Pigus krepšelis gali turėti brangią kainą: ką ekspertai randa „Temu“ ir „Shein“ prekėse

Vos keli eurai už suknelę, žaislą, papuošalą ar elektronikos priedą – tokie pasiūlymai vilioja milijonus pirkėjų visoje Europoje. „Temu“, „Shein“, „AliExpress“ ir panašios platformos pakeitė apsipirkimo įpročius: žmonės vis dažniau perka ne vieną apgalvotą daiktą, o visą krepšelį pigių smulkmenų, kurios keliauja tiesiai iš trečiųjų šalių pardavėjų į pirkėjo namus. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip paprastas būdas sutaupyti. Tačiau pastaraisiais metais Europos institucijos ir vartotojų organizacijos vis garsiau įspėja: už itin mažos kainos gali slėptis ne tik prastesnė kokybė, bet ir saugumo bei sveikatos rizikos.

Europos Komisija dar 2025 m. paskelbė, kad į ES rinką 2024 m. pateko apie 4,6 mlrd. mažos vertės siuntų, kurių vertė neviršijo 150 eurų. Tai reiškia maždaug 12 mln. siuntų per dieną – dvigubai daugiau nei 2023 m. ir tris kartus daugiau nei 2022 m. Komisija taip pat nurodė, kad daug tokių prekių neatitiko ES teisės aktų reikalavimų.

Būtent dėl šio srauto Europos Sąjunga pradėjo griežtinti kontrolę. Nuo 2026 m. liepos, kaip skelbė „Euronews“, ES taiko naują 3 eurų muito mokestį „Shein“, „Temu“ ir „AliExpress“ tipo siuntoms, taip pat planuojamos griežtesnės skaitmeninės patikros ir didesnė pačių platformų atsakomybė už tai, ką jos įveža į ES rinką. Tai jau ne vien kova su nesąžininga konkurencija Europos prekybininkams. Tai ir bandymas sustabdyti pavojingas, netinkamai paženklintas ar cheminių normų neatitinkančias prekes, kol jos dar nepasiekė pirkėjų namų.

Pavojus ne tik piniginei: ką rado tyrėjai

Viena didžiausių problemų – drabužiai ir tekstilė. Greitosios mados platformose daug prekių pagaminama iš sintetinių audinių, tokių kaip poliesteris, elastanas ar nailonas. Šios medžiagos dažnai pigios, greitai pagaminamos, bet jų poveikis aplinkai ir sveikatai kelia vis daugiau klausimų. Sintetiniai audiniai dėvint ir skalbiant gali išskirti mikroplastiką, o kai kuriuose gaminiuose tyrėjai randa ir pavojingų cheminių medžiagų.

2025 m. „Greenpeace Germany“ atliktas tyrimas parodė, kad 18 iš 56 tirtų „Shein“ drabužių, arba 32 proc., turėjo pavojingų cheminių medžiagų, viršijančių Europos REACH reglamento ribas. Tarp rastų medžiagų minimi ftalatai ir PFAS – vadinamosios „amžinosios cheminės medžiagos“. Tyrėjai taip pat pabrėžė, kad poveikis gali vykti per odos kontaktą, prakaitą, įkvepiamas pluošto daleles, o skalbiant ar išmetant drabužius medžiagos gali patekti į aplinką.

Tai nereiškia, kad kiekvienas pigus drabužis automatiškai yra pavojingas. Tačiau problema ta, kad pirkėjas dažnai nežino, kas tiksliai yra audinyje, kokie dažai ar apdorojimo priemonės naudotos, ar prekė tikrai buvo patikrinta pagal ES taisykles. Dar didesnė rizika kyla, kai tokie drabužiai skirti vaikams arba ilgai liečiasi su oda – pavyzdžiui, apatiniai, sportinė apranga, tamprės, maudymosi kostiumėliai ar batai.

