Elektromobiliai Lietuvoje jau nebėra retenybė, tačiau daugeliui vairuotojų jie vis dar atrodo kaip sprendimas su per daug „bet“. Valstybė siūlo iki 5 tūkst. eurų kompensaciją, važiavimas gali kainuoti iki trijų kartų pigiau nei benzinu ar dyzelinu, tačiau pirkėjus vis dar stabdo dvi baimės: kaina ir nuvažiuojamas atstumas.
Pinigai grįžta, bet pirmas įnašas vis dar gąsdina
Elektromobilio pasirinkimas dažnai prasideda ne nuo ekologijos, o nuo labai paprasto klausimo: kiek tai kainuos dabar ir kiek kainuos vėliau? Būtent čia atsiranda pagrindinis konfliktas. Įsigijimo kaina daugeliui vis dar atrodo didelė, tačiau eksploatacijos kaštai jau rodo visai kitą paveikslą.
Gyventojai, įsigiję grynąjį elektromobilį, gali susigrąžinti dalį išlaidų. Už naują elektromobilį kompensacija siekia 5000 eurų, už naudotą – 2500 eurų. Ši parama galioja nuo 2022 m. birželio 2 d. ir numatyta iki 2026 m. gruodžio 31 d., todėl laiko pasinaudoti priemone lieka vis mažiau.
Iš viso šiam kvietimui skirta 35 mln. eurų. Prašymai teikiami per APVIS sistemą, o paraiškas gali pateikti fiziniai asmenys, kurie elektromobilį įsigijo savo vardu arba lizingu tapo jo valdytojais.
Tačiau parama skiriama ne bet kokiam automobiliui. Tinkami tik M1 klasės grynieji elektromobiliai, varomi vien elektra. Registracijos liudijime degalų tipo arba galios šaltinio laukelyje turi būti nurodyta tik elektra.
Naujo elektromobilio atveju nuo pirmos registracijos iki registracijos pirkėjo vardu turi būti praėję ne daugiau kaip 6 mėnesiai. Naudotas elektromobilis turi būti ne senesnis nei 4 metų, skaičiuojant nuo pirmos registracijos arba modelio metų. Taip pat svarbu, kad pirmoji registracija Lietuvoje būtų ne ankstesnė kaip 2022 m. kovo 23 d.
Yra ir dar viena svarbi detalė: pagal VIN numerį kompensacija tam pačiam elektromobiliui gali būti skiriama tik vieną kartą. Todėl perkant naudotą elektromobilį būtina patikrinti, ar už jį parama nebuvo gauta anksčiau.
Papildomai gyventojai gali gauti paramą ir įkrovimo prieigoms įsirengti. Vienai stotelei kompensacija gali siekti nuo 533,87 iki 1055,04 euro. Jas galima įsirengti individualiuose namuose, soduose ar daugiabučiuose.
Kodėl žmonės vis dar dvejoja?
Nors elektromobilių pasirinkimas auga, o parama sumažina dalį pradinės kainos, gyventojų abejonės išlieka labai konkrečios. „Citadele“ banko apklausos duomenimis, 22 proc. respondentų elektromobilio nesirinktų dėl per trumpo nuvažiuojamo atstumo. Dar penktadalis pagrindine kliūtimi laiko per didelę kainą.
12 proc. gyventojų nurodo nepakankamai išvystytą įkrovimo infrastruktūrą. Tiek pat sako, kad elektromobiliai jiems per brangūs arba nepatogūs įkrauti namuose. Rečiau minimos priežastys – ilgas įkrovimo laikas, brangi baterijos keitimo kaina ar nepakankama valstybės parama.
Tai rodo, kad elektromobilio klausimas Lietuvoje nebėra tik apie technologiją. Jis susijęs su įpročiais. Dalis vairuotojų nori tokio patogumo, kokį suteikia įprastas automobilis: greitai įsipylei degalų ir važiuoji. Elektromobilis reikalauja kitokio planavimo – įkrovimo namuose, maršruto įvertinimo, įpročio stebėti bateriją.
„Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovas Vaidotas Gurskas pabrėžia, kad gyventojų sprendimą vis dar labiausiai veikia praktiniai aspektai – kaina ir nuvažiuojamas atstumas. Nors technologijos sparčiai tobulėja, būtent šie veiksniai išlieka svarbiausi vertinant tokį pirkinį.
Vis dėlto, anot jo, dalis baimių jau nebėra tokios stiprios, kaip anksčiau. Plečiasi įkrovimo infrastruktūra, rinkoje daugėja modelių, o elektromobiliai tampa labiau prieinami. Kitaip tariant, dalis argumentų prieš elektromobilius kyla ne tik iš realių problemų, bet ir iš senesnio įsivaizdavimo, kaip jie veikia.
