Pigus malonumas ar paslėptas pavojus: ką atskleidžia prekės iš „Temu“ ir „AliExpress“

Užsisakyti smulkmeną už kelis eurus šiandien paprasčiau nei nusipirkti duonos pakelį. Telefone pamatai nuolaidą, į krepšelį įmeti žaislą vaikui, telefono įkroviklį, papuošalą, šukas, virtuvės įrankį ar LED lemputę, o po kelių savaičių siuntinys jau laukia paštomate. Iš pirmo žvilgsnio – pigu, patogu, beveik be rizikos. Jei prekė bus prastesnė nei nuotraukoje, ką gi, kainavo juk nedaug.

Tačiau Europos vartotojų apsaugos institucijos vis dažniau kartoja: problema nėra vien tai, kad pigi prekė gali atrodyti pigiai. Daug rimčiau, kai ji neatitinka saugos reikalavimų, turi pavojingų detalių, netinkamus elektros komponentus arba medžiagas, kurios neturėtų liestis su vaiko oda, burna ar žmogaus kūnu. Kitaip tariant, pigus pirkinys kartais tampa ne nusivylimu, o realia rizika namams ir sveikatai.

Didžiausia problema – pirkėjas nemato, kas už prekės stovi

Perkant įprastoje Europos parduotuvėje žmogus bent teoriškai žino, į ką kreiptis, jei prekė pavojinga, brokuota ar neatitinka aprašymo. Yra pardavėjas, importuotojas, atsakingas asmuo, vartotojų teisių sistema. Perkant iš didelių tarptautinių platformų, tokių kaip „Temu“ ar „AliExpress“, situacija dažnai sudėtingesnė: platforma gali būti tik tarpininkė, realus pardavėjas – kitoje pasaulio pusėje, o prekės kilmė ir atsakingas asmuo Europoje pirkėjui ne visada aiškūs.

Europos vartotojų organizacija BEUC yra pabrėžusi, kad vartotojams dažnai trūksta esminės informacijos apie pardavėją ir tai, ar prekė atitinka Europos saugos reikalavimus. Tokia spraga ypač pavojinga, kai kalbama ne apie lipduką, dekoraciją ar dėkliuką, o apie elektros prietaisus, vaikiškus žaislus, kosmetiką, papuošalus ar daiktus, kurie tiesiogiai liečiasi su kūnu.

Europos Sąjungoje galioja bendrosios gaminių saugos taisyklės, o naujesni reikalavimai internetinėms prekyvietėms įpareigoja jas registruotis „Safety Gate“ sistemoje ir nurodyti kontaktus saugos klausimams. Tai svarbu todėl, kad pavojingos prekės turi būti greitai aptinkamos ir šalinamos iš rinkos, o vartotojai – įspėjami.

Ką parodė patikrinimai?

Eksperimentai ir patikrinimai Europoje rodo gana nemalonų vaizdą. Europos Komisijos duomenimis, vykdant platesnę elektroninės prekybos kontrolę ir tikrinant internetu importuojamas prekes, laboratorijoje tirti gaminiai pavojingais pripažinti 84 proc. atvejų. Komisija nurodo tokius pavojus kaip užspringimas, elektros smūgis, pavojingos cheminės medžiagos ar uždusimo rizika. Svarbu pabrėžti: tai nereiškia, kad 84 proc. visų internetu užsakytų prekių yra pavojingos, bet tai parodo, kokių rimtų problemų randama tarp atrinktų rizikingų gaminių.

Atskiras dėmesys skirtas ir „Temu“. Europos Komisija 2026 m. skyrė šiai platformai 200 mln. eurų baudą už Skaitmeninių paslaugų akto pažeidimus, susijusius su nepakankamu sisteminių rizikų dėl neteisėtų prekių vertinimu. Komisijos tyrime minėta, kad atrinkti įkrovikliai dažnai neišlaikė bazinių saugos bandymų, o dalis kūdikiams skirtų žaislų kėlė vidutinio ar didelio lygio saugos riziką dėl cheminių medžiagų ar lengvai atsiskiriančių detalių.

Tai nėra vien vienos platformos problema. Ji atskleidžia platesnę tendenciją: kai prekės į Europą keliauja milžiniškais kiekiais, labai mažomis kainomis ir iš daugybės smulkių pardavėjų, kontrolė tampa sudėtinga. Viena pavojinga prekė gali būti pašalinta, bet panašus produktas netrukus atsiranda kitu pavadinimu, iš kito pardavėjo ar su kita nuotrauka.