Medžiai lapus meta per anksti: seniau žmonės tai laikė žiemos ženklu, bet tikroji priežastis gali nustebinti

Dar tik ruduo įsibėgėja, o po kojomis jau čeža tokie lapų sluoksniai, tarsi būtume spalio pabaigoje. Kieme klevas staiga praretėjęs, beržai prie kelio gelsta ne po vieną šakelę, o ištisais lopais, o kaštonai kai kur atrodo taip, lyg sezoną būtų baigę anksčiau už visus. Natūraliai kyla klausimas, kuris kasmet sugrįžta vos tik gamta pasielgia ne pagal kalendorių: ar čia paprastas rudens nuovargis, ar ženklas, kad žiema ruošia kažką rimtesnio?

Tokie dalykai žmones visada veikė stipriau nei oficialios prognozės. Viena yra pažiūrėti į orų programėlę, kurioje po savaitės viskas dar tris kartus pasikeis. Visai kas kita – savo akimis matyti, kad medis, kuris paprastai laikydavo lapus iki vėlyvo spalio, šiemet juos meta jau dabar. Atrodo, lyg gamta kažką žinotų anksčiau už mus. Lyg ji tyliai susidėtų daiktus žiemai, kol mes dar svarstome, ar jau traukti striukę iš spintos.

Senoliai į tokius ženklus žiūrėjo labai rimtai. Anksti krentantys lapai, gausios šermukšnių kekės, storos svogūnų lukštų luobelės, neįprastai aktyvūs vorai, anksti dingstantys vabzdžiai – visa tai buvo tarsi gamtos kalba, iš kurios bandyta skaityti būsimą žiemą. Šiandien meteorologija daug tikslesnė, tačiau tas senas smalsumas niekur nedingo: jei lapai krenta per anksti, ar tai reiškia, kad laukia ilga ir šalta žiema?

Kodėl lapai gali kristi anksčiau?

Medžiai lapų nemeta atsitiktinai. Tai nėra vien gražus rudens vaizdas, kurį gamta įjungia dėl spalvų. Lapų metimas yra išgyvenimo mechanizmas. Kai dienos trumpėja, naktimis vėsta, o dirvoje mažėja aktyvios drėgmės, medis pradeda ruoštis žiemai: sustabdo maisto medžiagų siuntimą į lapus, pasiima iš jų, ką gali, ir po truputį atsiskiria nuo to, kas šaltuoju metu būtų našta.

Tačiau kartais šis procesas prasideda anksčiau, nes medis patiria stresą. Sausa vasara, karščio bangos, staigūs temperatūros pokyčiai, stiprus vėjas, ligos ar kenkėjai gali priversti medį „taupyti jėgas“ dar prieš tikrą rudenį. Kitaip tariant, ankstyvas lapų kritimas nebūtinai reiškia, kad medis pranašauja šalčius. Kartais jis tiesiog gelbstisi nuo sąlygų, kurios jam buvo sunkios jau vasarą.

Ypač jautriai reaguoja beržai. Jei vasara buvo sausesnė arba šaknims trūko drėgmės, jie gali pradėti gelsti labai anksti. Kaštonai dažnai atrodo pavargę dėl ligų ir kenkėjų, todėl jų lapai paruduoja bei krenta dar tada, kai kiti medžiai laikosi gana žaliai. Klevai jautriai reaguoja į šaltesnes naktis ir trumpėjančias dienas, todėl jų spalvos gali pasirodyti staiga, beveik per savaitę.

Dėl to vienas medis kieme dar nėra pranašystė. Svarbiau žiūrėti į bendrą vaizdą: ar anksti gelsta daug skirtingų medžių rūšių, ar lapai krenta tik ligotiems ir išsekusiems medžiams, ar gelsta tik sausose vietose, ar tas pats vyksta miškuose, parkuose, pakelėse ir sodybose. Kai gamta keičiasi masiškai, tada klausimų atsiranda daugiau.

Senolių ženklai: ką jie sakydavo apie ankstyvą lapų kritimą?

Liaudies pastebėjimuose anksti krentantys lapai dažnai buvo siejami su ankstyva žiema. Jei medžiai greitai nusimeta lapus, sakyta, kad šaltis gali ateiti nelaukdamas kalendoriaus. Jei lapai ilgai laikosi ant šakų, žmonės tikėdavosi ilgesnio, minkštesnio rudens. Tokia logika paprasta: gamta lyg ir ruošiasi pagal būsimą orą.

Dar buvo tikima, kad jei lapai nuo medžių krenta ne po truputį, o staigiai ir gausiai, žiema gali būti aštresnė. Jei daug lapų nukrenta dar žali ar tik vos pageltę, tai laikyta neramaus sezono ženklu – lyg medis būtų priverstas skubėti. Toks vaizdas tikrai kelia įspūdį: ne romantiškas auksinis ruduo, o kažkoks skubotas išsikraustymas prieš šalčius.

Įdomu ir tai, kad senoliai retai vertindavo vieną ženklą atskirai. Ankstyvas lapų kritimas buvo tik viena dėlionės dalis. Jei kartu gausu šermukšnių, jei pelės anksti lenda arčiau namų, jei paukščiai greičiau traukia į pietus, jei voratinklių mažai, jei rytai anksti pakvimpa šalna – tada įtarimas dėl sunkesnės žiemos stiprėdavo. Žinoma, šiandien tai nėra mokslinė prognozė, bet kaip gamtos stebėjimo tradicija ji vis dar įdomi.

