Daugiau REM miego gali saugoti nuo dešimčių ligų – mokslininkai atskleidė svarbų ryšį
Ar būna, kad pabundate po aštuonių valandų lovoje, bet jau virtuvėje jaučiatės taip, lyg naktis būtų praėjusi be poilsio? Kava trumpam sustato mintis į vietą, tačiau kūnas lieka sunkus, o vakare vėl sunku užmigti. Dažnai tai nurašoma stresui, amžiui ar „tokiam gyvenimo ritmui“, nors miegas nėra vien valandų skaičius ekrane.
Naktį mūsų smegenys ir kūnas keliauja per kelias miego fazes. Viena jų – REM miegas, kuriame dažniausiai sapnuojame, akys po vokais greitai juda, o smegenų veikla tampa aktyvesnė. Nauji moksliniai duomenys atkreipia dėmesį į svarbų ryšį: daugiau kokybiško REM miego gali būti siejamas su mažesne įvairių ligų rizika.
Tai nereiškia, kad žmogus gali vienu ilgesniu rytiniu pamiegojimu apsisaugoti nuo visų sveikatos bėdų. Tačiau žinia svarbi dėl kitos priežasties: nuolat prastas miegas nėra nekaltas nepatogumas, kurį reikia tiesiog „ištverti iki savaitgalio“. Jis gali būti signalas, kad organizmas naktį negauna to, ko jam reikia atsigauti.
Ne kiekviena išmiegota valanda kūnui vienoda
Žmogus dažnai vertina naktį labai paprastai: nuėjo gulti vienuoliktą, atsikėlė septintą – vadinasi, miegojo aštuonias valandas. Tačiau tarp užmigimo ir žadintuvo skambučio gali būti daugybė trumpų prabudimų, neramaus vartymosi, knarkimo ar įtampos. Iš ryto laikrodis rodo pakankamą valandų skaičių, bet savijauta sako visai ką kita.
REM miegas paprastai kartojasi kelis kartus per naktį, o ilgesni jo periodai dažniau būna rytinėje nakties dalyje. Dėl to žmogus, kuris kelias savaites iš eilės trumpina miegą ir keliasi labai anksti, gali prarasti būtent dalį šios fazės. Tai viena priežasčių, kodėl frazė „dar pagulėsiu savaitgalį“ ne visada išsprendžia susikaupusį nuovargį.
Mokslininkų pastebėtas ryšys nereiškia paprastos formulės, kad REM miegas vienas pats gydo ar garantuoja sveikatą. Žmonių miegą veikia daugybė dalykų: bendra sveikatos būklė, emocinė įtampa, vartojami vaistai, alkoholis, fizinis aktyvumas, kvėpavimo sutrikimai naktį. Vis dėlto pakankamas ir nepertraukiamas poilsis atrodo esantis svarbi bendro organizmo atsparumo dalis.
Kūnas naktį nesustoja – jis tvarko dienos pasekmes
Po įtemptos dienos žmogui gali atrodyti, kad pakanka tiesiog kristi į lovą. Tačiau smegenims naktis nėra tuščia pauzė. Miego metu jos apdoroja dienos informaciją, emocinius išgyvenimus, padeda įtvirtinti prisiminimus, o kūnas reguliuoja daugybę atsinaujinimo ir pusiausvyros procesų.
Kai miegas vis nutrūksta arba jo nuolat per mažai, problemos retai prasideda dramatiškai. Iš pradžių atsiranda dirglumas, sunkiau susikaupti darbe, norisi daugiau saldaus maisto, o smulkmenos ima erzinti labiau nei įprastai. Vėliau žmogus gali patekti į uždarą ratą: dėl nuovargio mažiau juda, vakare bando atsipalaiduoti telefonu ar taure alkoholio, užmiega prasčiau ir kitą rytą vėl keliasi nepailsėjęs.
