Elektros kaina Lietuvoje per savaitę šoktelėjo 45 proc.: ką svarbu įvertinti vartotojams

Pagal LRT pranešimą

Rugsėjo 21–27 dienomis vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 45 proc. ir pasiekė 139 eurus už megavatvalandę (MWh). Pokytį lėmė ne viena priežastis: nors Lietuvos vėjo elektrinės pagamino daugiau elektros, regione sumažėjo saulės gamyba, o importuojama elektra pabrango.

Vartotojams tai reiškia, kad praėjusios savaitės kainų lygis buvo gerokai aukštesnis nei savaitę prieš ją. Šį pokytį reikia vertinti kartu su tuo, kiek elektros šalyje buvo pagaminta vietoje, kiek jos importuota ir kokia situacija buvo kaimyninėse rinkose.

Kam tai taikoma ir ką rodo praėjusios savaitės duomenys

Kainos pokytis fiksuotas Lietuvos kainų zonoje „Nord Pool“ biržoje. Vidutinė kaina per rugsėjo 21–27 dienas siekė 139 eurus už MWh. Latvijoje elektra tuo laikotarpiu kainavo tiek pat, o Estijoje vidutinė kaina buvo mažesnė – 99 eurai už MWh.

Lietuvos elektros poreikis per savaitę padidėjo 3 proc. ir siekė 259 gigavatvalandes (GWh). Vietos elektrinės patenkino 79 proc. šio poreikio: jos pagamino 205 GWh, beveik tiek pat, kiek ir ankstesnę savaitę. Likusiai poreikio daliai reikėjo importo, kurio apimtis per savaitę pakilo 14 proc. iki 100 GWh.

Kasdien vartotojui šie skaičiai parodo, kad vien didesnės gamybos iš vieno šaltinio nepakanka kainai stabilizuoti. Lietuvoje vėjo elektrinių gamyba padidėjo 10 proc. ir pasiekė 121 GWh, tačiau saulės elektrinių gamyba sumažėjo 24 proc. – iki 37 GWh. Todėl vėjo gamybos augimas neatsvėrė mažesnės saulės generacijos bei brangesnio importo poveikio.

Vėjas išliko svarbiausiu vietos elektros gamybos šaltiniu. Jis sudarė 59 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros. Saulės elektrinių dalis buvo 18 proc., hidroelektrinių ir šiluminių jėgainių – po 8 proc., kitų elektrinių – 7 proc. Tai reiškia, kad praėjusią savaitę šalies gamybos struktūroje vėjas turėjo didžiausią svorį, bet saulės gamybos kritimas buvo reikšmingas bendram rinkos rezultatui.

Ką daryti

• Įvertinkite rugsėjo 21–27 dienų kainos pokytį: vidutinė kaina Lietuvos kainų zonoje per šią savaitę pakilo 45 proc. iki 139 eurų už MWh.
• Vertindami kainų augimą, neapsiribokite vien Lietuvos vėjo gamyba. Ji padidėjo 10 proc. iki 121 GWh, tačiau saulės gamyba tuo pat metu sumenko 24 proc. iki 37 GWh.
• Atsižvelkite į tai, kad šalies elektros poreikis per savaitę augo 3 proc. ir pasiekė 259 GWh, o vietos elektrinės užtikrino 79 proc. šio poreikio.
• Stebėkite importo reikšmę bendroje situacijoje: jo apimtis padidėjo 14 proc. iki 100 GWh, o didžiausia dalis – 57 proc. – buvo importuota iš Švedijos.
• Lygindami Baltijos šalių rinkas, turėkite omenyje, kad Latvijoje vidutinė kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje, o Estijoje siekė 99 eurus už MWh.

Elektros kaina Lietuvoje per savaitę šoktelėjo 45 proc.: ką svarbu įvertinti vartotojamsNuotrauka: Unsplash / Jon Moore

Kodėl elektra brango, nors vėjo buvo daugiau

„Litgrid“ nurodo, kad Baltijos šalyse kainų augimą daugiausia lėmė sumažėjusi saulės elektrinių gamyba regione ir brangesnė elektra pietų Švedijoje. Pietų Švedijoje kainas didino mažesnė vėjo elektrinių generacija bei aukštesnės elektros kainos Centrinėje Europoje.

Lietuvai šis regioninis pokytis buvo svarbus dėl importo. Iš 100 GWh importuotos elektros 57 proc. atkeliavo iš Švedijos, 37 proc. – iš Latvijos, 6 proc. – iš Lenkijos. Kai importuojama elektra brangsta, didesnį poveikį gali jausti ir Lietuvos kainų zona, ypač kai vietos gamyba nepadengia viso šalies poreikio.

Vietos gamybos apimtis iš esmės nepasikeitė ir liko 205 GWh. Be 121 GWh vėjo bei 37 GWh saulės gamybos, hidroelektrinės pagamino 16 GWh, šiluminės jėgainės – 17 GWh, o kitos elektrinės – 15 GWh. Šie šaltiniai kartu sudarė 79 proc. šalies poreikio, todėl 100 GWh importas išliko reikalingas.

Importo ir eksporto kryptys

Praėjusią savaitę Lietuva ne tik importavo, bet ir eksportavo elektrą. Eksporto apimtis padidėjo 8 proc. iki 54 GWh. Iš šio kiekio 43 proc. buvo eksportuota į Lenkiją, 30 proc. – į Švediją, o likę 27 proc. – į Latviją.

Elektros srautų intensyvumą rodo ir jungčių pralaidumo išnaudojimas. „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudotas 68 proc. Lenkijos kryptimi ir 20 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 14 proc. Švedijos kryptimi ir 49 proc. Lietuvos kryptimi.

Šie duomenys paaiškina, kodėl Lietuvos elektros kainą veikia ne tik šalies elektrinių gamyba. Praėjusią savaitę vėjo gamybos augimas Lietuvoje nesustabdė kainų kilimo, nes mažesnė saulės generacija regione ir brangesnė elektra pietų Švedijoje padidino importo poveikį. Todėl vertinant 45 proc. kainos šuolį reikia matyti visą situaciją: augusį poreikį, beveik nepakitusią vietos gamybą, mažesnę saulės generaciją ir padidėjusį importą.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!