Yra ir mistiškesnis sluoksnis. Medis daugelyje kultūrų laikytas tarpininku tarp žemės ir dangaus: šaknys žemėje, šakos ore, kamienas tarp dviejų pasaulių. Todėl lapų kritimas buvo suvokiamas ne tik kaip biologinis procesas, bet ir kaip ženklas apie ciklo pabaigą. Kai lapai krenta anksčiau, žmogui atrodo, kad ir pats laikas pasisuko greičiau. Tarsi ruduo būtų gavęs žinutę, kurios mes dar neperskaitėme.

Nukritę medžių lapai

Ar tai reiškia itin šaltą žiemą?

Trumpas atsakymas: nebūtinai. Ankstyvas lapų kritimas vienas pats negali patikimai parodyti, kad laukia labai šalta žiema. Medžiai reaguoja į tai, ką jau patyrė, o ne tik į tai, kas bus po kelių mėnesių. Jei vasara buvo sausa, jei dirva išdžiūvo, jei medžiai kentėjo nuo karščio ar ligų, jie gali mesti lapus anksčiau net tada, kai žiema vėliau būna gana normali.

Tačiau visai atmesti tokio ženklo taip pat nereikia. Ankstyvas gamtos pasiruošimas gali rodyti, kad sezonas yra permainingas, o atmosferoje daug nestabilumo. Jeigu po ankstyvo lapų kritimo greitai ateina šalnos, jei rugsėjo pabaigoje ar spalį naktimis dažnai krenta temperatūra, jei ilgai laikosi sausi ir giedri orai, tai gali sustiprinti įspūdį, kad šaltasis sezonas prasidės anksčiau.

Lietuvoje itin šaltai žiemai reikia kelių dalykų iš karto: pastovios sniego dangos, giedrų naktų, šalto oro įsiveržimų iš rytų ar šiaurės rytų ir tokios atmosferos padėties, kuri neleidžia Atlanto šilumai greitai visko nuplauti. Vien anksti nukritę lapai šių sąlygų nesukuria. Jie tik parodo, kad medžiai įjungė taupymo režimą.

Įdomiausia tai, kad kartais žmonės gamtą perskaito pernelyg tiesiai. Jei lapai krenta anksti, iškart laukiama šalčių. Bet gamta gali sakyti visai ką kita: „man buvo sunkus sezonas“, „trūko drėgmės“, „naktimis jau per vėsu“, „šiemet ciklas baigėsi greičiau“. Tai nebūtinai pranašystė, bet tikrai signalas.

Į ką verta atkreipti dėmesį dabar?

Jei norite suprasti, ar ruduo tikrai keistas, stebėkite ne vien lapus. Pažiūrėkite, kaip atrodo šermukšniai, erškėčiai, gilės, kaštonai. Jei vaisių ir sėklų ypač daug, žmonės dažnai tai sieja su sunkesne žiema, nors moksliškai tai labiau priklauso nuo pavasario ir vasaros sąlygų. Vis dėlto gamtos vaizdas kartais iš tiesų būna iškalbingas: kai viskas vienu metu atrodo „per anksti“, tai jau nebe vienas atsitiktinis medis prie namo.

Verta stebėti ir paukščius. Jei kai kurios rūšys traukia anksčiau, jei kiemuose greičiau sumažėja vabzdžių, jei rytais atsiranda neįprastai daug rasos ar pirmos šalnos, ruduo tikrai gali greičiau persijungti į vėlyvą fazę. Toks perėjimas dar negarantuoja žiemos rekordų, bet gali reikšti, kad šaltasis sezonas bus nervingesnis: daugiau kontrastų, daugiau staigių pokyčių, daugiau lijundros, šlapdribos ir šalčio bangų.

Sodininkams ankstyvas lapų kritimas taip pat yra praktinis ženklas. Jei lapai krenta nuo ligotų medžių, jų geriau nepalikti storu sluoksniu po vaismedžiais, nes ten gali žiemoti ligų sukėlėjai. Jei lapai sveiki, jie gali tapti gera mulčio ar komposto medžiaga. Tik nereikėtų jų sukrauti storai ant vejos, nes po tokia danga žolė gali iššusti.

Dar vienas dalykas – anksti numesti lapai gali reikšti, kad kai kurie medžiai žiemą pasitiks silpnesni. Jei vasarą jie patyrė sausros stresą, verta pasirūpinti jaunais vaismedžiais, dekoratyviniais krūmais, šviežiai pasodintais augalais. Prieš stipresnius šalčius jiems gali padėti drėgmės atsargos dirvoje, mulčias ir apsauga nuo staigių temperatūros svyravimų.

Gamtos ženklas ar sutapimas?

Ankstyvas lapų kritimas yra vienas iš tų reiškinių, kuriame susitinka du pasauliai: senasis, kupinas ženklų ir nuojautų, ir šiuolaikinis, kuriame viską norisi paaiškinti temperatūra, drėgme ir atmosferos cirkuliacija. Ir abu jie savaip įdomūs. Senolių pastebėjimai primena, kad gamtą verta stebėti atidžiau, o mokslas padeda nepasiduoti panikai dėl kiekvieno gelstančio klevo.

Ar laukti itin šaltos žiemos? Kol kas vien dėl ankstyvų lapų – ne. Tačiau jei ruduo ir toliau bus staigus, su ankstyvomis šalnomis, dažnais temperatūros šuoliais ir greitai nykstančia žaluma, žiemos pasiruošimo atidėti nereikėtų. Kartais gamta nekalba tiesiai, bet ji tikrai mėgsta duoti užuominų.

Šiemet lapai krenta taip, kad į juos sunku nekreipti dėmesio. Gal tai tik medžių nuovargis po permainingo sezono. Gal tai paprastas biologinis atsakas į trumpėjančias dienas ir vėstančias naktis. O gal senas rudens ženklas, kuris tyliai sako: šiemet žiema gali ateiti be ilgo beldimo į duris.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!