„Volkswagen“ iškrito iš Europos verslo elito: tai jau ne vienos įmonės nesėkmė, o visos senosios automobilių eros signalas

Dar visai neseniai „Volkswagen“ Europoje atrodė kaip beveik nepajudinamas pramonės simbolis. Vokiška tvarka, masinė gamyba, milijonai automobilių keliuose ir jausmas, kad tokie gigantai gal ne visada greitai juda, bet tikrai nenukrenta nuo scenos. Tačiau dabar įvyko tai, kas prieš dešimtmetį būtų skambėję kaip labai niūri prognozė: po beveik 15 metų „Volkswagen“ pašalintas iš „Euro Stoxx 50“ – vieno svarbiausių euro zonos didžiųjų bendrovių indeksų. Jo vietą užėmė „Nokia“, o vien ši detalė labai taikli: senasis automobilių pasaulis traukiasi, o į priekį vėl veržiasi technologijos, duomenų centrai ir dirbtinio intelekto infrastruktūra.

Tai nėra tik sausas finansų rinkų perstumdymas, kurį supranta vien biržų analitikai. Indeksai veikia kaip savotiškas verslo prestižo klubas – jei esi viduje, tave automatiškai mato fondai, investuotojai ir rinka. Jei iškrenti, tai tampa ne tik reputaciniu smūgiu, bet ir labai praktiška problema: dalis pasyvių fondų, kurie seka indeksą, turi parduoti tavo akcijas vien todėl, kad tavęs jame nebėra. Šaltinyje nurodoma, kad mažiausiai 30 tokių ETF fondų turės atsisakyti „Volkswagen“ akcijų, o tai gali papildomai spausti jų kainą žemyn.

Simbolinis smūgis skaudus todėl, kad jis brendo ne vienus metus

„Volkswagen“ iškritimas iš indekso neatsirado tuščioje vietoje. Bendrovės akcijos nuo 2021 metų viršūnės, kaip nurodoma šaltinyje, krito daugiau nei 75 proc. ir pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius 16 metų. Kitaip tariant, rinka jau seniai balsavo kojomis – dabar tiesiog atėjo momentas, kai prestižinis sąrašas tą realybę oficialiai patvirtino.

Didžiausia „Volkswagen“ problema ta, kad įmonė vienu metu spaudžiama iš kelių pusių. Tradiciniai „Volkswagen“ ir „Audi“ prekės ženklai susiduria su sunkumais, Kinijos rinkoje pardavimai silpsta, perėjimas prie elektromobilių vyksta brangiau ir skausmingiau nei tikėtasi, o papildomą spaudimą kelia ankstyvų darbuotojų išėjimų į pensiją išlaidos. Bendrovės akcijos nuo metų pradžios jau prarado daugiau nei 27,5 proc. vertės, o vadovybė buvo priversta dar kartą mažinti pelno maržos prognozes.

Čia ir slypi svarbiausia tendencija. Anksčiau didieji Europos automobilių gamintojai galėjo remtis trimis labai tvirtais dalykais: vidaus degimo variklių patirtimi, stipriu prekės ženklu ir lojalia pirkėjų baze. Tačiau elektromobilių eroje vien logotipo ant grotelių nebepakanka. Pirkėjas pradeda lyginti ne tik istoriją, bet ir kainą, bateriją, programinę įrangą, ekrano veikimą, įkrovimo greitį ir tai, kiek realiai technologijų jis gauna už savo pinigus.

Kinijos gamintojai atėjo ne prašyti vietos, o ją pasiimti

Didžiausias galvos skausmas Vokietijos gigantui – agresyviai į Europą ateinantys Kinijos elektromobilių gamintojai. Jie siūlo pigesnius, technologiškai sparčiai tobulėjančius modelius ir bando padaryti tai, ką kadaise darė patys europiečiai: užimti rinką ne vien reputacija, o santykiu tarp kainos ir vertės. „Volkswagen“ šaltinyje įvardijama kaip bendrovė, kuri ruošiasi beprecedentei restruktūrizacijai ir darbo vietų karpymui – planuojama panaikinti net iki 100 tūkst. darbo vietų, kad būtų sutaupyti milijardai eurų kovai su konkurencija.

Tai labai skaudi žinia ne tik Vokietijai. Europos automobilių pramonė ilgai buvo laikoma viena pagrindinių žemyno ekonomikos atramų. Ji kūrė darbo vietas, eksportą, technologinį prestižą ir ištisas tiekėjų grandines. Tačiau dabar ta pati sistema tampa lėta, brangi ir sunkiai prisitaikanti. Aukšti darbo jėgos kaštai, brangi energija, ES importo tarifai, milijardiniai elektromobilių kūrimo poreikiai ir krintančios tradicinių automobilių maržos sukuria spąstus, iš kurių lengvo išėjimo nėra.

Ir tai nėra tik „Volkswagen“ istorija. Prieš metus iš to paties „Euro Stoxx 50“ indekso dėl finansinių sunkumų iškrito ir „Stellantis“ grupė, kuriai priklauso tokie vardai kaip „Jeep“, „Peugeot“, „Fiat“ ir „Dodge“. Tai jau nebe vienos markės problema, o ženklas, kad visas Europos autosektorius praranda anksčiau turėtą saugumo jausmą.

Epochos pabaiga nebūtinai reiškia žlugimą, bet iliuzijos baigėsi

„Volkswagen“ dar nėra pralaimėjęs. Tai vis dar milžiniška bendrovė su galinga inžinerine baze, stipriais prekės ženklais ir milžiniška patirtimi. Tačiau iškritimas iš „Euro Stoxx 50“ rodo, kad rinkai nebeužtenka praeities šlovės. Investuotojai dabar klausia labai paprastai: ar senasis automobilių gigantas sugebės tapti technologijų bendrove taip greitai, kaip to reikalauja rinka?

Ir čia prasideda tikrasis išbandymas. Automobilis nebėra vien variklis, važiuoklė ir salonas. Jis tampa baterija, programine įranga, duomenimis, įkrovimo ekosistema ir nuolat atnaujinama technologine platforma. Tie, kurie šį virsmą suprato anksčiau, šiandien spaudžia senus gamintojus iš visų pusių.

Todėl „Volkswagen“ kritimas iš elito indekso yra daugiau nei finansinė naujiena. Tai momentas, kai labai aiškiai matyti, kad Europai nebeužtenka sakyti „mes visada gaminome geriausius automobilius“. Dabar reikia įrodyti, kad ji gali gaminti geriausius automobilius naujoje eroje.

Kol kas rinka šiuo atsakymu akivaizdžiai abejoja.

Ir tai turbūt skaudžiausia šios istorijos dalis: „Volkswagen“ iš indekso iškrito ne todėl, kad Europa staiga pamiršo jo vardą. Jis iškrito todėl, kad vien vardo nebepakanka.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!