Kaimynas stato elektromobilio įkroviklį prie bendros sienos: patogumas ar naujas konfliktas?

Vakare grįžęs automobilis sustoja savo vietoje, laidas prijungiamas prie sienos esančios stotelės, o ryte baterija jau pilna. Toks vaizdas daugiabučių kiemuose ir privačių namų kvartaluose darosi įprastesnis. Ginčas prasideda tada, kai stotelė tvirtinama prie bendros sienos, kabelis kerta bendrą praėjimą arba elektra imama iš tinklo, už kurį vienaip ar kitaip atsako ne vienas žmogus.

Vienam tai atrodo paprastas buities patobulinimas: automobilį vis tiek reikia krauti, tad kodėl ne prie namų. Kitam tai yra bendros erdvės pakeitimas, dėl kurio sprendimo vienas kaimynas neturėtų priimti vienas.

Stotelė prie namų taupo ne tik laiką

Įkroviklio šalininkų argumentas aiškus. Vieša įkrovimo stotelė gali būti pakeliui, tačiau ne visada laisva, o sustojimas joje reikalauja planuoti laiką. Namų stotelė leidžia krauti automobilį tada, kai jis ir taip stovi: naktį ar darbo metu. Nebereikia ieškoti laisvos vietos, perstatyti automobilio po įkrovimo ar mokėti už patogumą kelyje.

Pati įranga, priklausomai nuo galios, funkcijų ir montavimo sudėtingumo, dažnai kainuoja maždaug nuo 500 iki 1500 eurų. Prie šios sumos dar prisideda elektros instaliacijos patikra, kabelio atvedimas, automatiniai saugikliai, kartais ir galios didinimas. Vis dėlto žmogui, kuris automobiliu naudojasi kasdien, tai gali būti praktiškesnė investicija nei nuolatinis važiavimas iki viešos stotelės.

Yra ir platesnis argumentas. Kvartale, kuriame šiandien elektromobilį turi vienas gyventojas, po kelių metų jų gali būti keli. Jei pirmoji stotelė įrengiama tvarkingai, su atskira apskaita ir aiškiu kabelio maršrutu, ji gali tapti pavyzdžiu, kaip infrastruktūrą plėsti be chaoso. Kai kuriuose naujesniuose namuose vietos kabeliams ar bendram elektros skydeliui numatomos iš anksto būtent tam, kad vėliau nereikėtų ardyti kiemo dangos ir ieškoti laikinų sprendimų.

Problema prasideda ne nuo automobilio, o nuo bendros erdvės

Kritikai paprastai neprieštarauja pačiam elektromobiliui. Jiems kliūva būdas, kuriuo įkrovimas atsiranda. Ant bendros namo sienos pritvirtinta dėžutė nėra vien savininko reikalas, jei siena, fasadas, elektros įvadas ar praėjimas priklauso visiems gyventojams. Privataus namo kvartale panašiai vertinama bendra privažiavimo dalis, skydinė ar tvora, kuri skiria sklypus.

Didžiausias kasdienis nepatogumas – kabelis. Net ir tvarkingai paklotas jis gali kliudyti vaikštant, vežant vežimėlį, valant sniegą ar pravažiuojant dviračiu. Laidas, nutiestas per šaligatvį vienai nakčiai, ilgainiui neretai tampa nuolatiniu sprendimu. O nuolatinis sprendimas bendrame praėjime jau kelia ne tik estetikos, bet ir saugumo klausimą.

Kitas jautrus taškas – elektra ir būsimos išlaidos. Jei stotelė prijungta prie konkretaus buto ar namo privataus skaitiklio, atsiskaitymas paprastesnis. Jei naudojamas bendras įvadas ar bendro naudojimo elektra, be atskiros apskaitos greitai atsiranda įtarimų, kas už ką moka. Dar daugiau neaiškumo kyla sugedus įrangai, prireikus atnaujinti kabelį ar padidinti įvadinę galią. Vienas gyventojas gali sakyti, kad apmokės viską, tačiau pasikeitus savininkams toks žodinis susitarimas dažnai nebeišsprendžia nieko.

Kaimynas stato elektromobilio įkroviklį prie bendros sienos: patogumas ar naujas konfliktas?Nuotrauka: Pexels / Andersen EV

Orientacinis skaičiavimas

Tarkime, elektromobilis per mėnesį namuose sunaudoja 250 kWh elektros, o įkrovimui taikomas 0,25 Eur/kWh galutinis tarifas. Tai tik pavyzdys: realų rezultatą keičia automobilio sąnaudos, nuvažiuojamas atstumas, pasirinktas planas ir įkrovimo nuostoliai.

Šis skaičiavimas neatsako, ar stotelė apsimoka konkrečiam žmogui, bet parodo, kodėl ginčas dėl bendros elektros nėra smulkmena. Jei net nedidelė dalis šių sąnaudų persikelia į bendrą namo sąskaitą, nepasitenkinimas bus suprantamas.

Susitarimas svarbesnis už stotelės modelį

Vienas gyventojas gali spręsti savarankiškai tada, kai stotelė įrengiama jo nuosavybėje, maitinama per jo apskaitą ir netrukdo kitiems naudotis praėjimu ar bendrais objektais. Tačiau bendras fasadas, bendras skydas, kiemo vieta ar pravažiavimas keičia situaciją. Tokiu atveju protingiau sprendimą aptarti su bendrija ar kitais bendraturčiais dar prieš užsakant darbus: numatyti tvirtinimo vietą, kabelio trasą, apskaitą, kas atsako už priežiūrą ir kaip ateityje galėtų jungtis kiti norintys.

Praktikoje mažiausiai konfliktų kelia ne pats brangiausias variantas, o aiškus. Kabelis neturėtų gulėti ten, kur kasdien vaikštoma. Elektra turėtų būti apskaitoma atskirai. O susitarimas dėl remonto ir išmontavimo neturėtų likti tik pokalbiu laiptinėje. Vienur užtenka vieno gyventojo sprendimo jo privačioje vietoje, kitur be bendro pritarimo stotelė tampa ne patogumu, o nauju ginčo objektu.

Kaip jūsų namuose būtų priimtas sprendimas dėl įkroviklio prie bendros sienos: kaip privatus patobulinimas ar kaip visų gyventojų klausimas?

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!