Siuntų terminalo durelės atsidarė, tačiau skyrelis buvo tuščias: problema prasidėjo tada, kai po skambučio pasakė „Mes nežinome, kur jūsų siunta“

Žinutės apie siuntą Irena laukė kelias dienas. Artėjo jos sūnaus gimtadienis, o dėžėje turėjo būti dovana, apie kurią berniukas kalbėjo beveik visą mėnesį – didelis konstruktoriaus rinkinys, kurio vietinėse parduotuvėse rasti nepavyko. Pirkinys nebuvo pigus, tačiau dešimtojo gimtadienio proga moteris nusprendė padaryti išimtį.

Likus dviem dienoms iki šventės telefone pagaliau pasirodė pranešimas: siunta pristatyta į pasirinktą terminalą. Irena net lengviau atsikvėpė. Viskas spėjo laiku, todėl nereikės vaikui aiškinti, kodėl dovana vėluoja, ar paskutinę minutę važinėti po prekybos centrus ieškant kažko panašaus.

Po darbo ji užsuko prie terminalo. Lauke jau temo, krapnojo smulkus lietus, o prie ekranėlio laukė dar du žmonės. Irena įvedė žinute atsiųstą kodą, terminalas kelias sekundes galvojo, tada kažkur dešinėje spragtelėjo spynelė.

Durelės atsidarė. Tačiau už jų nebuvo nieko.

Pirmiausia pagalvojo, kad siunta tiesiog nuslydo giliau

Irena pasilenkė ir apšvietė skyrelį telefono žibintuvėliu. Gal dėžė buvo maža ir nuslydo į patį galą? Gal tamsi pakuotė susiliejo su metalinėmis sienelėmis? Ji perbraukė ranka per visą skyrelio dugną, pažiūrėjo į viršų ir net patikrino, ar viduje nėra papildomos pertvaros. Skyrelis buvo visiškai tuščias.

Už nugaros laukianti moteris pradėjo nekantriai mindžiukuoti. Irena dar kartą pažiūrėjo į telefone gautą žinutę. Terminalo adresas sutapo, siuntos numeris taip pat. Pranešime aiškiai buvo parašyta, kad siunta pristatyta ir ją galima atsiimti.

– Gal ne tos durelės atsidarė? – paklausė už jos stovinti moteris.

Irena pažvelgė į aplinkinius skyrelius. Visi jie buvo uždaryti. Atvira liko tik viena nedidelė durelė, kurią terminalas atrakino įvedus būtent jos atsiėmimo kodą.

– Turbūt kurjeris įdėjo ne ten, – atsakė ji, nors pati nežinojo, kaip dabar surasti tinkamą skyrelį.

Irena nufotografavo tuščią dėžutę, atidarytas dureles ir terminalo ekraną. Tada susirado ant terminalo nurodytą klientų aptarnavimo numerį. Ji tikėjosi, kad darbuotojas nuotoliniu būdu patikrins sistemą, atidarys kitą skyrelį arba pasakys, jog kurjeris paprasčiausiai supainiojo dureles.

Atrodė, kad tai turėtų būti kelių minučių nesusipratimas. Tačiau būtent tada paprasta klaida virto kur kas rimtesne problema.

„Sistemoje matome, kad siuntą jau atsiėmėte“

Iš pradžių Irena turėjo išklausyti automatinį pranešimą, tada pasirinkti reikiamą skambučio temą ir laukti, kol atsilieps konsultantas. Muzika kartojosi kelis kartus, lietus stiprėjo, o terminalo durelės vis dar buvo atviros. Irena nedrįso jų užverti – bijojo, kad vėliau nebegalės įrodyti, jog skyrelis iš tiesų buvo tuščias.

Pagaliau atsiliepė klientų aptarnavimo darbuotoja.

– Laba diena, atsidarė siuntų terminalo skyrelis, bet jame nieko nėra, – paaiškino Irena. – Aš dabar stoviu prie terminalo ir matau visiškai tuščią dėžutę.

Konsultantė paprašė siuntos numerio, gavėjos vardo, pavardės ir terminalo adreso. Kelias akimirkas ragelyje buvo girdėti tik klaviatūros spragtelėjimai.

– Sistemoje matome, kad siunta buvo pristatyta ir ką tik atsiimta, – galiausiai pasakė ji.

