Kai išgirdau kalbas apie naują „El Niño“, pirmiausia ieškojau ne skambių prognozių, o vieno fakto: ar jis jau prasidėjo? Kol kas atsakymas atsargesnis – sąlygos Ramiajame vandenyne sparčiai keičiasi, o tarptautinės prognozės rodo didėjančią tikimybę, kad „El Niño“ susiformuos 2026 m. viduryje. Būtent todėl nerimą kelia ne pats pavadinimas, o tai, su kuo jis gali sutapti – jau dabar neįprastai šiltu pasaulio klimato fonu.
„El Niño“ nėra audra – tai jungiklis, kuris perstato orus daugelyje pasaulio vietų
„El Niño“ dažnai skamba taip, lyg tai būtų vienas didelis uraganas ar karščio banga. Iš tikrųjų tai Ramiojo vandenyno ir atmosferos reiškinys, kai centrinėje ir rytinėje pusiaujo Ramiojo vandenyno dalyje ima šilti paviršiniai vandenys. Tada keičiasi vėjai, kritulių pasiskirstymas ir šilumos judėjimas atmosferoje.
Paprastai tariant, vandenynas ima veikti kaip milžiniškas šilumos rezervuaras, kuris dalį energijos perduoda atmosferai. Dėl to kai kuriuose regionuose padaugėja liūčių, kitur sustiprėja sausros ir karščio bangos.
Šį kartą svarbiausia detalė ne ta, kad „El Niño“ gali grįžti. Jis pasaulio klimato sistemoje kartojasi natūraliai. Nerimą kelia tai, kad jis gali formuotis tuo metu, kai sausumos temperatūros daugelyje regionų ir taip prognozuojamos aukštesnės nei įprastai. PMO naujausioje sezoninėje apžvalgoje nurodo sparčiai kylančias jūros paviršiaus temperatūras pusiaujo Ramiajame vandenyne ir didėjančią „El Niño“ tikimybę 2026 m. gegužės–liepos laikotarpiu.
Didžiausia rizika – ne viena karšta diena, o grandininis poveikis
Jei „El Niño“ sustiprės, tai nebūtinai reikš vienodą scenarijų visam pasauliui. Vienur jis gali reikšti sausrą, kitur – smarkesnes liūtis, dar kitur – didesnę karščio bangų tikimybę. Todėl apie šį reiškinį pavojinga kalbėti tik vienu žodžiu: „karštis“.
Europai ir Šiaurės Afrikai tokios pasaulinės klimato sąlygos gali reikšti didesnę ankstyvų karščio bangų ir sausrų riziką. Tai iš karto paliečia vandens išteklius, žemės ūkį ir žmonių sveikatą. Karštis ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, dirbantiems lauke ir miestų gyventojams, kur asfaltas bei pastatai dar labiau kaupia šilumą.
Žemės ūkiui pavojingiausias ne pats „El Niño“ pavadinimas, o išbalansuotas kritulių režimas. Kai vienur lietaus per daug, o kitur jo trūksta kritiniu augalų augimo metu, problemos greitai persikelia į maisto kainas, derlių ir tiekimo grandines. Todėl mokslininkai šį reiškinį vertina ne kaip egzotišką Ramiojo vandenyno anomaliją, o kaip veiksnį, galintį paveikti labai praktiškus dalykus – nuo grūdų iki elektros poreikio per karščius.
Kodėl prognozėse dar yra atsargumo
Svarbu neperlenkti. NOAA Klimato prognozių centras nurodo, kad 2026 m. pavasarį dar buvo ENSO neutralių sąlygų etapas, tačiau „El Niño“ tikimybė didėja: pagal balandžio mėnesio vertinimą, jis galėjo išryškėti gegužės–liepos laikotarpiu, o naujesnėje medžiagoje minimas ir birželio–rugpjūčio langas su 62 proc. tikimybe.
Tai reiškia, kad dar nėra visiškai tikslu sakyti, jog „El Niño“ jau siaučia. Tikslesnė formuluotė būtų tokia: Ramiajame vandenyne matomi ženklai, kurie didina „El Niño“ susiformavimo tikimybę artimiausiais mėnesiais.
Tačiau atsargumas nereiškia, kad rizikos nėra. Klimato prognozėse svarbi ne tik galutinė etiketė, bet ir kryptis. O kryptis šiuo metu aiški: pusiaujo Ramusis vandenynas šyla, modeliai rodo augančią „El Niño“ tikimybę, o globalus temperatūrų fonas išlieka labai aukštas.
Todėl šią vasarą stebėčiau ne vien tai, ar meteorologai oficialiai paskelbs „El Niño“. Svarbiau bus matyti, kaip šis reiškinys derės su jau įkaitusia klimato sistema: ar daugės sausros epizodų, ar stiprės karščio bangos, kaip keisis krituliai ir ką tai reikš žemės ūkiui.
Paprastai tariant, blogiausia būtų į tai žiūrėti kaip į tolimą Ramiojo vandenyno naujieną. Kai vandenynas keičia ritmą, pasekmes pajunta ne tik pakrantės – jas galiausiai pajunta ir miestai, ūkininkai, energetika bei kiekvienas, kuriam vasaros karštis tampa nepatogumu, o rizika.