Ypač lengva tai pastebėti šeimose, kuriose auga maži vaikai, tarp pamainomis dirbančių žmonių ar tų, kurie vakare dar parsineša darbą į namus. Tėvai dažnai pripranta prie pertraukiamo miego ir pradeda manyti, kad nuolatinis išsekimas yra normali gyvenimo dalis. Senjorai savo ruožtu neretai atsibunda kelis kartus per naktį ir ne visada apie tai pasako gydytojui, nors toks pokytis gali būti vertas dėmesio.
Blogas miegas nėra tinginystė ir ne charakterio silpnumas
Lengva pasakyti: eikite miegoti anksčiau. Tačiau žmogui, kuris vakare guli pavargęs ir vis tiek negali užmigti, toks patarimas skamba beveik kaip priekaištas. Miegą gadina ne tik vėlyvas serialas ar telefonas – jį gali trikdyti nerimas, skausmas, menopauzės simptomai, depresinė nuotaika, kvėpavimo problemos, triukšmas, ankšta ar per šilta patalpa.
Darbuotojui, kuris grįžta namo vėlai, vakaras dažnai yra vienintelis laikas sau, todėl jis natūraliai nenori jo „atidėti miegui“. Šeima gali neturėti galimybės gyventi idealiu režimu, o pamaininį darbą dirbantis žmogus apskritai negali laikytis įprasto nakties grafiko. Todėl kaltinti žmogų dėl prasto miego būtų neteisinga – dažnai problema slypi ne valioje, o sąlygose ir sveikatoje.
Kita vertus, ir pats žmogus gali nepastebėti, kiek daug vakaro įpročių atima iš jo poilsį. Ryški telefono šviesa, sunkus maistas prieš pat miegą, alkoholis, vėlyvas darbas ar ginčai socialiniuose tinkluose nesibaigia tada, kai užgesinama lempa. Kūnas gali būti lovoje, bet nervų sistema dar ilgai lieka budrumo režime.
Kaip padėti sau išsaugoti nakties poilsį
Pradėti verta ne nuo bandymo „priversti save miegoti“, o nuo kelių pastovių signalų kūnui. Kiek įmanoma panašesnis kėlimosi laikas, ramesnė paskutinė valanda prieš miegą ir tamsesnis, vėsesnis miegamasis dažnai duoda daugiau nei dar vienas pažadas nuo pirmadienio gyventi idealiai. Jei vakare galva pilna minčių, kartais padeda jas trumpai užrašyti, o ne nešiotis lovoje iki paryčių.
Jeigu įmanoma, verta riboti alkoholį vakare ir kofeiną antroje dienos pusėje. Alkoholis kai kuriems žmonėms padeda greičiau apsnūsti, bet miego kokybės jis nebūtinai pagerina – naktis gali tapti labiau suskaidyta. Telefoną geriausia palikti ne po pagalve, o kiek toliau nuo lovos: ne todėl, kad vienas ekranas „sunaikina“ miegą, bet todėl, kad vienas pranešimas lengvai virsta pusvalandžiu budrumo.
Nuolatinio nuovargio nereikia nurašyti vien užimtumui. Jei žmogus reguliariai garsiai knarkia, prabunda springdamas, rytais jaučia galvos skausmą, dieną nevalingai snaudžia ar ilgai negali užmigti, verta aptarti tai su šeimos gydytoju. Miego sutrikimai gali turėti sprendimų, tačiau pirmas žingsnis dažnai būna paprastas – pripažinti, kad tai nėra smulkmena.
Geras REM miegas nėra prabanga, skirta tiems, kurie gali sau leisti ilgai gulėti lovoje. Tai viena iš nakties dalių, per kurią organizmas tyliai daro darbą, kurio negali pakeisti nei stipri kava, nei laisvesnis sekmadienis. Kartais didžiausia paslauga savo sveikatai prasideda ne vaistinėje, o tą vakarą, kai pagaliau leidžiame sau iš tiesų pailsėti.
Įvertinkite šį straipsnį:
Kraunami duomenys...
Daugiau šia tema
Visos temos naujienos
Ieškote daugiau?
Komentarai