Ar 2 000 eurų banke atima teisę į šildymo kompensaciją: ką iš tikrųjų tikrina savivaldybė

Situacija visiškai gyvenimiška. Žmogus gauna nedidelę pensiją ar atlyginimą, artėja šildymo sezonas, o sąskaitoje yra 2 000 eurų santaupų. Gal tie pinigai atidėti dantims, automobilio remontui, laidotuvėms ar tiesiog „juodai dienai“. Sąskaita už šildymą žiemą gali siekti ir šimtą, ir du šimtus eurų, todėl žmogus pradeda pildyti prašymą kompensacijai, tačiau sustoja ties klausimu apie turimą turtą.

„Jeigu pamatys tuos du tūkstančius banke, turbūt iškart atmes.“

Būtent čia ir atsiranda vienas labiausiai paplitusių mitų apie būsto šildymo kompensaciją. 2 000 eurų santaupų banko sąskaitoje savaime teisės į kompensaciją neatima. Dar daugiau – pagal 2026 m. galiojančią tvarką tokio dydžio pinigų suma net nesiekia ribos, nuo kurios piniginės lėšos apskritai įskaitomos į vertinamą turtą.

Tačiau tai nereiškia, kad savivaldybei rūpi tik atlyginimas ar pensija. Vertinimas gerokai platesnis.

2 000 eurų sąskaitoje nėra ta „raudona linija“, kurios daugelis bijo

2026 metais valstybės remiamų pajamų dydis – 233 eurai. Vertinant turtą, bankuose, kitose kredito įstaigose ar grynaisiais laikomos piniginės lėšos į turtą įskaitomos tada, kai bendra jų suma viršija 10 VRP. Šiuo metu tai yra 2 330 eurų.

Todėl žmogus, banko sąskaitoje turintis 2 000 eurų, vien dėl šių santaupų kompensacijos nepraranda. Pagal dabartinę tvarką tokia suma net nesiekia 10 VRP ribos.

Čia labai svarbus žodis – bendra suma. Jeigu vienoje sąskaitoje yra 1 500 eurų, kitoje dar 1 000 eurų, vertinama ne kiekviena sąskaita atskirai. Bendra pinigų suma jau būtų 2 500 eurų ir viršytų 2 330 eurų ribą.

Tačiau ir tada nereikėtų daryti išvados: „Viskas, kompensacijos nebebus.“

Viršijus 10 VRP ribą piniginės lėšos tampa vertinamo turto dalimi, tačiau toliau skaičiuojamas visas žmogaus ar šeimos turto normatyvas. Vienam suaugusiam asmeniui piniginių lėšų normatyvo dalis sudaro 30 VRP, t. y. 6 990 eurų. Kiekvienam kitam suaugusiajam šeimoje prie normatyvo pridedama 20 VRP, o kiekvienam vaikui – 10 VRP. Be to, bendras turto normatyvas nėra sudarytas vien iš santaupų – jame vertinamos ir kitos turto kategorijos.

Tai ir yra priežastis, kodėl negalima pasakyti: „Jei sąskaitoje daugiau kaip 2 330 eurų, kompensacija nepriklauso.“

Taip nėra.

2 330 eurų yra riba, nuo kurios piniginės lėšos pradedamos įskaityti į vertinamą turtą, o ne automatinė kompensacijos praradimo riba.

Savivaldybė pasižiūri ne tik į banko sąskaitą

Žmogui pildant prašymą gali atrodyti, kad valstybė domisi tik jo mėnesio pajamomis. Iš tikrųjų, skiriant būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens kompensacijas, nuo 2023 m. rugsėjo vėl vertinamas turimas turtas. Ši tvarka galioja ir 2026 metais.

Savivaldybė gali vertinti gyvenamąjį ir kitą nekilnojamąjį turtą, žemę, registruotas transporto priemones, tam tikrais atvejais vertybinius popierius, pinigines lėšas, paskolas bei kitą įstatyme nurodytą turtą. Dalis duomenų gaunama iš registrų, dalį turto pareiškėjas nurodo savo prašyme.

Tai labai svarbu suprasti žmogui, kuris, pavyzdžiui, gyvena nedideliame bute ir turi 3 000 eurų santaupų, bet mano esantis „per turtingas“ kompensacijai. Jo situacija bus visiškai kitokia nei žmogaus, kuris gauna tokias pačias pajamas, tačiau papildomai turi antrą butą, kelis žemės sklypus, brangų automobilį ar kitą didesnės vertės turtą.

Savivaldybė neieško vieno stebuklingo skaičiaus sąskaitoje. Ji lygina bendrą faktiškai turimo turto vertę su konkrečiam žmogui ar šeimai apskaičiuotu turto vertės normatyvu.

Dar daugiau painiavos atsiranda todėl, kad nekilnojamojo turto normatyvas priklauso ir nuo gyvenamosios vietos. Nekilnojamojo turto normatyvinė vertė apskaičiuojama pagal nustatytą leistiną plotą ir Registrų centro skelbiamas tos vietovės normatyvines vertes. Todėl dviejų žmonių, gyvenančių skirtingose Lietuvos vietose, turto normatyvas gali būti nevienodas.

O pajamos? Čia prasideda antras skaičiavimas

Net jei žmogaus turtas neviršija nustatyto normatyvo, dar nereiškia, kad visa jo šildymo sąskaita bus apmokėta valstybės.

Toliau vertinamos pajamos.

