Paukščiai šiemet išskrido anksčiau nei įprastai: ar tai gilios ir šaltos žiemos ženklas?

Yra rudens ženklų, kurių nepastebėti sunku. Vieną rytą išeini į kiemą ir supranti, kad kažkas pasikeitė: ore mažiau čiauškesio, virš laukų nebėra įprasto paukščių judėjimo, o vakare dangus atrodo keistai tuščias. Atrodo, dar tik rugsėjis, dar nesinori traukti žieminių batų, bet gamta lyg jau būtų tyliai susikrovusi lagaminus. Šiemet ne vienas pastebėjo, kad paukščiai pajudėjo anksčiau nei įprasta, ir toks vaizdas iškart pažadina seną klausimą: gal jie žino tai, ko mes dar nežinome?

Lietuvoje paukščių migracija visada turėjo beveik mistinę reikšmę. Seniau žmonės neturėjo ilgalaikių orų modelių, programėlių telefone ir palydovinių žemėlapių, todėl žiūrėjo į dangų, medžius, vabzdžius, gyvulių elgesį. Jei gervės kildavo anksti, jei žąsys traukdavo žemai, jei kregždės dingdavo dar prieš tikrą rudens vėsą, kaime tuoj prasidėdavo kalbos: žiema gali būti pikta. Ir nors šiandien mokslas į tokius ženklus žiūri atsargiau, visiškai numoti ranka irgi nesinori. Gamta dažnai sureaguoja anksčiau už žmogų.

Kodėl ankstyvas paukščių išskridimas taip gąsdina?

Paukščiai nėra kalendoriaus vergai. Jie neskrenda vien todėl, kad atėjo konkreti rugsėjo diena. Jų judėjimą lemia šviesos trukmė, temperatūra, maisto kiekis, vėjai, slėgio pokyčiai ir net tai, kas vyksta tūkstančius kilometrų nuo Lietuvos. Jei vabzdžių mažėja greičiau, jei naktys staiga tampa vėsios, jei laukuose ir pievose mažiau maisto, paukščiams nebėra priežasties laukti. Jiems svarbiausia ne romantika, o išgyvenimas.

Todėl ankstyvas išskridimas gali atrodyti kaip paslaptingas perspėjimas. Žmogui dar atrodo: „Na, dar ruduo tik prasideda“, o paukštis jau pajunta, kad sąlygos keičiasi. Čia ir gimsta tas nejaukus jausmas, lyg gamta būtų gavusi žinią anksčiau už mus. Ypač stipriai tai veikia tada, kai po šiltesnių dienų staiga ateina šiaurinis vėjas, lietus, rūkas ir trumpesni vakarai. Tada tušti laidai, ant kurių dar neseniai tupėjo kregždės, atrodo beveik kaip ženklas.

Ar tai tikrai reiškia gilią ir šaltą žiemą?

Vien ankstyvas paukščių išskridimas dar nėra garantija, kad laukia speiguota žiema iki langų. Čia svarbu neapsigauti. Paukščiai dažniau reaguoja į tai, kas vyksta dabar ir artimiausiu metu, o ne tiksliai „prognozuoja“ sausio ar vasario šalčius. Jei rugsėjį ir spalį greitai mažėja maisto, jei krenta temperatūra, jei keičiasi oro masės, migracija gali paspartėti net ir tada, kai pati žiema vėliau bus permaininga.

Tačiau senolių logika nebuvo visiškai tuščia. Jei gamtoje daug ženklų susideda į vieną pusę, tada verta suklusti. Vienas paukščių išskridimas dar mažai ką reiškia, bet jei kartu anksti gelsta medžiai, gausiai dera šermukšniai, gyvūnai greičiau keičia kailį, naktys tampa aštrios, o rytais žemę dengia tirštas rūkas, žmonės nuo seno sakydavo: žiema gali ateiti rimčiau. Ne visada būtinai labai šalta, bet tikrai ne tokia švelni, kad ją būtų galima pramiegoti su rudenine striuke.

Gamtos ženklai dažnai kalba ne apie speigą, o apie lūžį

Įdomiausia tai, kad paukščiai gali rodyti ne tiek pačią žiemą, kiek metų laiko lūžį. Kitaip tariant, jų ankstyvas išskridimas gali reikšti, kad šiltasis sezonas baigiasi staigiau, nei mums norėtųsi. Vieną savaitę dar geriame kavą terasoje, kitą jau traukiame pirštines iš spintos. Toks perėjimas žmonėms atrodo netikėtas, bet gamtai jis dažnai būna labai aiškus.

Yra ir dar viena ne tokia romantiška priežastis: paukščių elgesį keičia pati aplinka. Mažėjant vabzdžių, keičiantis laukams, pievoms, vandens telkinių būklei ir klimatui, paukščių migracija gali tapti nebe tokia, kokią prisimename iš vaikystės. Lietuvos ornitologų draugijos stebėsenos duomenys rodo, kad per ilgą laiką įprastų kaimo paukščių gausa Lietuvoje smarkiai sumažėjo, o tai reiškia, kad mūsų „įprastas“ rudens vaizdas keičiasi ne tik dėl oro, bet ir dėl pačios gamtos būklės.

Ką verta stebėti artimiausiomis savaitėmis?

Jei norisi suprasti, ar ruduo tikrai suka į rimtesnę žiemą, verta žiūrėti ne į vieną ženklą, o į visą paveikslą. Stebėkite, ar žąsys ir gervės skrenda labai žemai, ar paukščių pulkai formuojasi skubotai, ar miškuose neįprastai anksti nutyla smulkūs paukščiai, ar vakarai greitai tampa drėgni ir šalti. Taip pat daug pasako pirmosios šalnos: jei jos ateina anksti ir kartojasi, dirva bei augalai greičiau pereina į žiemos režimą.

Praktiškai tai reiškia paprastą dalyką: nereikia panikuoti dėl „žiauriausios žiemos“, bet verta pasiruošti anksčiau. Patikrinkite langų sandarumą, pasirūpinkite šiltesne avalyne, sutvarkykite kiemą, susineškite daiktus, kurie neturėtų mirkti, o vairuotojai jau dabar gali pagalvoti apie padangas ir akumuliatorių. Tokie darbai atrodo nuobodūs tik iki pirmo ryto, kai automobilis nenori kurtis, o kieme per naktį viską permerkė šaltas lietus.

Paukščiai gal ir nepasako tikslios žiemos prognozės, bet jie primena kai ką svarbesnio: ruduo jau persivertė į kitą pusę. Danguje liko mažiau balsų, ore daugiau drėgmės, o vakarai turi tą keistą tylą, kurią sunku paaiškinti, bet lengva pajusti. Ar tai gilios žiemos ženklas? Galbūt ne vienas pats. Bet jei gamta šiemet iš tiesų skuba užverti šiltąjį sezoną, geriau jos signalą išgirsti dabar, o ne tada, kai pirmas rimtas šaltis pasibels į langus.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!