Keleivio sėdynė staiga nusileidžia: šį mechanizmą verta patikrinti dar kelionėje
Viskas gali prasidėti nuo beveik nepastebimo spragtelėjimo. Automobilis važiuoja ramiai, keleivis pasisuka paimti daikto nuo galinės sėdynės ar tiesiog atsilošia, ir staiga atlošas nusileidžia keliais centimetrais. Iš pradžių atrodo, kad sėdynė tik nepatogiai sureguliuota, tačiau po kito posūkio ji vėl pajuda.
Tokia smulkmena labai greitai sugadina kelionę. Keleivis nebesėdi tvirtai, bando laikytis už rankenos, vis taisosi, o vairuotojas, nors ir žiūri į kelią, girdi nepasitenkinimą ir jaučia, kad automobilyje kažkas ne taip. Ypač nemalonu greitesniame kelyje, kai net trumpas atlošo slystelėjimas gali išmušti iš patogios ir saugios padėties.
Keleivio sėdynės atlošas neturi pats keisti padėties. Jei jis staiga nusileidžia, kliba arba neužsifiksuoja taip, kaip anksčiau, tai nėra gedimas, kurį verta atidėti iki kito techninės priežiūros vizito. Kelionėje svarbiausia ne spėlioti, ar mechanizmas dar „palaikys“, o saugiai sustoti ir suprasti, kas vyksta.
Vienas spragtelėjimas dar gali būti atsitiktinumas, bet pasikartojimas – ne
Daugelyje automobilių atlošo padėtį laiko fiksavimo mechanizmas, kurį valdo šone esanti rankenėlė, svirtis arba elektrinis reguliavimas. Kai fiksatorius iki galo neužsikabina, yra nusidėvėjęs, pažeistas ar į jį pateko pašalinis daiktas, atlošas gali pamažu slinkti atgal. Kartais problema atsiranda po to, kai sėdynė buvo stipriai stumdyta, valoma, ardoma salono apdaila ar į tarpą prikrito smulkių daiktų.
Verta atskirti paprastą nepatogumą nuo aiškaus įspėjimo. Jei keleivis netyčia palietė reguliavimo svirtį ir atlošas nusileido vieną kartą, užfiksavus jį pasirinktoje padėtyje problema gali nepasikartoti. Tačiau jeigu atlošas juda ir neliečiant valdiklio, nebesigirdi įprasto tvirto užsifiksavimo garso arba rankenėlė atrodo laisva, mechanizmas gali nebelaikyti patikimai.
Nereikėtų pamiršti ir pačios sėdynės pagrindo. Kartais žmogui atrodo, kad griūva atlošas, nors iš tiesų pasislenka visa sėdynė ant bėgelių. Tokiu atveju reikia atkreipti dėmesį, ar sėdynė nekliba pirmyn atgal, ar po ja nėra buteliuko, monetų, žaislo ar kito daikto, trukdančio užsifiksuoti bėgelių fiksatoriui.
Kelionė, per kurią keleivis vis taisėsi
Tipiška situacija atrodo visai nekaltai: šeima išvažiuoja ilgesniam keliui, priekyje sėdintis keleivis nusistato atlošą ir po kelių kilometrų pajunta, kad sėdi žemiau nei prieš tai. Jis grąžina sėdynę atgal, prispaudžia ją kūnu, pasako, kad gal blogai užfiksavo. Po kurio laiko tas pats pasikartoja, tik dabar jau greitkelyje arba lenkiant sunkvežimį.
Tuo momentu keleivis dažnai bando problemą išspręsti važiuojant: traukia svirtį, stumia atlošą, ieško mygtuko, pasilenkia pažiūrėti po sėdyne. Būtent to daryti nereikėtų. Staigus judesys, dėmesį blaškantis vairuotojas ir keleivis, persikreipęs saugos dirže, yra daug didesnė bėda nei keliomis minutėmis vėliau pasiekta vieta.