2026 metais skaičiuojant būsto šildymo kompensaciją vienam gyvenančiam žmogui iš jo mėnesio pajamų atimami 3 VRP – 699 eurai. Iš šeimos pajamų atimama po 2 VRP kiekvienam šeimos nariui – tai yra po 466 eurus žmogui. Gyventojas už normatyvinį būsto plotą pats moka ne daugiau kaip 10 proc. likusio pajamų skirtumo, o normatyvines šildymo išlaidas viršijanti dalis kompensuojama.

Pavyzdžiui, vienas gyvenantis žmogus gauna 850 eurų pajamų per mėnesį.

Iš 850 eurų atimame 699 eurus. Lieka 151 euras. Dešimt procentų šios sumos yra 15,10 euro.

Supaprastinus, jeigu jo būsto šildymo išlaidos ir plotas telpa į kompensuojamus normatyvus, būtent tokio dydžio dalis tenka pačiam žmogui, o normatyvines išlaidas viršijanti dalis gali būti kompensuojama.

Todėl kartais kompensaciją gauna ir žmogus, kurio pajamos nėra itin mažos. Sistema nėra paremta viena griežta taisykle „uždirbi daugiau nei X – negausi“. Vertinama, kiek pajamų lieka atėmus valstybės nustatytą dydį ir kokią dalį jų tenka skirti būsto šildymui.

Ir čia atsiranda dar vienas netikėtumas – kompensuoja ne bet kokio dydžio būstą

Tarkime, vienas žmogus gyvena 100 kvadratinių metrų bute. Tai nereiškia, kad valstybė kompensuos šildymo išlaidas už visus 100 kvadratinių metrų.

Skaičiuojant šildymo kompensaciją taikomas atskiras naudingojo būsto ploto normatyvas. Vienam gyvenančiam žmogui jis yra 50 kv. metrų. Šeimai skaičiuojama 38 kv. metrai pirmam žmogui, 12 kv. metrų antram bei po 10 kv. metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam šeimos nariui.

Tai viena iš priežasčių, kodėl du vienodas pajamas gaunantys žmonės gali sulaukti visiškai skirtingo kompensacijos dydžio.

Vienas gyvena nedideliame 45 kv. metrų bute, kitas – dideliame name. Vien pajamų palyginti neužtenka.

„Turiu automobilį – tai jau negausiu?“ Irgi nebūtinai

Tai dar vienas dažnas nuogąstavimas. Transporto priemonės iš tiesų patenka į vertinamo turto sąrašą. Tačiau automobilio turėjimas savaime žmogaus iš kompensacijų sistemos neišmeta.

Svarbi visa turto vertė ir jai apskaičiuotas normatyvas.

Panašiai yra ir su būstu, kuriame žmogus gyvena. Nuosavas butas nėra priežastis negauti šildymo kompensacijos – priešingu atveju pati būsto šildymo kompensavimo sistema daugeliui žmonių neturėtų prasmės.

Tiesiog turtui taikomos nustatytos normatyvinės ribos.

Todėl prieš nusprendžiant „man vis tiek nepriklauso“ daug protingiau pateikti prašymą ir leisti sistemai atlikti skaičiavimą.

Ko geriau nedaryti prieš pateikiant prašymą

Blogiausia išeitis būtų išgirdus apie turto vertinimą skubėti iš sąskaitos išsiimti pinigus, perrašinėti turtą giminaičiams ar bandyti jo nenurodyti.

Įstatyme numatyta, kad tam tikrais atvejais vertinamas ir paramos teikimo laikotarpiu kitam žmogui perleistas turtas. Kitaip tariant, vien formalus turto „dingimas“ prieš kreipiantis ne visada reiškia, kad savivaldybei jo nebereikės vertinti.

Daug saugesnis sprendimas – deklaruoti situaciją teisingai.

Jeigu kyla abejonių dėl santaupų, automobilio, paveldėto žemės gabalo ar kito turto, galima kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyrių arba pateikti prašymą elektroniniu būdu per SPIS. Ministerija taip pat pabrėžia, kad savivaldybės tam tikrais individualiais atvejais turi teisę kompensaciją skirti ir išimties tvarka, įvertinus žmogaus realią padėtį.

Taigi – ar 2 000 eurų banke yra problema?

Ne. Vien 2 000 eurų santaupų 2026 metais teisės į šildymo kompensaciją neatima.

Ši suma net yra mažesnė už 10 VRP, arba 2 330 eurų, ribą, nuo kurios bankuose ir kitur laikomos piniginės lėšos įskaitomos į vertinamą turtą. Tačiau savivaldybė žiūri į visą žmogaus ar šeimos situaciją – pajamas, nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, žemę, didesnes santaupas ir kitą vertinamą turtą.

Ir čia turbūt svarbiausia pamoka artėjant šildymo sezonui.

Žmonės kartais atsisako kompensacijos dar prieš pateikę prašymą, nes turi kelis tūkstančius eurų atsidėję nenumatytoms išlaidoms ir yra įsitikinę, kad valstybė pirmiausia lieps tuos pinigus išleisti.

Dabartinė tvarka nėra tokia paprasta.

Todėl jeigu šildymo sąskaita pradeda skaudžiai kandžiotis, geriau ne spėlioti pagal kaimynės pasakojimą ar prieš penkerius metus galiojusias taisykles. Pateikite prašymą ir leiskite savivaldybei apskaičiuoti teisę pagal jūsų tikrą situaciją.

Kartais didžiausia kliūtis gauti priklausančią kompensaciją būna ne tie 2 000 eurų sąskaitoje.

O įsitikinimas, kad dėl jų neverta net kreiptis.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!