Viršuje gyvenantys kaimynai antrą kartą per metus užliejo mūsų butą: kas moka už lubas

Pirmą kartą dar bandėme juokauti. Na, nutinka. Trūko žarnelė, išsiliejo vanduo, šiek tiek pagelto lubos. Viršuje gyvenantys kaimynai atsiprašė, pažadėjo viską sutvarkyti, o mes po kelių savaičių perdažėme svetainę ir nusprendėme šią istoriją pamiršti.

Nepraėjo nė metai.

Šį kartą buvo sekmadienio rytas. Sėdėjau virtuvėje su kava, kai žmona iš svetainės paklausė:

– Čia man atrodo ar lubos šlapios?

Pakėliau akis ir iš pradžių nesupratau, ką matau. Prie šviestuvo buvo atsiradusi tamsesnė dėmė. Kol stovėjome ir žiūrėjome, jos kraštas pamažu plėtėsi. Dar po kelių minučių nuo lubų jau nukrito pirmas vandens lašas.

Tada antras.

Po pusvalandžio ant grindų stovėjo dubuo, sofa buvo patraukta į kambario vidurį, o mes antrą kartą per metus lipome vienu aukštu aukščiau.

Toliau pateikiama iliustracinė situacija, tačiau joje aprašyti veiksmai ir atsakomybės principai aktualūs realiais buto užliejimo atvejais.

„Atsiprašome“ šį kartą jau nebepakako

Kaimynas duris atidarė iš karto. Vonioje buvo šlapia, ant grindų gulėjo rankšluosčiai. Paaiškėjo, kad problema kilo prie skalbyklės vandens pajungimo.

– Viską jau užsukau. Turėtų nustoti bėgti, – pasakė jis.

Gal ir turėtų. Tačiau mūsų svetainėje vanduo jau buvo padaręs savo. Lubose atsirado kelios didelės dėmės, viename kampe pradėjo pūstis dažai, o drėgmė nusileido ir sienos kraštu.

Pirmą kartą buvome susitarę žodžiu. Kaimynai davė pinigų dažams, remontą pasidarėme patys. Jokių aktų, nuotraukų beveik nėra, draudimui nepranešėme.

Šį kartą taip elgtis nebenorėjome.

Pirmiausia fotografavome ir filmavome viską, kas matėsi: vandens dėmes, šlapias lubas, sieną, vietą prie šviestuvo. Susisiekėme ir su namo administratoriumi bei draudimo bendrove.

Ir būtent tada paaiškėjo svarbiausias dalykas, kurio daugelis nesupranta: žalą nebūtinai automatiškai turi apmokėti žmogus, gyvenantis aukštu aukščiau. Pirmiausia reikia nustatyti, iš kur tiksliai atsirado vanduo.

Teismų praktikoje vertinama pati žala, jos šaltinis ir priežastinis ryšys. Jei nustatoma, kad užliejimo židinys buvo viršutiniame bute, tai tampa esmine aplinkybe sprendžiant atsakomybės klausimą.

Kas iš tikrųjų moka už sugadintas lubas?

Jeigu vanduo išbėgo dėl viršutiniame bute esančios privačios įrangos – pavyzdžiui, skalbyklės žarnelės, netinkamai prižiūrėtos santechnikos ar kito tam butui priklausančio įrenginio – nuostolių atlyginimo klausimas paprastai krypsta į to buto savininką.

Jeigu jis turi civilinės atsakomybės draudimą, situacija gali būti gerokai paprastesnė. Lietuvos bankas aiškina, kad tokia draudimo apsauga būtent ir gali būti naudojama tais atvejais, kai, pavyzdžiui, bute trūkus vamzdžiui vandeniu apliejami kaimynai.

Tačiau istorija pasikeičia, jeigu trūksta ne kaimyno skalbyklės žarnelė, o bendrojo naudojimo vamzdynas.

