Pas odontologą nuėjau dėl vieno danties, o išėjau su 480 eurų sąskaita. Kiek dar tyčiosis iš mūsų?

Tą rytą į odontologijos kabinetą ėjau dėl vieno krūminio danties. Nesiruošiau balinti šypsenos, dėtis implantų ar keisti senų plombų vien dėl grožio. Norėjau, kad nebeskaudėtų ir galėčiau normaliai pavalgyti. Išeidamas sumokėjau 480 eurų ir kelias minutes sėdėjau automobilyje, žiūrėdamas į sąskaitą.

Žinau, ką dalis žmonių pasakys: reikėjo anksčiau rūpintis, nereikėjo laukti, Vilniuje viskas brangu. Tą patį tą dieną kartojau ir pats sau. Bet nuo šių minčių sąskaita nesumažėjo. Labiausiai slėgė tai, kad buvau sumokėjęs už vieną dantį, o burnoje jų dar ne vienas, kuriam ateityje gali prireikti pagalbos.

Tikėjausi plombos, tačiau išgirdau apie kanalų gydymą

Dantis iš pradžių sureaguodavo valgant. Paskui pradėjo mausti vakarais, o paskutinę naktį kelis kartus pabudau. Ryte paskambinau į privačią kliniką netoli darbo. Galėjo priimti tą pačią dieną, todėl užsirašiau. Registruodamasis paklausiau, kiek kainuoja plombavimas. Man pasakė, kad kaina priklausys nuo pažeidimo ir tiksli suma paaiškės po apžiūros.

Savo galvoje buvau pasiruošęs maždaug pusantro šimto eurų išlaidoms. Šios sumos man niekas nežadėjo – pats ją susigalvojau pagal ankstesnius apsilankymus. Maniau, išims seną plombą, sutvarkys ir įdės naują. Kai gydytoja po apžiūros ir rentgeno nuotraukos pasakė, kad vien plombos neužteks ir reikės gydyti šaknų kanalus, supratau, jog kainuos daugiau.

Paklausiau, kiek daugiau. Išgirdau, kad kelių šimtų eurų gali prireikti vien kanalams, o galutinė suma priklausys nuo atliktų darbų. Dabar suprantu, kad turėjau paprašyti konkretesnio paaiškinimo. Tuo metu tik linktelėjau. Buvau neišsimiegojęs, skaudėjo, norėjau pradėti gydymą. Žodžius „keli šimtai“ išgirdau, bet beveik penkių šimtų savo galvoje vis tiek neįsivaizdavau.

Prie kasos paaiškėjo, kiek kainuoja visi tie „dar“

Gydymas užtruko. Gulėdamas kėdėje jau supratau, kad atliekama gerokai daugiau nei paprastas plombavimas. Gydytoja dirbo kruopščiai, kartais paaiškindavo, ką daro. Neturiu priežasties sakyti, kad dantis buvo gydytas blogai ar kad kažkas atlikta be reikalo. Mano nemaloniausias pokalbis prasidėjo jau atsistojus nuo kėdės.

Registratūroje išgirdęs „keturi šimtai aštuoniasdešimt“ paprašiau pakartoti. Tada paklausiau, ar čia tikrai už šiandieną ir tik už tą vieną dantį. Darbuotoja padavė išklotinę: apžiūra ir konsultacija – 35 eurai, rentgeno nuotraukos – 25, nuskausminimas – 20, kanalų gydymas – 330, danties atkūrimas plomba – 70 eurų.

Skaičiai susidėjo. Nebuvo jokios paslaptingos eilutės, kurią išbraukus suma staiga taptų man lengvai pakeliama. Tačiau visas šias eilutes kartu pamačiau tik tada, kai reikėjo atsiskaityti. Pasakiau, kad prieš gydymą nebuvau supratęs, jog galutinė kaina bus tokia. Man atsakė, kad kanalų gydymas sudėtingas, o apie didesnes išlaidas buvau perspėtas.

Nesiginčijau, kad man nieko nesakė. Sakė. Bet tarp „kainuos kelis šimtus“ ir aiškaus „šiandien gali tekti sumokėti apie 480 eurų“ man yra didelis skirtumas. Būčiau bent jau žinojęs, kam ruošiuosi.

Už vieną dantį sumokėjau pinigais, skirtais visai kitam mėnesiui

Sąskaitoje pinigų turėjau. Tik jie nebuvo laisvi. Dalis buvo atidėta automobilio remontui, dalis turėjo likti iki kito atlyginimo. Sumokėjau kortele, pasiėmiau dokumentus ir išėjau. Automobilyje atsidariau banko programėlę ir pradėjau skaičiuoti, kuriuos planus dabar atidėsiu.

Paskambinęs žmonai pirmiausia pasakiau, kad gydymas baigtas. Kai pasakiau kainą, ji nutilo, paskui paklausė: „Už vieną?“ Tas pats klausimas, kurį prieš kelias minutes uždaviau registratūroje. Vakare jau kartu svarstėme, ar automobilio remontas gali palaukti. Jokios tragedijos neįvyko, bet vienas apsilankymas pakeitė viso mėnesio išlaidas.

Tada ir išsprūdo: kiek dar iš mūsų tyčiosis? Buvau piktas. Ne todėl, kad tikėjausi nemokamo privataus gydymo ar maniau, jog gydytojo darbas nieko nevertas. Buvau piktas, kad būtinam gydymui prireikus kelių šimtų eurų tenka rinktis, kurią kitą būtiną išlaidą nukelti. O jeigu tą dieną sąskaitoje būčiau tiek neturėjęs?

Kitą kartą prašysiu sumos prieš atsisėsdamas į kėdę

Namuose sąskaitos neišmečiau. Pasidėjau ją prie kitų dokumentų ir telefone užsirašiau klausimus kitam apsilankymui. Kiek kainuos visas numatomas gydymas? Kas į tą sumą įskaičiuota? Ar atskirai mokėsiu už nuotraukas, nuskausminimą ir plombą? Kiek dar vizitų gali prireikti? Noriu girdėti ne pavienio veiksmo kainą, o suprasti bendrą išlaidų dydį.

Taip pat paprašysiu, kad pasikeitus gydymo planui būtų sustota ir paaiškinta, kaip keičiasi kaina. Suprantu, kad ne viską galima numatyti iš anksto, tačiau man svarbu dalyvauti tame sprendime. Gulėdamas pravira burna nesu nustojęs būti žmogumi, kuriam paskui reikės už viską sumokėti.

Tą vakarą danties istoriją pasakojau ne kaip pergalingą pamoką, kaip nuo šiol gudriai sutaupysiu. Kol kas sutaupęs nebuvau nieko. Turėjau sutaisytą dantį, 480 eurų mažiau ir aiškų norą daugiau niekada nesužinoti visos gydymo kainos tik prie mokėjimo terminalo.

Istoriją redakcijai atsiuntė Tomas iš Vilniaus.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!