– Bet aš jos neatsiėmiau. Aš atidariau dureles, o viduje nieko nebuvo.

– Ar tikrai patikrinote visą skyrelį?

Irena dar kartą pasilenkė, nors puikiai suprato, kad dovanos dėžė per tą laiką ten neatsiras.

– Taip, tikrai. Aš vis dar stoviu priešais jį. Galiu atsiųsti nuotrauką ar vaizdo įrašą.

Konsultantė paaiškino, kad užregistruos pranešimą ir perduos jį atsakingam skyriui. Irena paklausė, ar galima patikrinti, ar kurjeris tikrai įdėjo siuntą, o ne vien nuskenavo ant jos užklijuotą lipduką.

– Šiuo metu to pasakyti negalime, – atsakė darbuotoja.

– Tai kur yra mano siunta?

Po trumpos pauzės nuskambėjo sakinys, kurio Irena visiškai nesitikėjo:

– Kol kas mes nežinome, kur yra jūsų siunta.

Sistema tikino, kad viskas atlikta sėkmingai

Irena uždarė dureles ir grįžo į automobilį. Telefone jau buvo naujas pranešimas: „Siunta sėkmingai atsiimta.“ Perskaičius šiuos žodžius pasidarė dar neramiau. Sistema rodė ne tai, kad siunta kažkur keliauja, vėluoja ar yra tikrinama, o kad ji jau saugiai atiduota gavėjai.

Ji paskambino elektroninei parduotuvei, iš kurios pirko dovaną. Pardavėjo atstovas patikrino užsakymo numerį ir pasakė matantis tą pačią informaciją – siunta pristatyta į terminalą ir atsiimta.

– Bet jos ten nebuvo, – pakartojo Irena.

– Tuomet turite kreiptis į siuntų bendrovę.

– Aš jau kreipiausi. Jie nežino, kur ji.

– Mes savo sistemoje matome, kad pristatymas baigtas.

Irena pasijuto lyg patekusi į uždarą ratą. Terminalo operatorius siūlė laukti vidinio tyrimo, pardavėjas rėmėsi siuntų bendrovės sistema, o sistemoje buvo pažymėta, kad pati Irena pasiėmė tai, ko niekada net nebuvo laikiusi rankose.

Blogiausia buvo ne vien dingusi dovana. Skaitmeniniame įraše viskas atrodė tvarkinga: kodas panaudotas, durelės atidarytos, siunta pažymėta kaip atsiimta. Irenos žodžiai, kad skyrelis buvo tuščias, prieš tokią sistemą staiga skambėjo beveik kaip pasiteisinimas.

Tą vakarą ji dar kartą patikrino elektroninį paštą. Buvo atsiųstas automatinis patvirtinimas, kad kreipimasis užregistruotas, tačiau niekur neparašyta, kada problema bus išspręsta. Kitą rytą Irena paskambino dar kartą. Kitas konsultantas pakartojo, kad vyksta vidinis patikrinimas ir reikia laukti.

– Kiek laukti? Mano sūnaus gimtadienis jau rytoj, – paklausė ji.

– Deja, tikslaus termino pasakyti negalime.

Gimtadienio išvakarėse teko pirkti antrą dovaną

Ketvirtadienio vakarą Irena suprato, kad stebuklo greičiausiai nebus. Net jei dingusi dėžė būtų surasta, iki kitos dienos ją pristatyti gali nespėti. Po darbo moteris nuvažiavo į prekybos centrą ir nupirko kitą dovaną – paprastesnę, brangesnę, nei planavo, ir ne visai tokią, kokios norėjo sūnus.

Grįžusi namo ji papasakojo vyrui, kas nutiko prie terminalo.

– Tai dabar mes sumokėjome už dvi dovanas, bet turime tik vieną? – paklausė jis.

– Kol kas taip.

– O jeigu jie pasakys, kad pirmąją pati pasiėmei?

Irena apie tai jau buvo pagalvojusi. Laimė, ji turėjo tuščio skyrelio nuotraukas, išsaugotą žinutę, skambučių laikus ir užregistruoto kreipimosi numerį. Tačiau net ir turint visa tai buvo nemalonu jaustis taip, lyg turėtum įrodinėti, kad nebandai apgauti bendrovės.