Europos cheminių medžiagų agentūra ECHA nurodo, kad kai kurie ftalatai gali kenkti vaisingumui, negimusiam kūdikiui ir trikdyti hormoninę sistemą, o pažeidžiamiausiomis grupėmis laikomi nėščiosios ir maži vaikai. ECHA taip pat pažymi, kad dalis ftalatų ES yra ribojami vartotojams skirtuose gaminiuose, įskaitant tekstilę, kuri liečiasi su oda.

Žaislai, pakrovėjai ir papuošalai – dar viena rizikos zona

Problema nesibaigia drabužiais. Vartotojų organizacijos Europoje tyrė ir kitus pigius produktus – vaikų žaislus, USB įkroviklius, papuošalus. Ispanijos vartotojų organizacija OCU, remdamasi Vokietijos, Belgijos, Danijos ir Prancūzijos vartotojų organizacijų tyrimu, pranešė, kad iš 162 „Shein“ ir „Temu“ įsigytų pigių prekių 112 turėjo pažeidimų. Pažeidimų rasta 73 proc. „Shein“ ir 65 proc. „Temu“ tirtų prekių, o daugiau nei ketvirtadalis produktų buvo laikomi potencialiai pavojingais.

USB įkroviklių kategorijoje rezultatai buvo itin prasti: tik 2 iš 54 tirtų įkroviklių atitiko ES elektros saugos reikalavimus. Dalis jų kaito per stipriai – kai kurie pasiekė iki 88 °C temperatūrą, viršydami leidžiamą ribą, todėl tokie gaminiai gali kelti gaisro riziką.

Vaikų žaislų srityje problemos taip pat rimtos. Tirtuose žaisluose rasta netinkamo ženklinimo, lengvai atsiskiriančių smulkių dalių, kurias vaikas gali praryti, triukšmo ribas viršijančių detalių ir cheminių medžiagų. OCU taip pat atskirai perspėjo, kad vartotojams geriau vengti pirkti žaislus mažiems vaikams iš itin pigių internetinių platformų, jei nėra aiškių saugumo garantijų, CE ženklinimo, gamintojo ar importuotojo adreso ir amžiui tinkamų įspėjimų.

Papuošalai – dar viena sritis, kur pigumas gali būti apgaulingas. Minėtame vartotojų organizacijų tyrime dalyje metalinių grandinėlių rasta kadmio koncentracijų, kurios smarkiai viršijo ES ribas. Kadmis yra pavojingas sunkusis metalas, o rizika ypač padidėja, jei papuošalas ilgai liečiasi su oda arba jei vaikas jį deda į burną.

Kodėl ES griežtina taisykles?

Iki šiol didelė dalis mažos vertės prekių į Europą patekdavo tiesiai iš užsienio pardavėjų. Kiekviena siunta atskirai atrodo menka: marškinėliai, pakrovėjas, žaislas, plaukų segtukas, apyrankė, batai ar virtuvės smulkmena. Tačiau kai tokių siuntų per dieną atkeliauja milijonai, jų patikrinti fiziškai beveik neįmanoma.

Europos Komisija 2025 m. pasiūlė platesnį veiksmų paketą saugesnei ir tvaresnei e. prekybai. Jame numatyta griežtinti muitinės ir rinkos priežiūros institucijų bendradarbiavimą, stiprinti produktų saugos patikras, naikinti mažos vertės siuntų muito išimtį ir geriau kontroliuoti platformas, kurios prekiauja ne ES pardavėjų prekėmis.

Vartotojų organizacija BEUC 2026 m. taip pat pranešė, kad ES muitinės reforma turėtų padėti pažaboti pavojingų produktų srautą. Pagal naują kryptį e. prekybos platformoms, importuojančioms prekes į ES, teks aiškesnė atsakomybė, o institucijos galės greičiau dalytis duomenimis apie nesąžiningus pardavėjus ir pavojingas prekes.

