Internete vėl pasipylė skambios antraštės: „vandenynas kaista“, „El Niño grįžta“, „pasaulio orai keisis“. Skamba dramatiškai, bet panikuoti nereikia. El Niño nėra nei audra, nei uraganas, nei viena karščio banga, kuri rytoj ateis į Lietuvą. Tai didžiulis natūralus klimato reiškinys Ramiajame vandenyne, galintis pakeisti orus daugelyje pasaulio regionų, tačiau jo poveikis mūsų kraštui nėra toks tiesioginis, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Paprastai tariant, El Niño prasideda tada, kai centrinėje ir rytinėje Ramiojo vandenyno dalyje, ties pusiauju, paviršinis vanduo tampa šiltesnis nei įprastai. Tai atrodo kaip tolima problema, nes vyksta kitoje planetos pusėje, tačiau Ramusis vandenynas yra toks milžiniškas, kad jo šilumos pokyčiai gali paveikti atmosferos cirkuliaciją, lietų, sausras, audras ir net pasaulinę temperatūrą.
Kodėl NASA stebi ne tik temperatūrą, bet ir jūros lygį?
Įdomiausia tai, kad palydovai El Niño požymius mato ne vien matuodami vandenyno temperatūrą. Jie stebi ir jūros paviršiaus aukštį. Kai vanduo šyla, jis plečiasi, todėl šiltesnėse vietose vandenyno paviršius gali būti šiek tiek aukštesnis. Iš kosmoso tokie pokyčiai matomi labai tiksliai.
Tai panašu į puodą ant viryklės: kai skystis šyla, jis plečiasi. Žinoma, vandenynas „neužverda“ taip, kaip puodas virtuvėje, bet fizikos principas tas pats – šiltesnis vanduo užima daugiau vietos. Todėl palydovai gali matyti šilto vandens „bangas“, kurios juda per Ramųjį vandenyną.
NASA ir kitų kosmoso agentūrų naudojamas palydovas „Sentinel-6 Michael Freilich“ padeda sekti būtent tokius pokyčius. Jo duomenys rodo, kur jūros paviršius pakilęs, o tai gali būti ženklas, kad po paviršiumi kaupiasi šiltesnio vandens masės.
Kas tos Kelvinų bangos?
El Niño formavimosi metu dažnai minimos Kelvinų bangos. Pavadinimas skamba sudėtingai, bet esmė gana paprasta. Tai didžiulės šilto vandens bangos, judančios iš vakarinės Ramiojo vandenyno dalies į rytus, Pietų Amerikos pakrantės link. Jos gali būti šimtų kilometrų pločio, todėl tai ne banga, kurią pamatytume paplūdimyje, o milžiniškas vandenyno šilumos persiskirstymas.
Įprastomis sąlygomis pasatai stumia šiltą vandenį į vakarus, Azijos ir Australijos pusėn. Tuo metu prie Pietų Amerikos krantų iš gilesnių sluoksnių kyla šaltesnis vanduo. Tačiau El Niño metu šie vėjai susilpnėja arba pasikeičia. Tada šiltas vanduo ima slinkti atgal į rytus, o šalto vandens kilimas prie Pietų Amerikos pakrantės susilpnėja.
Dėl to keičiasi ne tik vandenyno temperatūra, bet ir orai. Vienur prasideda sausros, kitur padaugėja liūčių, kai kur sustiprėja audros. Būtent todėl meteorologai ir klimato mokslininkai taip atidžiai seka El Niño.
Kur El Niño poveikis stipriausias?
Labiausiai El Niño jaučiamas Ramiojo vandenyno regione. Australijoje ir Indonezijoje jis dažnai siejamas su sausesniais orais ir didesne gaisrų rizika. Pietų Amerikos vakarinėje pakrantėje gali daugėti liūčių ir potvynių. Jungtinėse Valstijose El Niño dažnai keičia žiemos orų pobūdį, ypač pietinėse ir vakarinėse valstijose.
Kai kuriuose pasaulio regionuose tai gali turėti labai rimtų pasekmių žemės ūkiui, vandens ištekliams, žvejybai ir maisto kainoms. Pavyzdžiui, jei viename regione prasideda sausra, nukenčia derlius. Jei kitur užklumpa liūtys, kyla potvynių rizika. Todėl El Niño nėra vien mokslininkų smalsumas – tai reiškinys, kuris gali paveikti ekonomiką ir kasdienį žmonių gyvenimą.
O kaip Lietuva?
Lietuvai El Niño nėra tiesioginis orų „jungiklis“. Mūsų orus daug labiau lemia procesai Atlante, oro masės iš vakarų, šiaurės ar pietų, ciklonai, anticiklonai, Arkties oro įsiveržimai ir Europos atmosferos cirkuliacija. Todėl negalima sakyti, kad jei Ramiajame vandenyne prasideda El Niño, tai Lietuvoje automatiškai bus karšta vasara, šilta žiema ar daugiau audrų.