„Regitros“ duomenimis, 2026 m. balandžio pradžioje Lietuvoje buvo registruota daugiau nei 49 tūkst. elektromobilių ir įkraunamųjų hibridų, iš jų apie 26 tūkst. – grynieji elektromobiliai. Per metus šis skaičius išaugo maždaug 53 proc.
Tačiau jų dalis rinkoje vis dar nedidelė – apie 8 proc. Palyginimui, Europoje baterijomis varomi elektromobiliai sudaro beveik penktadalį visų naujų automobilių registracijų. Tai reiškia, kad Lietuvoje augimas yra aiškus, bet lūžis dar neįvykęs.
Tikrasis skirtumas pasimato ne salone, o skaičiuojant kilometrus
Didžiausias elektromobilio pranašumas išryškėja ne pirkimo dieną, o eksploatuojant. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2026 m. kovą 100 kilometrų nuvažiuoti elektromobiliu, įkrautu namuose naktiniu tarifu, kainavo apie 3,59 euro.
Tuo metu 100 kilometrų dyzeliniu automobiliu kainavo apie 10,30 euro, benzininiu – apie 10,43 euro. Skirtumas akivaizdus: važiuoti elektromobiliu gali būti beveik tris kartus pigiau.
Jei per metus nuvažiuojama 20 tūkst. kilometrų, elektromobilio energijos sąnaudos siektų apie 718 eurų. Dyzelinio ar benzininio automobilio vairuotojas tuo pačiu atstumu degalams išleistų daugiau nei 2 tūkst. eurų. Per ketverius metus skirtumas gali viršyti 5 tūkst. eurų – tiek, kiek siekia ir maksimali valstybės kompensacija naujam elektromobiliui.
Būtent čia keičiasi elektromobilio ekonomika. Pirkimo kaina gali būti aukštesnė, tačiau ilgesniu laikotarpiu dalį šio skirtumo kompensuoja pigesnė energija, mažesnės priežiūros išlaidos ir paprastesnė konstrukcija.
„Ignitis ON“ vadovas Eimantas Balta atkreipia dėmesį, kad tradicinių degalų kainos išlieka priklausomos nuo geopolitinių sukrėtimų ir augančių akcizų. Tuo metu elektros kainų stabilumą vis labiau lemia vietinė žaliosios energijos gamyba.
Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, 2025 m. beveik 73 proc. Lietuvoje pagamintos elektros sudarė vėjo ir saulės energija, o šalis pasigamino apie 81 proc. viso suvartoto elektros kiekio. Tai svarbu ne tik energetinei nepriklausomybei, bet ir elektromobilių eksploatacijos logikai: kuo daugiau vietinės elektros, tuo mažesnė priklausomybė nuo naftos kainų svyravimų.
Dar vienas argumentas – priežiūra. Elektromobiliai turi mažiau judančių dalių, todėl jų eksploatacija dažnai paprastesnė. Brangiausiam komponentui – baterijai – naujuose automobiliuose Europos Sąjungoje taikoma privaloma 8 metų arba 160 tūkst. kilometrų garantija.
Kodėl parama viena pati neperlaužia rinkos?
Valstybės kompensacija, pigesnis važiavimas ir auganti infrastruktūra sudaro gana stiprų argumentų rinkinį. Tačiau elektromobilis vis tiek nėra impulsyvus pirkinys. Daugeliui žmonių tai didelis finansinis sprendimas, kuriame baimė suklysti dažnai nusveria skaičiuoklės logiką.
Pirkėjas nori žinoti ne tik tai, kiek kainuos 100 kilometrų. Jam rūpi, ar galės įkrauti automobilį prie namų, ar pakaks baterijos žiemą, kaip greitai įkraus kelionėje, kiek automobilis bus vertas po kelerių metų ir ar nereikės bijoti brangios baterijos.
Todėl elektromobilių rinka Lietuvoje auga, bet ne taip greitai, kaip galėtų. Didžiausias barjeras šiandien yra ne vien technologinis. Tai pasitikėjimo klausimas. Žmonėms reikia ne tik paramos, bet ir aiškaus supratimo, kaip elektromobilis veiks jų kasdienybėje.
Elektromobilis labiausiai apsimoka tiems, kurie gali jį krauti namuose, važinėja reguliariai ir skaičiuoja ne tik įsigijimo kainą, bet ir kelių metų išlaidas. Tokiu atveju valstybės parama, pigesnė elektra ir mažesni eksploatacijos kaštai gali sudaryti labai apčiuopiamą finansinį skirtumą.
Kol kas lietuviai į elektromobilius žiūri atsargiai, bet skaičiai rodo, kad rinka juda. Klausimas jau nebe tas, ar elektromobiliai taps įprastesni. Klausimas, kada pirkėjų baimės nusileis tam, ką vis aiškiau rodo skaičiuoklė: brangesnis pirkinys gali tapti pigesniu automobiliu kasdienybėje.