Tai svarbu ir Lietuvos pirkėjams. Nors atrodo, kad pirkimas vyksta tiesiog programėlėje, realiai prekė dažnai keliauja per sudėtingą grandinę: trečiosios šalies pardavėjas, platforma, logistikos centrai, paštas ar kurjeriai, muitinė ir galiausiai vartotojas. Jei niekas neprisiima aiškios atsakomybės, pirkėjui lieka ne tik prastos kokybės daiktas, bet ir rizika sveikatai ar saugumui.

BEUC 2026 m. gegužę taip pat paskelbė palankiai vertinanti Europos Komisijos sprendimą nubausti „Temu“ už tai, kad platforma tinkamai neįvertino vartotojams kylančių sisteminių rizikų. Organizacija priminė ankstesnius tyrimus Prancūzijoje, Danijoje ir Vokietijoje, kuriuose 53 iš 81 tikrinto produkto – vaikų žaislai, papuošalai ir elektronika – turėjo pavojingų medžiagų ar nesaugių komponentų.

Kaip apsipirkti saugiau?

Pirmas patarimas paprastas: ypač atsargiai vertinti prekes, kurios liečiasi su oda, burna, vaikais arba elektra. Tai reiškia, kad didžiausios rizikos kategorijos yra vaikų žaislai, kūdikių prekės, apatiniai drabužiai, sportinė apranga, batai, papuošalai, kosmetikos priemonės, elektronikos įkrovikliai, LED lemputės, baterijomis maitinami žaislai ir visi prietaisai, kurie jungiami į elektros tinklą.

Drabužius prieš pirmą dėvėjimą verta išskalbti. Tai nepašalins visų galimų rizikų, bet gali sumažinti dalį paviršiuje likusių medžiagų, dažų ar gamybos likučių. Jei drabužis turi labai stiprų cheminį kvapą, dažo odą ar vandenį, sukelia niežulį, paraudimą ar bėrimą, jo geriau nebedėvėti.

Perkant vaikų prekes reikėtų žiūrėti, ar aiškiai nurodytas amžius, įspėjimai, gamintojas ar importuotojas, ar yra CE ženklinimas, ar nėra lengvai atplyštančių smulkių detalių. Tačiau vien CE ženklas internete nėra šimtaprocentinė garantija – jis gali būti netinkamai panaudotas ar suklastotas. Todėl ypač mažiems vaikams geriau rinktis patikimesnius pardavėjus ir produktus, kuriuos lengviau atsekti.

Elektronikos prekių atveju verta būti dar griežtesniems. Itin pigūs įkrovikliai, ilgintuvai, adapteriai ar šildantys prietaisai gali kelti gaisro ar elektros smūgio riziką. Jei prietaisas kaista, skleidžia kvapą, traška, kibirkščiuoja ar veikia nestabiliai, jį reikia nedelsiant nustoti naudoti.

Svarbu suprasti ir kainos logiką. Jei prekė kainuoja kelis kartus pigiau nei panašus gaminys vietinėje parduotuvėje, kažkur buvo sutaupyta: medžiagoms, kontrolei, darbo sąlygoms, transportavimui, patikroms ar atsakomybei. Kartais pigus pirkinys bus tiesiog prastos kokybės. Bet kartais jis gali tapti problema, kurios kaina gerokai viršys kelis sutaupytus eurus.

Todėl „Temu“, „Shein“ ar panašiose platformose svarbiausia pirkti ne akimis ir ne vien pagal kainą. Verta tikrinti pardavėją, skaityti ne tik gražius atsiliepimus, bet ir blogiausius komentarus, vengti prekių vaikams, kurios atrodo per pigios, nepirkti nežinomų įkroviklių ir nelaikyti programėlės kaip saugaus prekybos centro analogo.

Pigu nebūtinai reiškia pavojinga. Bet kai prekė atkeliauja iš sistemos, kurioje kiekvieną dieną per sienas juda milijonai smulkių siuntų, o patikrinama tik nedidelė jų dalis, atsargumas tampa ne paranoja, o sveiku protu. Pigus krepšelis gali pradžiuginti šiandien, bet tikrasis klausimas yra kitas: ar tikrai žinome, ką parsinešame į namus?