Vis dėlto pasaulinė klimato sistema yra susijusi. Stiprus El Niño gali prisidėti prie aukštesnės vidutinės pasaulio temperatūros, o tai netiesiogiai gali paveikti ir Europos orų foną. Bet čia svarbu nepainioti dalykų: El Niño nėra konkreti Lietuvos savaitės prognozė. Tai platesnis klimato reiškinys, kurio poveikis mūsų regione dažniausiai būna netiesioginis ir priklauso nuo kitų atmosferos procesų.
Kitaip tariant, jei Lietuvoje artėja karščio banga, ją pirmiausia reikia aiškinti Europos sinoptine situacija, o ne vien El Niño vardu. Ramusis vandenynas gali būti bendro klimato paveikslo dalis, bet ne vienintelis kaltininkas dėl kiekvienos karštos dienos Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje.
Kodėl apie El Niño tiek daug kalbama?
Apie El Niño daug kalbama todėl, kad jis gali būti labai stiprus klimato signalas. Kai šis reiškinys išryškėja, pasaulinė temperatūra dažnai šokteli aukštyn, o ekstremalių orų tikimybė kai kuriuose regionuose padidėja. Todėl mokslininkai jį stebi iš anksto, naudodami palydovus, vandenyno plūdurus, atmosferos matavimus ir klimato modelius.
Palydovai čia labai svarbūs, nes Ramusis vandenynas milžiniškas. Neįmanoma visko pamatyti vien iš laivų ar pakrančių stočių. Iš kosmoso galima stebėti jūros paviršiaus aukštį, temperatūrą, vėjų pokyčius ir šilto vandens judėjimą. Tai leidžia geriau suprasti, ar El Niño tik formuojasi, ar jau stiprėja.
Ar El Niño reiškia klimato kaitą?
El Niño pats savaime nėra klimato kaita. Tai natūralus ciklas, kuris kartojasi kas kelerius metus. Tačiau jis vyksta pasaulyje, kuris jau yra šiltesnis dėl klimato kaitos. Dėl to stiprūs El Niño epizodai gali prisidėti prie ypač šiltų metų ir sustiprinti kai kuriuos ekstremalius reiškinius.
Paprasčiau tariant, El Niño yra natūrali klimato sistemos dalis, o klimato kaita – ilgalaikis fonas, kuriame ši sistema dabar veikia. Kai natūralus šilumos impulsas sutampa su jau pakilusia pasaulio temperatūra, pasekmės gali būti ryškesnės.
Ko nereikėtų daryti skaitant apie El Niño?
Pirmiausia nereikėtų tikėti kiekviena apokaliptine antrašte. Jei straipsnyje rašoma, kad „El Niño atneš pragarišką karštį Lietuvai“, verta sustoti ir paklausti: ar tai tikrai pagrįsta konkrečia Lietuvos prognoze, ar tiesiog prie bet kokio karščio priklijuotas garsus klimato terminas?
Antra, nereikėtų El Niño painioti su orų prognoze. Orų prognozė pasako, kas gali vykti artimiausiomis dienomis ar savaitėmis konkrečioje vietoje. El Niño apibūdina didesnį klimato režimą, kuris gali veikti tam tikrų regionų orų tikimybes mėnesių mastu.
Trečia, nereikėtų manyti, kad jei poveikis Lietuvai netiesioginis, reiškinys mums visai nesvarbus. Globaliame pasaulyje sausros, potvyniai ar derliaus problemos kituose regionuose gali paveikti maisto kainas, žaliavas, tiekimo grandines ir energetikos rinkas.
Išvada
El Niño – tai Ramiajame vandenyne vykstantis natūralus klimato reiškinys, kai didelė pusiaujo vandenyno dalis tampa šiltesnė nei įprastai. NASA ir kiti mokslininkai jį stebi palydovais, nes šiltas vanduo plečiasi, keičia jūros paviršiaus aukštį ir išduoda, kur juda milžiniškos šilumos masės.
Lietuvai El Niño nėra tiesioginė grėsmė ir nepaaiškina kiekvienos karštos ar lietingos dienos. Mūsų orus daug labiau lemia Atlantas, Arktis ir Europos atmosferos procesai. Tačiau El Niño svarbus pasauliniu mastu, nes gali keisti kritulių, sausrų, audrų ir temperatūros pasiskirstymą daugelyje regionų.
Trumpai tariant, El Niño nėra priežastis panikuoti, bet tai yra rimtas signalas mokslininkams. Vandenynas nekalba žodžiais – jis kalba temperatūra, vėjais ir jūros lygio pokyčiais. O palydovai padeda tą kalbą išversti į prognozes, kurios gali padėti pasauliui pasiruošti.