Saugiausias sprendimas – ramiai rasti vietą sustoti: aikštelę, degalinę, poilsio zoną ar kitą saugų kelkraštį. Sustabdžius automobilį galima patikrinti, ar atlošas keliose padėtyse užsifiksuoja tvirtai, ar reguliavimo rankenėlė grįžta į savo vietą, ar sėdynės bėgeliai neužteršti. Jei sėdynė ir toliau slysta, keleiviui geriau persėsti į kitą veikiančią vietą, o ne tęsti kelionę tikintis, kad gedimas nepasikartos.

Kodėl vairuotojas neturėtų numoti ranka
Vairuotojui tai gali atrodyti kaip keleivio komforto klausimas, bet sėdynės padėtis susijusi ir su saugumu. Saugos diržas veikia tinkamai tada, kai žmogus sėdi numatytoje padėtyje: peties juosta turi eiti per petį, o ne per kaklą ar ranką, o juosmens dalis – laikyti dubenį. Nusileidus atlošui žmogaus kūnas ir diržas gali atsidurti neįprastoje padėtyje.
Ypač daug nepatogumų tokia problema kelia tėvams su vaikais, senjorams ir žmonėms, kuriems sunkiau greitai persėsti ar išlipti iš automobilio. Senjorui nestabilus atlošas gali tapti papildoma atramos problema, o tėvams su vaiku priekyje – dar vienu rūpesčiu, kai ir taip reikia stebėti kelią, daiktus bei visą kelionės ritmą. Ilgiau važiuojant net menkas sėdynės klibėjimas virsta įtampa ir nuovargiu.
Kita vertus, ne visada kaltas aplaidumas. Sėdynių mechanizmai nuolat patiria apkrovą, o automobiliai dažnai naudojami intensyviai: į juos lipama su sunkiais krepšiais, sėdynės reguliuojamos skirtingiems žmonėms, po jomis kaupiasi dulkės ir smulkūs daiktai. Vis dėlto automobilio savininko pareiga nėra pačiam ardyti sudėtingą mazgą – svarbiau laiku pastebėti pokytį ir neignoruoti jo iki kito rimtesnio gedimo.
Patikrinti galima paprastai, remontuoti – ne pakeliui
Prieš tęsiant kelionę verta kelis kartus sureguliuoti atlošą ir patikrinti, ar jis kiekvienoje pasirinktoje padėtyje laiko žmogaus svorį be judesio. Reikia apžiūrėti, ar aplink svirtį, vyrius ir po sėdyne nėra įstrigusių daiktų, taip pat įsitikinti, kad sėdynė tvirtai užrakinta ant bėgelių. Jei automobilyje elektrinis reguliavimas, gali padėti patikrinti, ar mygtukas neužstrigęs ir ar sėdynė nejuda jo neliečiant.
Tačiau nereikia bandyti gedimo „sutvarkyti“ stipriau patraukiant svirtį, daužant mechanizmą ar kišant į jį atsuktuvą. Taip galima ne tik sugadinti apdailą ar fiksatorių, bet ir sukelti papildomų problemų šalia esančiai elektros instaliacijai. Jei sėdynėje yra šildymo, elektrinių funkcijų ar saugos sistemų elementų, saviveikla gali kainuoti gerokai daugiau nei įprasta patikra servise.
Jeigu atlošas nebesilaiko, geriausia kuo greičiau kreiptis į servisą ir aiškiai apibūdinti simptomą: ar jis nusileidžia pats, ar nebeužsifiksuoja, ar juda visa sėdynė, ar problema atsiranda tik tam tikroje padėtyje. Toks aprašymas padeda greičiau rasti priežastį. O iki remonto verta vengti vežti keleivį toje vietoje, jei tik yra saugi alternatyva.
Automobilyje daug kas pradeda gesti tyliai – nuo vos juntamo klibėjimo ar vieno keisto spragtelėjimo. Keleivio sėdynė nėra detalė, kuri turi „dar šiek tiek pakentėti“: kai ji nebelaiko žmogaus taip, kaip turi, kelionės patogumas jau baigėsi, o saugumo klausimas – prasidėjo.
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?



Komentarai