Pirmą kartą šį rudenį įjungus šildymą pasklido degėsių kvapas: ką jis reiškia ir kada verta sunerimti

Visą savaitę kartojau, kad šildytuvo dar nereikia. Rytais užsimesdavau megztinį, vakarais ant kojų užsitraukdavau pledą ir įtikinėdavau save, kad namuose visai pakenčiama. Tačiau tą vakarą net sėdėdamas su kojinėmis jaučiau šaltas grindis. Atsistojau ir nuėjau į sandėliuką elektrinio šildytuvo. To paties, kuris pavasarį veikė be jokių problemų.

Pastačiau jį kambaryje, įkišau kištuką į lizdą ir pasukau reguliatorių. Iš pradžių viskas atrodė įprastai. Prietaisas pradėjo šildyti, o aš grįžau prie savo darbų. Netrukus pakėliau galvą: kambaryje atsirado keistas kvapas. Pirmoji mintis buvo apie virtuvę, tačiau viryklė buvo išjungta. Priėjęs arčiau šildytuvo supratau, iš kur sklinda svilėsiai.

Labiausiai norėjosi apsimesti, kad nieko neįvyko

Dūmų nebuvo. Niekas nekibirkščiavo, šildytuvas veikė, todėl beveik įtikinau save palaukti. Juk pirmas kartas po vasaros, turbūt dulkės. Būtent tas „turbūt“ ir sustabdė. Prisiminiau, kad pavasarį prietaisą tiesiog nustūmiau į sandėliuko kampą. Nei išvaliau, nei uždengiau, nei vėliau juo domėjausi.

Išjungiau šildytuvą. Kadangi prie kištuko ir lizdo nebuvo matyti pažeidimų ar kibirkščių, saugiai atjungiau jį nuo elektros ir pravėriau langą. Palikęs prietaisą atvėsti, susiradau instrukciją. Anksčiau į ją buvau žvilgtelėjęs tik norėdamas suprasti, ką reiškia jungiklių padėtys. Dabar pirmą kartą iš tikrųjų skaičiau apie priežiūrą.

Labiausiai erzino mintis, kad viso šito galėjau išvengti prieš įjungdamas. Buvau pasiruošęs vakarą praleisti šiltai, o dabar stovėjau prie atviro lango ir žiūrėjau į daiktą, kuriuo dar prieš keliolika minučių visiškai pasitikėjau.

Ant grotelių radau tai, ko nenorėjau pastebėti

Kai šildytuvas atvėso, geriau apžiūrėjau jo paviršių. Ant oro angų buvo dulkių, keliose vietose laikėsi pūkeliai. Iš viršaus prietaisas atrodė pakankamai švarus, todėl traukdamas iš sandėliuko nieko įtartino nepastebėjau. Tiksliau, nelabai ir žiūrėjau.

Išsiaiškinau, kad ilgai nenaudotas elektrinis šildytuvas gali skleisti nestiprų kvapą dėl ant įkaistančių dalių susikaupusių dulkių. Toks paaiškinimas mane kiek nuramino, tačiau nenorėjau jo priimti kaip galutinės diagnozės. Dulkės buvo matomos, bet tai dar nereiškė, kad prietaiso viduje negali būti kitos problemos.

Atjungtą ir atvėsusį šildytuvą išvaliau pagal instrukciją: nuvaliau korpusą, pašalinau prieinamose angose susikaupusias dulkes. Nieko neardžiau, nekišau į vidų atsuktuvo ir nepurškiau valiklio. Norėjosi padaryti daugiau, tačiau supratau, kad savamoksliu remontu galiu pridaryti papildomų bėdų.

Vieno dalyko daugiau nebevadinsiu „normaliu kvapu“

Iki to vakaro būčiau lengvai pasakęs: „Įjungei po vasaros, tai ir smirda.“ Dabar toks paaiškinimas man atrodo pernelyg patogus. Nestiprus, silpnėjantis kvapas ir stiprėjantys svilėsiai nėra tas pats. Ypač jei užuodi degantį plastiką, pamatai dūmų arba pastebi pakitusią kištuko ar lizdo spalvą.

Sau nusistačiau paprastą ribą: jei kvapas neišnyksta, stiprėja ar atsiranda kitų gedimo požymių, prietaiso daugiau nejungiu, kol jo nepatikrino specialistas. Nenoriu bandyti dar kartą vien tam, kad įsitikinčiau, ar vėl pasikartos. Taip pat nebandyčiau nuolat įjungti išsijungiančios elektros apsaugos.

Pagalvojau ir apie blogesnę situaciją. Jeigu lizdas kibirkščiuotų ar būtų apsilydęs, kištuko negriebčiau. Jei pasirodytų liepsna ar patalpa pradėtų pildytis dūmais, pasitraukčiau ir skambinčiau 112. Šildytuvas tikrai nėra daiktas, dėl kurio verta rizikuoti sveikata.

Dabar pirmiausia patraukiu pledą, o tik tada ieškau jungiklio

Tvarkydamas kambarį pastebėjau, kaip arti šildytuvo buvau palikęs nuo sofos nuslydusį pledą. Atrodė smulkmena, bet būtent tokias smulkmenas lengviausia pražiūrėti. Patraukiau jį toliau, įvertinau atstumą iki užuolaidų ir baldų. Ateityje nusprendžiau palikti bent maždaug metrą iki degių daiktų, o jei instrukcija reikalauja daugiau – laikytis jos.

Prisiminiau ir ilgintuvą, kurį kartais naudodavau, kai pritrūkdavo patogiai pasiekiamo lizdo. Šildytuvui jo atsisakiau: tokį prietaisą jungsiu tiesiai į tinkamą sieninį lizdą. Be to, nepaliksiu veikiančio eidamas miegoti ar išeidamas iš namų.

Tą vakarą šildytuvo pakartotinai nebeįjungiau. Užsitraukiau pledą ir nusprendžiau pirmiausia išsiaiškinti, ar prietaisą saugu naudoti. Šalta buvo, tačiau ramiau nei sėdėti šiltame kambaryje ir kas kelias minutes uostyti orą, tikintis, kad viskas praeis savaime.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!