Skalbimo mašina pradeda skleisti kvapą: penkių sekundžių įprotis padeda išvengti pelėsio
Vakare iš skalbimo mašinos ištraukiate švarius marškinėlius, tačiau vietoj įprasto gaivaus skalbiklio kvapo nosį pasiekia keistas drėgmės, užsistovėjusio vandens ar net rūsio primenantis aromatas. Drabužiai lyg ir išskalbti, bet norisi juos dar kartą perplauti. Dažnas pirmiausia kaltina miltelius, minkštiklį ar pačius audinius, nors problema neretai prasideda visai kitur.
Skalbimo mašina didžiąją dienos dalį stovi uždaryta, drėgna ir šilta po paskutinio ciklo. Tai vieta, kurioje vandens likučiai, skalbiklio nuosėdos ir nepakankamai išdžiūvusios gumos gali pamažu sukurti nemalonų kvapą. Laimei, vienas trumpas veiksmas po skalbimo užtrunka maždaug penkias sekundes, o jo nauda namuose jaučiama kur kas ilgiau.
Tas įprotis paprastas: baigus skalbti palikti praviras mašinos dureles ir, jei įmanoma, šiek tiek ištrauktą skalbiklio stalčiuką. Ne plačiai atvertus visam vakarui, jei tai nepatogu, o tiek, kad vidus gautų oro ir galėtų išdžiūti. Būtent nuolatinė drėgmė dažnai tampa tuo tyliai veikiančiu nepatogumu, kurį pajuntame tik tada, kai skalbiniai jau nebekvepia švara.
Uždarytos durelės atrodo tvarkingai, bet viduje lieka drėgmė
Po skalbimo mašinos būgnas gali atrodyti tuščias ir švarus, tačiau ant jo sienelių, durelių gumos klostėse, filtrų zonoje bei stalčiuke lieka vandens. Kai durelės iškart sandariai uždaromos, tas vanduo neturi kur pasišalinti. Drėgna aplinka ilgainiui ima skleisti kvapą, kuris persikelia ir į kitą skalbimą.
Ypač lengva tai pastebėti mažame vonios kambaryje ar ankštoje skalbykloje, kur mašina dažnai įsprausta tarp spintelių. Šeima skuba: vienas pakabina skalbinius, kitas uždaro dureles, kad jos netrukdytų praeiti, ir apie mašinos vidų iki kito skalbimo niekas nepagalvoja. Iš pirmo žvilgsnio tai tvarkinga rutina, tačiau mašinai ji reiškia ilgą buvimą be oro.
Nemalonus kvapas neatsiranda per vieną naktį. Iš pradžių jis būna vos juntamas, gal tik priėjus arčiau atidarius dureles. Vėliau pradeda atrodyti, kad net šviežiai išskalbtas rankšluostis praranda gaivumą daug greičiau, o žmogus ima berti daugiau skalbiklio, tikėdamasis išspręsti problemą kvapu.
Penkios sekundės po skalbimo, kurios keičia visą rutiną
Išėmus skalbinius verta trumpam sustoti ir neužtrenkti durelių. Palikite jas praviras, kad oras galėtų cirkuliuoti būgne, o drėgmė išgaruotų. Jei mašinoje yra skalbiklio stalčiukas, jį taip pat naudinga palikti truputį atvertą, nes jame dažnai susikaupia skalbimo priemonių ir vandens likučiai.
Tai nėra didelis namų tvarkymo projektas, kuriam reikia specialių priemonių ar laisvo savaitgalio. Tai greičiau toks pats mažas veiksmas kaip nusausinti kriauklę po indų plovimo ar praverti vonios langą po dušo. Jis tampa veiksmingas ne dėl vienkartinio idealaus išvalymo, o dėl to, kad kartojamas po kiekvieno skalbimo.
Žinoma, pravertos durelės ne visada tinka visiems namams. Jei namuose yra mažų vaikų ar smalsių augintinių, mašina turėtų būti nepasiekiama ir saugi. Tokiu atveju galima bent jau po skalbimo kurį laiką palaikyti ją atvirą, kol tvarkotės tame pačiame kambaryje, o vėliau uždaryti – svarbiausia neleisti drėgmei likti užrakintai iki kitos dienos.
Kvapas dažnai slepiasi ne būgne, o ten, kur retai žiūrime
Vien pravertos durelės padeda daug, tačiau jos neišspręs visko, jei mašinoje jau susikaupė nešvarumų. Durelių guma yra viena iš vietų, kurią lengva pamiršti: jos klostėse gali likti plaukų, siūlų, smulkių nešvarumų ir vandens. Retkarčiais ją pravalyti drėgna šluoste, o paskui sausai nušluostyti – paprastas būdas neleisti problemai įsitvirtinti.
Skalbiklio stalčiukas irgi dažnai atrodo švarus tol, kol jo neištraukiate. Tuomet matyti prilipę priemonių likučiai, kurie su drėgme virsta ne itin maloniu sluoksniu. Jį verta išskalauti pagal konkrečios mašinos priežiūros instrukciją ir leisti detalei visiškai išdžiūti prieš įdedant atgal.
Kai kvapas jau ryškus, nepadės vien nauja skalbiklio pakuotė ar stipresnis minkštiklis. Tuomet reikia išvalyti pačią mašiną taip, kaip nurodo jos gamintojas, ir patikrinti filtrą, jei tai numatyta priežiūros instrukcijoje. Kuo anksčiau sureaguojama, tuo mažiau tikėtina, kad nemalonus aromatas taps nuolatiniu vonios kambario palydovu.
Ne visi skalbia vienodai – todėl ir bėdos prasideda skirtingai
Šeimose su vaikais skalbimo mašina kartais sukasi beveik kasdien: sportinė apranga, patalynė, rankšluosčiai, purvini drabužiai. Čia didžiausia rizika ne ta, kad mašina naudojama daug, o kad po kiekvieno skalbimo visi skuba prie kito darbo. Durys uždaromos automatiškai, nes virtuvėje verda vakarienė, o vaikas jau šaukia iš kito kambario.
Vienas gyvenantis žmogus gali susidurti su priešinga situacija. Jis skalbia rečiau, todėl po vieno ciklo mašina uždaryta stovi kelias dienas. Per tą laiką likusi drėgmė taip pat niekur nedingsta. Senjorams papildomą rūpestį gali kelti tai, kad paliktos plačiai atvertos durelės trukdo praeiti ankštoje patalpoje, todėl čia tinka trumpas vėdinimas ir tik tada saugus uždarymas.
Mašinos priežiūra nėra vien vartotojo atsakomybė. Gamintojai gali aiškiau priminti apie valymą, o būsto planavime verta numatyti, kad prie skalbyklės būtų patogu prieiti ir ją išvėdinti. Vis dėlto kasdienėje rutinoje daugiausia lemia ne sudėtingi sprendimai, o tas trumpas momentas, kai išėmus skalbinius ranka jau tiesiasi uždaryti durelių rankeną.
Švara namuose dažnai laikosi ne ant didelių generalinių tvarkymų, o ant mažų įpročių, kurių beveik nepastebime. Paliktos praviros skalbimo mašinos durelės neužima laiko, nekainuoja pinigų ir nepadaro vonios kambario mažiau tvarkingo. Tačiau jos leidžia mašinai išdžiūti, o jums – kitą kartą atidaryti ją be to nemalonaus klausimo: kodėl ką tik išskalbti drabužiai nekvepia švara?
Įvertinkite šį straipsnį:
Kraunami duomenys...
Daugiau šia tema
Visos temos naujienos
Ieškote daugiau?
Komentarai