Įdomybės

Mokslininkai stebi itin stiprėjantį „Super El Niño“: Ramiajame vandenyne kaupiasi reiškinys, kuris gali pakeisti žiemos orus visame pasaulyje

2026-09-22 14:41 5 min. skaitymo

Ramiajame vandenyne šiuo metu vyksta procesas, kurio meteorologai paprastai nenuvertina. Tai ne šiaip keliomis dešimtosiomis laipsnio šiltesnis vanduo viename regione, o sparčiai stiprėjantis „El Niño“ reiškinys – milžiniškas atmosferos ir vandenyno mechanizmas, galintis pakeisti kritulių, temperatūros, sausrų ir potvynių žemėlapį skirtinguose pasaulio kraštuose.

Naujausia NOAA Klimato prognozavimo centro analizė rodo, kad „El Niño“ jau stiprėja, o tikimybė, jog 2026–2027 metų rudenį ir žiemą jis taps labai stiprus, viršija 90 proc. Dar įspūdingiau skamba kita prognozės dalis: NOAA vertinimu, yra 75 proc. tikimybė, kad šis įvykis gali tapti istorinis ir savo stiprumu pranokti ankstesnius nuo 1950 metų stebėtus „El Niño“ epizodus.

Kodėl šįkart mokslininkai taip įsitempę?

„El Niño“ susidaro tada, kai centrinėje ir rytinėje tropinio Ramiojo vandenyno dalyje vandens paviršius tampa gerokai šiltesnis nei įprastai. Iš pirmo žvilgsnio keli laipsniai gali atrodyti nedaug, tačiau kalbame ne apie kibirą vandens, o apie milžinišką vandenyno plotą. Kai tokia masė sukaupia papildomą šilumą, ji pradeda keisti atmosferos cirkuliaciją – vėjus, debesų juostas, kritulių zonas ir net audrų kelius.

NOAA duomenimis, rytinėje pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje jūros paviršiaus temperatūros anomalijos jau viršijo +3 °C, o kai kuriuose po paviršiumi esančiuose sluoksniuose fiksuojamos dar didesnės šilumos sankaupos. Tai svarbu, nes šiltas vanduo po paviršiumi gali kurį laiką „maitinti“ reiškinį iš vidaus ir neleisti jam greitai susilpnėti.

Pasaulio meteorologijos organizacija taip pat skelbia, kad „El Niño“ jau tvirtai įsitvirtino ir, pagal kelių modelių prognozes, beveik neabejotinai tęsis per 2026 m. rugsėjo–lapkričio ir 2026 m. gruodžio–2027 m. vasario laikotarpius. WMO vertinimu, reiškinys turėtų pasiekti labai stiprų lygį prieš piką metų pabaigoje.

Tai ne vien „šiltesnė žiema“ – pasekmės pasaulyje gali būti labai skirtingos

Didžiausia klaida būtų „El Niño“ suprasti kaip paprastą pažadą, kad visur bus šilčiau. Šis reiškinys veikia ne taip tiesmukai. Vienur jis gali atnešti lietingesnį sezoną ir potvynių riziką, kitur – sausras, karščio bangas, prastesnį derlių ir miškų gaisrų pavojų. WMO įspėja, kad labai stiprus „El Niño“ gali reikšmingai perstumdyti kritulių bei temperatūrų modelius visame pasaulyje ir padidinti ekstremalių orų tikimybę.

Tipinis scenarijus dažnai reiškia daugiau lietaus kai kuriose Pietų Amerikos vietose, sausrų riziką Australijoje, Indonezijoje ir dalyje Azijos, taip pat pakitusius orų modelius Šiaurės Amerikoje. Tačiau kiekvienas „El Niño“ būna skirtingas, todėl net labai stiprus reiškinys negarantuoja vienodo poveikio visiems regionams.

Europai jo įtaka paprastai yra sudėtingesnė ir ne tokia tiesioginė kaip Ramiojo vandenyno pakrantėms. Mūsų orams labai daug reiškia Atlanto vandenynas, slėgio sistemos, oro masių judėjimas iš vakarų ir Arkties procesai. Todėl Lietuvoje „El Niño“ nereikėtų versti paprasta formule „bus tokia žiema“. Jis labiau keičia bendrą pasaulio atmosferos foną, o ne vienas pats nusprendžia, ar Vilniuje sausį bus šlapdriba, ar -15 °C.

All the September dynamical ENSO models (including SINTEX) are now in, and they give a 100% chance of a record event this year using the Oceanic Niño Index (ONI) metric: https://t.co/EuBQJtbPqe

— Zeke Hausfather (@hausfath) September 16, 2026

Tendencija aiški: pasaulis į „El Niño“ įžengia jau įkaitęs

Šio reiškinio svarba dar didesnė dėl bendro klimato fono. „El Niño“ yra natūralus reiškinys, bet jis vystosi pasaulyje, kuriame vandenynai ir atmosfera jau yra šiltesni nei anksčiau. Tai reiškia, kad papildoma šiluma gali sustiprinti ekstremalių orų poveikį: kai kur lietus tampa intensyvesnis, sausros – ilgesnės, o karščio bangos – pavojingesnės.

Būtent todėl mokslininkai taip atidžiai žiūri ne tik į patį „El Niño“, bet ir į tai, kiek šilumos sukaupta po vandenyno paviršiumi. Jeigu reiškinys iš tiesų pasieks istorinį stiprumą, 2027-ieji gali tapti metais, kai pasaulis dar aiškiau pajus, kaip natūralūs klimato svyravimai susideda su ilgalaikiu atšilimu.

Kol kas svarbiausia žinia paprasta: tai nėra panikos signalas Lietuvai rytoj ryte, bet tai yra rimtas pasaulinio masto klimato signalas. Ramiajame vandenyne vykstantis procesas gali paveikti maisto kainas, žemės ūkį, energijos poreikį, draudimo rinkas, laivybą, ekstremalių orų riziką ir net humanitarinę padėtį jautresniuose regionuose.

Kitaip tariant, „El Niño“ nėra tik meteorologų terminas iš Ramiojo vandenyno žemėlapio. Kai jis tampa labai stiprus, jo atgarsiai pasiekia ir tuos, kurie gyvena už tūkstančių kilometrų nuo šilčiausio vandens branduolio.

Ir būtent tai dabar stebi mokslininkai: ar 2026–2027 metų „El Niño“ taps dar vienu stipriu klimato epizodu, ar reiškiniu, kuris vėliau bus minimas kaip naujas istorinis atskaitos taškas.