Lietuva po audros vis dar neatsigavo: rugsėjo 1-ąją žaibai vėl paliko dalį gyventojų be elektros

Praėjo daugiau nei savaitė nuo rugpjūčio 22–23 dienomis Lietuvą talžiusios audros, tačiau jos pasekmės kai kuriems žmonėms dar nesibaigė. Kol didžioji šalies dalis jau grįžo į įprastą gyvenimą, kai kur elektros tiekimo problemos tęsiasi iki šiol. O rugsėjo 1-oji priminė dar vieną nemalonią tiesą – užteko naujų perkūnijų ir žaibų, kad dalyje Lietuvos vėl užgestų šviesos.

Pirmadienį, rugpjūčio 31-osios rytą, ESO dar skelbė apie maždaug 17 tūkst. objektų, kuriuose po didžiosios audros elektros tiekimas nebuvo atkurtas. Iš jų apie 10 tūkst. buvo aktyviai elektrą naudojantys klientai. Dar rugpjūčio 29 dieną be įprasto tiekimo buvo apie 30 tūkst. klientų, o daliai jų elektra laikinai buvo tiekiama generatoriais.

Ir štai rugsėjo 1-ąją situaciją dar kartą komplikavo oras.

Vakaruose žaibavo – daliai žmonių elektra vėl dingo

Rugsėjo 1-osios dieną daugelyje vietų formavosi perkūnijos, ypač Vakarų Lietuvoje. Gyventojai fiksavo žaibus, o kai kur elektros tiekimas buvo dingęs maždaug valandai. Tai jau buvo nauji sutrikimai, nesusiję vien su prieš daugiau nei savaitę praūžusios audros padariniais.

Pridėtame elektros tinklo sutrikimų žemėlapyje matyti daugybė pažymėtų vietų visoje Lietuvoje ir keli ryškesni įspėjimo taškai. Ypač neramiai atrodo vakarinė, šiaurinė ir dalis pietinės šalies teritorijos. Vien iš žemėlapio negalima nustatyti, kiek žmonių konkrečiai tuo metu neturėjo elektros ar kuris gedimas likęs po rugpjūčio audros, tačiau bendras vaizdas nėra ramus.

Ir būtent čia kyla nemalonus klausimas. Jeigu po vienos didelės audros tinklo remontas tęsiasi daugiau nei savaitę, o nauja perkūnija gali iš karto sukelti naujus trumpalaikius gedimus, kiek atsparus Lietuvos elektros tinklas būtų dar vienai tokio masto stichijai?

Kai kurie žmonės elektros laukė ne valandas, o daugiau nei savaitę

Rugpjūčio 22 dieną prasidėjusios audros mastas buvo milžiniškas. Piko metu elektros tiekimo sutrikimus patyrė daugiau kaip 268 tūkst. klientų, o tinkle buvo užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. pažeidimų. Kai kur buvo ne paprasčiausiai nutrauktas vienas laidas – ESO teigė, kad atskirose vietose elektros linijos buvo taip stipriai suniokotos, jog teko iš naujo tiesti ištisus jų ruožus.

Tačiau žmonėms, kurie kelias paras gyveno be šaldytuvo, vandens siurblio ar galimybės normaliai pasikrauti telefono, techniniai paaiškinimai buvo menka paguoda.

Panevėžio regione problema buvo juntama dar ir rugsėjo pradžioje. Rugsėjo 1 dieną paskelbtoje vietos spaudos informacijoje nurodyta, kad po audros Panevėžio rajone vis dar buvo likę šimtai sutrikimų, o kai kurių gyvenviečių gyventojai elektros laukė labai ilgai. Buvo ir tokių atvejų, kai žmonės teigė iš pradžių po audros elektrą turėję, tačiau vėliau ji vėl dingo.

Tai jau nebe tas atvejis, kai šviesa užgęsta pusvalandžiui ir po valandos visi apie tai pamiršta.

Žmonės net gavo SMS, kad elektra atstatyta, nors jos vis dar nebuvo

Dar vieną nepasitenkinimo bangą sukėlė ESO siunčiami pranešimai. Kai kurie gyventojai gavo SMS, kad elektros tiekimo sutrikimas pašalintas, tačiau namuose elektra taip ir neatsirado.

ESO paaiškino, kad taip gali atsitikti, kai toje pačioje vietoje audra pažeidžia kelis skirtingus tinklo elementus. Pašalinus vieną gedimą sistema gali užfiksuoti jo sutvarkymą, tačiau objektą vis dar gali veikti kitas gedimas. Tokiu atveju gyventojų prašoma dar kartą pranešti ESO.

Vis dėlto žmogui, kuris jau kelias dienas sėdi be elektros, tokia žinutė gali skambėti beveik kaip pasityčiojimas.

Situaciją rugpjūčio 31 dieną komentavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis kritikavo komunikaciją, kai buvo skelbiama apie pašalintus audros padarinius, nors dalis gyventojų elektros vis dar neturėjo.

Audros kaina – apie 17 mln. eurų

Problemos mastą gerai parodo ir pinigai. Rugsėjo 1 dieną Finansų ministerija paskelbė preliminarų vertinimą: rugpjūčio audros finansinis poveikis ESO gali siekti apie 17 mln. eurų. Maždaug 10 mln. eurų gali kainuoti pats elektros tinklo atkūrimas, dar apie 5 mln. eurų – kompensacijos klientams už viršytą 72 valandų tiekimo atkūrimo terminą. Papildomai numatoma apie 2 mln. eurų tiesioginiams žmonių patirtiems nuostoliams kompensuoti.

Nuo rugsėjo 1 dienos gyventojai, kuriems dėl rugpjūčio 22-osios audros elektra nebuvo atkurta ilgiau nei 72 valandas, jau gali teikti prašymus dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo. Tarp galimų kompensuoti išlaidų nurodomas sugedęs maistas, generatorių įsigijimas ar nuoma, kuras ir kiti pagrįsti nuostoliai.

Tačiau kompensacija išsprendžia tik dalį problemos. Žmogui svarbiausia ne gauti keliasdešimt ar kelis šimtus eurų po savaitės. Jam svarbiausia žinoti, kad kitą kartą pradėjus pūsti stipresniam vėjui nereikės vėl ieškoti generatoriaus.

Po šios audros klausimas jau daug rimtesnis

Lietuvoje visada buvo audrų, perkūnijų ir stipraus vėjo. Medžiai virsdavo ant elektros linijų ir prieš 20 metų. Tačiau šiandien mūsų priklausomybė nuo elektros yra visai kitokia.

Be jos neveikia šildymo sistemos, vandens gręžinių siurbliai, vartai, interneto įranga, šaldytuvai, dalis viryklių, elektromobilių įkrovimas. Žmonės dirba iš namų, o vis daugiau namų ūkių praktiškai viskam naudoja elektrą.

Todėl rugpjūčio audra buvo ne vien nemalonus gamtos reiškinys. Ji tapo labai rimtu Lietuvos elektros tinklo atsparumo išbandymu.

Rugsėjo 1-osios perkūnija buvo daug mažesnė, tačiau kai kur žmonėms užteko ir jos, kad elektra vėl trumpam dingtų. Tuo pat metu kitose vietose dar buvo baigiami šalinti ankstesnės audros padariniai.

Todėl dabar svarbiausias klausimas jau ne tas, kiek brigadų išvažiavo remontuoti laidų.

Svarbiausias klausimas – kas nutiktų, jeigu po kelių dienų Lietuvą užkluptų dar viena tokio pat masto audra?

Po rugpjūčio 22-osios įvykių šis klausimas jau nebeatrodo teorinis.