų. Skaičiuojant 30 metų laikotarpį ir 6 proc. palūkanų normą, tokia mėnesio suma teoriškai atitinka maždaug 16,7 tūkst. eurų paskolos. Tai nereiškia, kad kiekvienam žmogui bankas automatiškai nubrauks lygiai 16 700 eurų – galutinis vertinimas priklausys nuo pajamų, kitų skolų, likusios išsimokėjimo trukmės ir konkretaus banko sprendimo. Tačiau mastas gerai parodo, kodėl keli „nekalti“ pirkiniai dalimis prieš būsto paskolą gali tapti labai nepatogūs.

„Be pabrangimo“ yra viena gudriausių frazių mūsų kasdieniuose pirkiniuose

Šioje vietoje verta pasakyti tai, ką žmonės dažnai pamiršta: prekė be palūkanų nėra prekė be skolos. Jeigu šiandien pasiimate 1200 eurų telefoną ir sutariate dvejus metus mokėti po 50 eurų, ateinančių 24 mėnesių jūsų pajamose jau atsirado rezervuota suma. Galite ją vadinti telefono įmoka, finansavimu, pirkimu dalimis ar „0 proc. pasiūlymu“ – šeimos biudžetui pavadinimas nieko nekeičia.

Naujosios ES vartojimo kredito taisyklės būtent ir plečia reguliavimą į sritis, kurios pasikeitus vartotojų įpročiams anksčiau likdavo už klasikinio vartojimo kredito ribų. Direktyva (ES) 2023/2225 turi būti taikoma nuo 2026 m. lapkričio 20 d., o Lietuva šias nuostatas perkėlė į nacionalinę teisę.

Galima ginčytis, ar 50 eurų telefono įmoka turėtų turėti tokį svorį vertinant žmogų, kuris gauna kelis tūkstančius eurų per mėnesį. Lygiai taip pat galima klausti, kodėl telefonas už 1200 eurų turėtų būti vertinamas kitaip nei 1200 eurų vartojimo paskola. Tačiau žmogui, kuris po kelių mėnesių ketina eiti į banką dėl būsto, svarbiausia ne pats ginčas, o praktinė pasekmė: kiekvienas naujas finansinis įsipareigojimas gali sumažinti likusią erdvę didesnei paskolai.

Prieš būsto paskolą gali apsimokėti ne pirkti naują telefoną, o užbaigti senus išsimokėjimus

Jeigu būsto pirkimas tik tolimoje ateityje, vien dėl šių pokyčių telefono dalimis demonizuoti nereikia. Žmogui, kuris stabiliai uždirba ir kontroliuoja savo išlaidas, toks mokėjimo būdas gali būti visai normalus. Problema atsiranda tada, kai didesnė paskola planuojama artimiausiais mėnesiais, o prieš pat kreipiantis į banką prisiimami nauji įsipareigojimai vien todėl, kad parduotuvėje mėnesinė įmoka atrodo maža.

Tokiu atveju verta atsisėsti ir susirašyti absoliučiai visas įmokas: telefonus, kompiuterius, vartojimo paskolas, kredito kortelių įsipareigojimus, automobilio finansavimą ir kitus mokėjimus. Lietuvos bankas savo gyventojams skirtoje informacijoje taip pat pabrėžia, kad vertinami visi turimi ir naujai prisiimami finansiniai įsipareigojimai, o kredito istorija gali turėti reikšmės galimybei gauti finansavimą.

Kartais prieš kreipiantis dėl būsto paskolos gali būti racionaliau iš karto užbaigti nedidelį likusį išsimokėjimą, jei tam turite lėšų ir dėl to nenukenčia pradinis įnašas bei finansinė pagalvė. Tačiau nereikėtų aklai ištuštinti santaupų vien tam, kad uždarytumėte 300 eurų telefono likutį – konkretų poveikį paskolos galimybėms geriausia iš anksto pasitikrinti banke.

Svarbi ir dar viena detalė: naujoji tvarka iš esmės bus aktuali nuo lapkričio 20 d. sudaromoms naujoms sutartims. Anksčiau sudarytos telefono išsimokėjimo sutarties sąlygos vien dėl šio reguliavimo automatiškai nepasikeičia. Tai numatyta ir Lietuvos teisės aktuose.

Brangiausias telefonas gali būti ne tas, už kurį permokėjote

Čia ir slypi paradoksas. Žmogus gali didžiuotis gavęs telefoną su „0 proc. palūkanų“, nė cento nepermokėti už patį įrenginį ir vis tiek vėliau pajusti jo kainą visai kitoje vietoje – banke derindamas būsto finansavimą.

Tai nereiškia, kad nuo lapkričio telefonų išsimokėtinai reikėtų bijoti. Tačiau verta nustoti apsimesti, kad nedidelė mėnesio įmoka nėra skola vien todėl, kad prie jos nepridėtos palūkanos.

Ir prieš pasirašant dar vieną dvejų metų sutartį verta sau užduoti labai žemišką klausimą: ar man svarbiau dabar turėti naujausią telefoną, ar po pusmečio turėti kuo daugiau laisvės derantis dėl būsto paskolos?

Nes 50 eurų per mėnesį telefono salone gali atrodyti beveik niekas.

Banko skaičiuoklėje tie patys 50 eurų jau atrodo visai kitaip.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!