Nauja žiemos prognozė Lietuvai: šiltesnis fonas gali apgauti, bet Arkties oro įsiveržimai bus juntami

Artėjanti žiema Lietuvoje greičiausiai nebus tokia, kurią būtų lengva apibūdinti vienu sakiniu. Neatrodo, kad mūsų lauktų ištisai speiguotas sezonas, kai sniegas laikosi nuo gruodžio iki kovo. Bet tai nereiškia ir ramaus, švelnaus pasivaikščiojimo per žiemą. Naujausi sezoniniai modeliai rodo daug nemalonesnį scenarijų: bendras žiemos fonas Europoje gali būti šiltesnis už įprastą, tačiau oras dažnai šokinės nuo atlydžio iki šalčio, o tokios permainos Lietuvoje dažniausiai reiškia vieną – slidžius kelius, šlapią sniegą, lijundrą ir labai nemalonias paras vairuotojams.

Europos klimato tarnybos „Copernicus“ rugsėjo mėnesio sezoninėse prognozėse nurodoma, kad Europos žiemai ankstyvieji signalai rodo švelnesnes nei įprasta sąlygas daugelyje sausumos teritorijų, o didžiojoje žemyno dalyje, išskyrus kai kuriuos pietinius ir šiaurinius pakraščius, galimas drėgnesnis sezonas. Ta pati tarnyba taip pat pažymi, kad Ramiajame vandenyne jau susiformavusios stiprios El Ninjo sąlygos ir jos gali stiprėti iki metų pabaigos. Panašią kryptį rodo ir Pasaulio meteorologijos organizacijos sezoninė apžvalga: El Ninjo stiprėjimo tikimybė šį rudenį vertinama kaip didelė, o pikas gali būti pasiektas lapkritį–gruodį.

Kodėl „šiltesnė žiema“ dar nereiškia lengvos žiemos

Dalis žmonių, išgirdę žodžius „šiltesnė už normą“, iškart pagalvoja, kad sniego beveik nebus, o žiema primins ilgą lapkritį. Tačiau Lietuvoje tokia prognozė dažnai reiškia visai ne patogumą, o didesnį nepastovumą. Kai temperatūra dažnai laikosi apie nulį, keliai ir šaligatviai tampa pavojingesni nei per sausą, stabilų šaltį.

Esant keliems laipsniams šilumos, krenta lietus arba šlapdriba. Vakare temperatūra nukrenta žemiau nulio, ir tas pats vanduo virsta ledu. Ryte asfaltas gali atrodyti beveik sausas, bet iš tikrųjų būti padengtas plonu skaidriu ledo sluoksniu. Vairuotojui tai viena klastingiausių situacijų: kelias neatrodo pavojingas, greitis pasirenkamas kaip įprastą dieną, o automobilis stabdant ima slysti gerokai anksčiau, nei tikėtasi.

Būtent tokios žiemos dažnai išvargina labiau nei paprastas speigas. Vieną dieną kieme telkšo vanduo, kitą rytą ten jau čiuožykla. Vieną savaitę atrodo, kad šildymo sąskaitos bus mažesnės, kitą užplūsta šaltesnė oro masė ir namas ima vėsti daug greičiau. Todėl pagrindinė šios žiemos rizika Lietuvai gali būti ne vien temperatūra, o jos šuoliai.

Arkties oras gali smogti trumpais, bet aštriais etapais

Net jei žiemos vidurkis bus aukštesnis už įprastą, tai nereiškia, kad Arkties oro masės mūsų nepasieks. Atvirkščiai, tokio tipo sezonais neretai pasitaiko trumpų, bet gana aštrių šalčio įsiveržimų. Kelias dienas gali būti drėgna, vėjuota ir pilka, o tada staiga vėjas pasisuka taip, kad iš šiaurės ar šiaurės rytų į Baltijos regioną įsiveržia gerokai šaltesnis oras.

Tokie šalčio epizodai ypač nemalonūs po atlydžio. Jei prieš tai buvo lietaus, šlapio sniego ar rūko, užėjus šalčiui ledu pasidengia ne tik keliai, bet ir laiptai, kiemai, automobilių stiklai, vartai, takeliai prie namų. Miestuose tai reiškia daugiau griuvimų, daugiau eismo įvykių ir daugiau chaoso rytais, kai visi skuba į darbą.

Kaimuose ir priemiesčiuose tokios sąlygos gali būti dar sudėtingesnės. Mažesni keliai ne visada nuvalomi greitai, o jei dar prisideda vėjas ir šlapias sniegas, pravažiavimas gali tapti rimtu išbandymu. Todėl šią žiemą verta galvoti ne tik apie šiltą striukę, bet ir apie praktiškus dalykus: geras padangas, ledo tirpiklį, kastuvą automobilyje, veikiantį akumuliatorių ir atsargą laiko kelionėms.