Gimtadienis praėjo gerai. Sūnus džiaugėsi ir kita dovana, svečiai nieko apie dingusią siuntą nežinojo. Vis dėlto Irena kelis kartus per vakarą tikrino telefoną, laukdama skambučio. Ji galvojo ne tik apie išleistus pinigus, bet ir apie tai, kur galėjo atsidurti jos vardu pažymėta dėžė. Gal ji įdėta į kitą skyrelį? Gal ją pasiėmė kitas žmogus? Gal siunta apskritai nebuvo išvežta iš sandėlio?

Atsakymo vis dar nebuvo.

Po penkių dienų paaiškėjo, kas nutiko

Pirmadienį, praėjus penkioms dienoms nuo tuščio skyrelio atidarymo, Irena pagaliau sulaukė skambučio. Darbuotoja pranešė, kad siunta rasta. Atliekant patikrinimą paaiškėjo, jog jos lipdukas buvo nuskenuotas teisingai, tačiau pati dėžė per klaidą įdėta į kitą terminalo skyrelį.

Tą skyrelį vėliau atidarė kitas žmogus. Radęs ne savo siuntą, jis jos nepasiėmė ir pranešė bendrovei. Tik tada darbuotojams pavyko susieti svetimame skyrelyje rastą dėžę su Irenos kreipimusi.

– Kada galėsiu ją atsiimti? – paklausė moteris.

– Siuntą turėtume iš naujo pristatyti per artimiausias kelias darbo dienas.

Irena trumpam neteko žado. Dėžė jau buvo tame pačiame terminale, tačiau dabar vėl turėjo keliauti per bendrovės vidinę sistemą. Ji paprašė siuntos nebesiųsti į terminalą ir pasirinko pristatymą į namus. Po dar dviejų dienų kurjeris pagaliau perdavė siuntą jai į rankas.

Dėžė buvo šiek tiek aplamdyta, tačiau konstruktorius viduje nenukentėjo. Sūnus gavo ir antrąją, pavėluotą dovaną, o visa istorija šeimoje galiausiai baigėsi juoku. Vis dėlto Irena negalėjo pamiršti pirmojo atsakymo: sistema rodė, kad siunta atsiimta, nors niekas tuo metu net nežinojo, kur ji yra.

Ką daryti, jeigu terminalo skyrelis atsidaro tuščias

Tokioje situacijoje svarbiausia neskubėti nueiti nuo terminalo. Reikėtų iš karto nufotografuoti arba nufilmuoti atidarytą tuščią skyrelį taip, kad būtų matyti ir pats terminalas. Taip pat verta išsaugoti gautą žinutę, siuntos numerį, tikslų terminalo adresą ir laiką, kada buvo įvestas atsiėmimo kodas.

Jeigu įmanoma, klientų aptarnavimo tarnybai geriausia skambinti dar stovint prie atidaryto skyrelio. Reikėtų paprašyti užregistruoti įvykį ir suteikti kreipimosi numerį. Vien pokalbio telefonu gali nepakakti, todėl informaciją naudinga papildomai išsiųsti elektroniniu paštu arba per oficialią užklausos formą, pridedant nuotraukas.

Apie dingusią siuntą verta pranešti ir pardavėjui, ypač jei prekė brangi. Kuo greičiau apie problemą sužinos abi pusės, tuo lengviau bus patikrinti siuntos kelią, kurjerio atliktus nuskaitymus ir terminalo operacijų laiką. Jeigu bendrovė žada perskambinti, pravartu užsirašyti skambučio datą, konsultanto pateiktą informaciją ir sutartą atsakymo terminą.

Dauguma terminalų veikia sklandžiai, o daugybė siuntų gavėjus pasiekia be jokių nuotykių. Tačiau technologija nėra neklystanti. Lipdukas gali būti nuskenuotas teisingai, o dėžė įdėta ne ten. Sistema gali pažymėti siuntą kaip atsiimtą, nors žmogus priešais save mato tik tuščią metalinį skyrelį.

Būtent tokią akimirką paaiškėja, kad svarbiausia yra ne tai, ką rodo kompiuteris, o kaip greitai kas nors pasirengęs išgirsti žmogų. Nes atsidarius tuščioms durelėms dingsta ne tik dėžė. Kartu dingsta ir ramybė, o ją susigrąžinti kartais būna gerokai sunkiau nei pačią siuntą.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!