Daugiabučio vandentiekio, kanalizacijos ir kita inžinerinė įranga tam tikrais atvejais yra bendrojo naudojimo objektas net tuomet, kai dalis jos fiziškai eina per konkretų butą. Todėl vien faktas, kad vanduo atėjo „iš viršaus“, dar nereiškia, kad galima tiesiog nunešti remonto sąskaitą viršutiniam kaimynui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nagrinėjęs ir situaciją, kai žemiau esantis butas buvo užliejamas dėl netinkamai įrengtos balkono konstrukcijos. Kadangi atitinkamos konstrukcijos buvo priskirtos bendrojo naudojimo objektams, atsakomybės klausimas neapsiribojo vien viršuje esančio buto savininku.

Todėl svarbiausias klausimas po užliejimo nėra „kas gyvena viršuje?“

Svarbiausias klausimas – „kas sugedo?“

Didžiausia klaida – iškart griebti volelį ir dažus

Po kelių dienų mūsų lubos atrodė jau nebe taip baisiai. Vanduo nustojo lašėti, dėmės pradėjo džiūti. Atsirado labai didelė pagunda tiesiog nusipirkti dažų, užglaistyti pažeistą vietą ir pamiršti.

Tačiau tai būtų buvusi klaida.

Po užliejimo verta kuo greičiau užfiksuoti situaciją nuotraukomis ir vaizdo įrašu, pranešti administratoriui ar bendrijai, o jeigu būstas apdraustas – ir savo draudimo bendrovei. Jeigu reikia, turi būti nustatytas vandens šaltinis ir užfiksuoti pažeidimai.

Labai svarbu neišmesti sugadintų daiktų ir nepradėti kosmetinio remonto dar prieš tai, kai žala tinkamai užfiksuota, nebent veiksmų reikia imtis nedelsiant tam, kad žala nedidėtų.

Mūsų atveju sugadintos buvo ne tik lubos. Kai dažai pradėjo džiūti, paaiškėjo, kad vienoje vietoje atšoko glaistas, o sienos kampe liko aiški drėgmės žymė. Tai, kas pirmą rytą atrodė kaip „kelios dėmės“, jau reiškė didesnį remontą.

Būsto draudimas gali apimti pastato dalis – sienas, lubas, grindis – o atskirai gali būti draudžiamas ir namuose esantis turtas, pavyzdžiui, baldai ar buitinė technika. Konkreti išmoka, žinoma, priklausys nuo turimos draudimo sutarties ir jos sąlygų.

Jeigu jūsų būstas apdraustas, praktikoje vienas paprasčiausių kelių dažnai būna pirmiausia kreiptis į savo draudiką. Jis įvertina įvykį pagal draudimo sutartį, o atsakomybės už žalą klausimas gali būti sprendžiamas toliau tarp suinteresuotų šalių.

Antras užliejimas pakeitė vieną dalyką

Po pirmo karto galvojome paprastai: kaimynai normalūs, atsiprašė, susitarsime.

Po antro supratome, kad geri santykiai su kaimynais ir žalos užfiksavimas yra du visiškai skirtingi dalykai.

Galima nesipykti. Galima kalbėti ramiai. Galima net kartu ieškoti, iš kur teka vanduo.

Bet nuotraukas vis tiek reikia padaryti.

Administratoriui vis tiek reikia pranešti.

Draudikui, jei būstas apdraustas, taip pat verta pranešti kuo greičiau.

Ir pirmiausia reikia išsiaiškinti tikrąją avarijos priežastį.

Nes šlapios lubos savaime nepasako, kas turi už jas sumokėti. Jeigu kaltas viršutinio buto įrenginys ar ten esanti privati santechnika, atsakomybė gali tekti to buto savininkui ar jo civilinės atsakomybės draudikui. Jeigu avarija įvyko bendrojo naudojimo vamzdyne ar kitoje bendroje namo dalyje, situacija jau kitokia ir reikia aiškintis administratoriaus, bendrijos bei bendraturčių atsakomybę pagal konkrečias aplinkybes. Teismai taip pat pabrėžia, kad tokiais ginčais kiekvieno įvykio faktai gali būti skirtingi.

O mums liko vienas labai paprastas įprotis.

Kai dabar išgirstu viršuje įjungiamą skalbyklę, nevalingai pakeliu akis į lubas.

Juokinga?

Galbūt.

Tik po antro remonto per metus kažkaip jau nebe taip juokinga.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!