Drėgna žiema reiškia daugiau problemų namams

Šlapi ir dažnai besikeičiantys orai nemalonūs ne tik keliuose. Tokia žiema jaučiama ir namuose. Kai lauke daug drėgmės, o temperatūra tai kyla, tai krinta, daugiau problemų atsiranda su rasojančiais langais, pelėsiu, šlapiais batais, drėgnais rūbais ir prastesniu patalpų vėdinimu.

Senesniuose namuose verta dar iki rimtesnių šalčių patikrinti sandarumą: ar nepučia per langus, ar tvarkingos durų tarpinės, ar palėpėje nėra vietų, per kurias išeina šiluma. Naujesniuose namuose svarbu nepamiršti rekuperacijos filtrų, šilumos siurblio priežiūros ir elektros tiekimo rizikos. Jei namas šildomas elektra arba šilumos siurbliu, ilgesnis elektros dingimas žiemą gali tapti nepatogumu, kuris labai greitai virsta realia problema.

Tokio tipo žiema taip pat gali būti sunkesnė šilumos siurbliams. Esant drėgmei, dažnesni atitirpinimo ciklai, o šaltam orui staiga įsiveržus po atlydžio, sistema dirba didesne apkrova. Todėl prieš sezoną verta ne tik pasitikrinti nustatymus, bet ir turėti aiškų planą, ką daryti, jei kelioms valandoms ar parai dingsta elektra.

Vairuotojams pavojingiausias metas bus ne pūga, o „nekalta“ šlapdriba

Didelė pūga dažnai priverčia žmones būti atsargesnius. Visi mato, kad kelias blogas, todėl sumažina greitį. Kur kas pavojingesnės būna dienos, kai iš pirmo žvilgsnio nieko baisaus nevyksta: truputį lynoja, šiek tiek krenta šlapdriba, temperatūra laikosi apie nulį, o kelias atrodo tiesiog šlapias.

Tokiomis dienomis susidaro vadinamasis juodasis ledas. Jis beveik nematomas, bet automobilio padangos jį pajunta iškart. Staigus stabdymas, per didelis greitis posūkyje ar per mažas atstumas iki kito automobilio gali baigtis labai greitai. Todėl šią žiemą vairuotojams teks priprasti prie minties, kad pavojų rodo ne tik sniego pusnys, bet ir paprastas blizgantis asfaltas.

Verta iš anksto patikrinti žiemines padangas, jų protektoriaus gylį, slėgį ir akumuliatorių. Taip pat pravartu į automobilį įsidėti grandiklį, langų skysčio atsargą, pirštines, nedidelį kastuvą ir žibintuvėlį. Skamba banaliai, bet būtent tokie daiktai tampa labai reikalingi tada, kai ryte automobilis stovi po šlapio sniego ir ledo sluoksniu.

Ko laukti Lietuvoje praktiškai

Pagal dabartinius signalus Lietuvai labiausiai tikėtinas ne vienos spalvos, o permainingos žiemos scenarijus. Gali būti ilgesnių švelnesnių laikotarpių, kai temperatūra laikysis apie nulį ar kelis laipsnius šilumos. Tačiau juos gali pertraukti šaltesni įsiveržimai, kai oras kelioms paroms ar savaitei taps žiemiškesnis, su sniegu, stipresniu vėju ir slidžiais keliais.

Didžiausią dėmesį reikėtų skirti sausio ir vasario mėnesiams. Būtent tada dažnai susitinka dvi skirtingos oro masės: šiltesnis ir drėgnesnis Atlanto oras bei šaltesni srautai iš šiaurės ar rytų. Toks susidūrimas gali atnešti šlapdribą, lijundrą, gausesnį sniegą ir staigius temperatūros pokyčius.

Svarbiausia – nepriimti sezoninės prognozės kaip tikslaus dienų kalendoriaus. Ji nepasako, ar sausio 14-ąją jūsų mieste snigs. Tačiau ji parodo bendrą kryptį: ši žiema Lietuvoje gali būti apgaulinga. Vidurkiai gali atrodyti švelnūs, bet kasdienybėje daugiau reikšmės turės ne vidutinė temperatūra, o staigūs perėjimai per nulį.

Todėl šiemet ruoštis verta ne „didžiausiam šalčiui per dešimtmetį“, o nepastovumui. Turėti tvarkingas padangas, pasirūpinti namo šilumos sistema, patikrinti lietaus latakus, pasiruošti ledo tirpiklio, nepalikti paskutinei minutei šildymo įrangos priežiūros ir tiesiog nusiteikti, kad žiema gali būti nervinga. Ne būtinai rekordiškai šalta, bet tokia, kuri kas kelias dienas primins: Lietuvoje net šiltesnė žiema moka parodyti dantis.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!