Pilnas bakas kainuoja vis daugiau: kiek iš tiesų sutaupytume sumažinus degalų mokesčius?

Degalinėje keli centai atrodo smulkmena tik tol, kol nepradedame skaičiuoti viso bako. Litrui pabrangus 10 centų, už 50 litrų sumokame papildomus 5 eurus. Jei tiek degalų sunaudojame kas savaitę, per metus susidaro apie 260 eurų. Todėl klausimas, ar valstybė galėtų sumažinti degalų kainas, Lietuvos vairuotojams reiškia visai konkrečius pinigus.

Mažesni mokesčiai galėtų palengvinti išlaidas, tačiau degalinės švieslentėje matoma suma priklauso nuo daugiau dalykų. Svarbu suprasti, už ką mokame, kokio atpigimo galėtume tikėtis ir ką galime padaryti patys, nelaukdami politinių sprendimų.

Kodėl atpigusi nafta dar nereiškia tokio paties atpigimo degalinėje?

Degalų kainą sudaro pats produktas, jo atgabenimo, laikymo ir pardavimo sąnaudos, prekybininkų maržos bei mokesčiai. Nafta yra žaliava, iš kurios gaminamas benzinas ir dyzelinas, tačiau automobilio baką pildome jau perdirbtu produktu. Todėl naftos ir degalų kainos nejuda visiškai vienodai.

Įtakos turi perdirbimo gamyklų darbas, benzino ar dyzelino paklausa, tiekimo sutrikimai ir valiutų kursai. Nafta tarptautinėje rinkoje paprastai perkama JAV doleriais, tad europiečiams svarbu ir tai, kiek dolerių galima nusipirkti už eurą. Be to, dalis galutinės kainos nėra tiesiogiai susieta su naftos barelio kaina. Dėl to, pavyzdžiui, naftai atpigus dešimtadaliu, tikėtis tokio paties procentinio pokyčio degalinėje būtų klaidinga.

Lietuvos energetikos agentūra, analizuodama kainų pokyčius, atskirai vertina naftą, didmenines ir mažmenines degalų kainas. Tai padeda suprasti, kurioje tiekimo grandinės dalyje vyksta pokyčiai.

Kiek kainoje sudaro mokesčiai?

Lietuvoje degalams taikomas akcizas ir standartinis 21 proc. PVM. Svarbi detalė: PVM skaičiuojamas nuo apmokestinamosios vertės, į kurią įtrauktas ir akcizas. Taigi akcizo pokytis paveikia ir galutinę PVM sumą.

Kad būtų lengviau suprasti, paimkime hipotetinę 2 eurų už litrą kainą. Tai skaičiavimo pavyzdys, o ne šiandienos Lietuvos kainų vidurkis. Tokioje sumoje PVM sudarytų maždaug 34,7 cento. Jį apskaičiuojame galutinę kainą padauginę iš 21 ir padaliję iš 121. Tiesiog skaičiuoti 21 proc. nuo dviejų eurų būtų neteisinga, nes PVM jau įtrauktas į kainą.

Likę maždaug 1,65 euro taip pat nėra vien degalų savikaina ar degalinės uždarbis. Šioje sumoje lieka akcizas, produkto įsigijimo kaina ir kitos sąnaudos. Todėl vien pažiūrėjus į švieslentę neįmanoma nustatyti, kiek prekybininkas uždirba iš kiekvieno litro.

Benzino talpa

Ar sumažinus akcizą iš karto mokėtume mažiau?

Matematiškai poveikis aiškus. Jeigu akcizas sumažėtų 10 centų už litrą, o visos kitos kainos dalys liktų tokios pačios ir sumažinimas būtų visiškai perkeltas pirkėjui, galutinė kaina su 21 proc. PVM sumažėtų 12,1 cento. Pilant 50 litrų, sutaupymas siektų 6,05 euro.

Tačiau tai sąlyginis skaičiavimas, o ne pažadas ar Lietuvoje priimto sprendimo aprašymas. Jei tuo pat metu pabrangtų didmeniniai degalai, dalis mokestinės lengvatos poveikio galėtų likti nepastebima. Kaina galėtų sumažėti mažiau arba net kilti, nors be lengvatos būtų pakilusi dar daugiau.

Vairuotojo piniginei skirtingi galutinės kainos pokyčiai reikštų:

Valstybei mokesčių mažinimas reikštų mažesnes biudžeto pajamas, todėl reikėtų spręsti, kuo jas kompensuoti arba kokias išlaidas mažinti. Vairuotojams svarbu ir lengvatos trukmė: laikinas sumažinimas suteiktų trumpalaikį palengvėjimą, bet negarantuotų tokios pačios kainos ateityje.

Kaip sutaupyti nelaukiant mokesčių pakeitimų?

Pirmiausia verta lyginti galutinę litro kainą po nuolaidos. Didelis nuolaidos skaičius savaime nereiškia pigiausio pasiūlymo. Hipotetinis pavyzdys: degalinėje, kur litras kainuoja 1,95 euro ir suteikiama 10 centų nuolaida, mokėsite 1,85 euro. Kitoje degalinėje 1,82 euro kaina be jokios nuolaidos vis tiek būtų palankesnė.

Palyginimui galima naudotis Lietuvos energetikos agentūros skelbiamu degalų kainų žemėlapiu. Jame pateikiamos kainos be lojalumo nuolaidų, todėl savo turimą nuolaidą reikia įvertinti papildomai. Taip pat svarbu patikrinti duomenų laiką, nes degalinės kainas gali pakeisti dienos metu.

Vis dėlto dėl pigesnio litro ne visada apsimoka važiuoti per visą miestą. Jei skirtumas siekia 3 centus, perkant 40 litrų sutaupoma tik 1,20 euro. Papildomai kelionei sunaudoti degalai gali šį skirtumą panaikinti.

Praktiškiausia palyginti kelias degalines įprastame maršrute ir stebėti ne vien čekio sumą, bet ir mėnesio sąnaudas. Nuvažiuoti kilometrai × sąnaudos šimtui kilometrų ÷ 100 × litro kaina parodo, kiek iš tikrųjų kainuoja jūsų kelionės. Turint šį skaičių lengviau įvertinti, ką duotų pigesni degalai, trumpesnis maršrutas ar rečiau kartojamos atskiros kelionės.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!