Kodėl rudenį medžių lapai keičia spalvas: atsakymas susijęs su šviesa ir maisto medžiagomis

Atvėsus orams dažnas mano, kad lapus nudažo vien šalna, tačiau tikrasis pokytis prasideda anksčiau – kai dienos sutrumpėja ir medis ima ruoštis žiemai. Mažėjant šviesos, lapuose nebegaminama tiek chlorofilo, žaliojo pigmento, o medis iš jų susigrąžina dalį vertingų maisto medžiagų.

Todėl rugsėjį ar spalį tas pats kiemas gali atrodyti vis kitaip: vienas klevas jau liepsnoja raudonai, beržas geltonuoja, o greta augantis medis dar laikosi žalias. Tai nėra vien rudens dekoracija – taip medis tvarkingai užbaigia aktyvų sezoną.

Žalia spalva dingsta ne per vieną naktį

Vasarą lapai atrodo žali dėl chlorofilo. Jis padeda augalui iš šviesos pasigaminti energijos, todėl kol dienos ilgos ir šiltos, medis šį pigmentą nuolat gamina bei naudoja.

Rudenį šviesos mažėja, vėsta, o fotosintezė lėtėja. Medžiui nebeapsimoka investuoti į lapus, kurie netrukus vis tiek nukris. Chlorofilas pradeda irti, o jo sudedamosios medžiagos perkeliamos į šakas, kamieną ir šaknis – ten jos pravers kitą pavasarį.

Kai žaluma blėsta, išryškėja kiti lapuose jau buvę pigmentai. Geltoną ir oranžinę spalvą dažniausiai matome todėl, kad jų nebeužgožia chlorofilas.

Iš kur atsiranda raudonis

Raudoni ar purpuriniai atspalviai yra kiek kitokia istorija. Kai kurių medžių lapuose rudenį gali susidaryti raudoni pigmentai, ypač kai dienomis dar būna šviesu, o naktys tampa vėsesnės.

Dėl to rudens spalvos kasmet nevienodos. Vienais metais medžiai greitai pagelsta ir numeta lapus, kitais parkai ilgiau laikosi ryškūs. Spalvų intensyvumą veikia konkretaus medžio rūšis, augimo vieta, drėgmė ir to laikotarpio orai.

Kodėl rudenį medžių lapai keičia spalvas: atsakymas susijęs su šviesa ir maisto medžiagomisNuotrauka: Pixabay / congerdesign

Medis lapo tiesiog nepamiršta – jis jį atjungia

Prie lapkočio medžiui formuojant specialų atsiskyrimo sluoksnį, ryšys su šaka palaipsniui silpnėja. Galiausiai užtenka stipresnio vėjo ar lietaus, ir lapas nukrinta. Tai apsauga: žiemą be lapų medis išgarina mažiau vandens, o šakos nepatiria tokios didelės sniego naštos.

Lapų kritimas nėra ženklas, kad medis „susirgo“ ar staiga nusilpo. Lapuočiams tai įprasta sezoninė strategija, leidžianti išgyventi laiką, kai mažai šviesos, įšalusi žemė ir sunkiau gauti vandens.

Ką verta daryti su lapais savo kieme

Nukritę lapai gali tapti naudinga medžiaga, tačiau jų nereikia palikti storu, šlapiu sluoksniu visur. Ant vejos jis užstoja šviesą ir orą, todėl žolė po juo gali išretėti.

• Lapus nuo vejos sugrėbkite reguliariai, ypač po lietaus.
• Sveikus lapus dėkite į kompostą arba paskleiskite plonesniu sluoksniu po krūmais ir gėlynuose.
• Prieš mulčiuojant stambesnius lapus susmulkinkite – jie greičiau suirs ir jų nenupūs vėjas.
• Ligų pažeistų lapų į kompostą geriau nedėti, kad problemos negrįžtų kitą sezoną.

Rudens lapų spalva yra ne atsitiktinis gamtos triukas, o medžio pasiruošimas žiemai: mažiau šviesos sustabdo žaliojo pigmento gamybą, o maisto medžiagos saugiai perkeliamos į medžio „atsargas“. Todėl spalvingas kiemas reiškia, kad gamta jau dirba kitam pavasariui.