Turguje „kaimiški“ kiaušiniai dvigubai brangesni nei parduotuvėje: vienas klausimas išduoda, ar prieš jus ūkininkas, ar perpardavinėtojas

Turguje prie kiaušinių prekystalio visada yra savotiškas pasitikėjimo žaidimas. Ant kartoninės dėžutės užrašyta „kaimiški“, pardavėja kalba užtikrintai, kiaušiniai nevienodo dydžio, lukštai šiek tiek skirtingų atspalvių, o kaina – beveik dvigubai didesnė nei parduotuvėje. Tada žmogus ir susvyruoja: gal tikrai čia iš mažo ūkio, kur vištos vaikšto po kiemą? O gal tiesiog tie patys kiaušiniai, tik perpakuoti, gražiau papasakoti ir parduodami su „kaimo“ legenda?

Pirkėjas dažnai moka ne tik už kiaušinį. Jis moka už jausmą. Už mintį, kad remia ūkininką, perka šviežiau, natūraliau, „ne iš fabriko“. Bet būtent šituo jausmu lengviausia manipuliuoti. Nes žodis „kaimiški“ pats savaime dar nieko neįrodo. Kiaušinis turi ne istoriją ant prekystalio, o kilmę, ženklinimą ir pardavėją, kuris gali atsakyti į paprastus klausimus.

Pirmas dalykas – pažiūrėkite ne į kainą, o į kodą ant kiaušinio

Jeigu kiaušinis paženklintas, ant jo turi būti gamintojo kodas. Žemės ūkio ministerija nurodo, kad gamintojo kodą sudaro trys dalys: skaičius, rodantis vištų laikymo būdą, šalies kodas ir paukštynui suteiktas veterinarinio patvirtinimo numeris. Skaičiai reiškia štai ką: 0 – ekologiškai laikomos vištos, 1 – laisvai laikomos, 2 – laikomos ant kraiko, 3 – laikomos pagerintuose narveliuose.

Štai čia ir prasideda įdomiausia dalis. Jei žmogus turguje parduoda „kaimiškus“ kiaušinius, o ant lukšto matote, pavyzdžiui, kodą su 3 ir šalies raidėmis PL, tai dar nereiškia, kad kiaušiniai blogi ar nesaugūs. Bet tai jau kelia klausimą, kodėl jie pristatomi kaip „kaimiški“. Toks kodas rodo, kad kiaušiniai yra iš Lenkijoje registruoto ūkio, o skaičius 3 reiškia narveliuose laikomas vištas. Tai tikrai ne tas pats vaizdas, kurį daugelis įsivaizduoja išgirdę „močiutės vištos iš kiemo“.

Bet neženklintas kiaušinis dar nėra apgaulė

Svarbu nepulti į kitą kraštutinumą. Ne visi turguje parduodami neženklinti kiaušiniai automatiškai reiškia sukčiavimą. Pagal galiojančią tvarką gamintojo kodu gali būti neženklinami smulkių ūkių kiaušiniai, jei gamintojas laiko ne daugiau kaip 50 vištų dedeklių ir pats tuos kiaušinius parduoda tiesiogiai galutiniam vartotojui iš savo ūkio arba turguje. Tačiau tokiu atveju prekybos vietoje turi būti nurodytas pardavėjo vardas, pavardė ir adresas.

Tai yra labai svarbi detalė. Tikras smulkus ūkininkas paprastai nebijo pasakyti, iš kur kiaušiniai, kiek vištų laiko, kada kiaušiniai surinkti, ar jos laikomos lauke, kuo lesinamos. Perpardavinėtojas dažnai kalba miglotai: „iš kaimo“, „iš žmonių“, „savi“, „čia ūkininko“, bet kai paklausi konkrečiai, kuriame ūkyje ir kieno pavardė, atsakymas staiga tampa labai slidus.

Klausimas, kuris dažnai viską parodo

Jeigu kyla abejonių, paklauskite labai paprastai: „Ar čia jūsų pačių vištų kiaušiniai?“ Ir tada klausykitės ne tik atsakymo, bet ir tono. Tikras augintojas dažnai pradeda pasakoti konkrečiai: kiek maždaug vištų, iš kur atvežė, kada surinko, kokio dydžio kiaušiniai šią savaitę, kad jaunos vištos deda mažesnius, senesnės – didesnius, kad po lietingų dienų kiemas purvinas, kad žiemą dėjimas sumažėja.

Perpardavinėtojas dažniau bando atsakyti bendromis frazėmis. „Kaimiški, kaimiški, geri.“ „Visi ima.“ „Parduotuvėje tokių negausit.“ „Nereikia čia tų kodų žiūrėt.“ Tokie atsakymai nebūtinai įrodo apgaulę, bet jie tikrai nekelia pasitikėjimo.

Dar vienas geras klausimas: „Kodėl jie neženklinti?“ Jeigu pardavėjas sako, kad tai mažo ūkio kiaušiniai, jis turėtų žinoti, jog tokia išimtis taikoma smulkiems ūkiams iki 50 vištų dedeklių, o prekybos vietoje turi būti jo duomenys. VMVT pati pataria, perkant neženklintus kiaušinius, daugiau sužinoti apie pardavėją: ar jis tikrai augina vištas dedekles, ar pateikia vardą, pavardę ir adresą pagal teisės aktus.

Kiaušinių dėžutė

Lentelė: kas turėtų kelti pasitikėjimą, o kas – įtarimą

„Geltonas trynys“ nėra įrodymas, kad kiaušinis kaimiškas

Daug pirkėjų vis dar tiki, kad tikras kaimiškas kiaušinis turi turėti labai geltoną ar net oranžinį trynį. Taip, toks trynys gali atrodyti gražiau. Bet jo spalva pirmiausia priklauso nuo lesalo, o ne vien nuo to, ar višta lakstė po kiemą. Todėl vien pagal trynį nustatyti, ar kiaušinis tikrai iš mažo ūkio, neįmanoma.

Tas pats ir su lukšto spalva. Rudi kiaušiniai nėra automatiškai „kaimiškesni“ už baltus. Lukšto spalva priklauso nuo vištų veislės. O kiaušinių nevienodumas irgi nėra šimtaprocentinis įrodymas. Mažame ūkyje jie dažnai būna skirtingesni, bet ir perpardavinėtojas gali parduoti mišrią partiją.

Šviežumas matosi ne iš pasakojimo, o iš būklės

VMVT primena, kad kiaušinių tinkamumo vartoti terminas yra 28 dienos po padėjimo, o perkant reikėtų žiūrėti, ar kiaušinis švarus, be deformacijų, pašalinių medžiagų, ar lukštas neįskilęs ir ar nėra nemalonaus kvapo. Taip pat nurodoma, kad ant šviežio kiaušinio lukšto yra natūrali matinė apsauginė plėvelė, o senų kiaušinių paviršius tampa blizgus – į tai ypač verta atkreipti dėmesį turgavietėje.

Jeigu kiaušiniai purvini, apdaužyti, įskilę ar atrodo taip, lyg buvo ilgai tampyti iš vietos į vietą, jokia „kaimiška“ istorija neturėtų įtikinti. Už didesnę kainą pirkėjas turi teisę tikėtis ne tik gražaus žodžio, bet ir aiškumo bei kokybės.

Kodėl perpardavinėtojai taip lengvai įsimaišo?

Perpardavinėti savaime nėra nusikaltimas, jei žmogus prekiauja teisėtai, turi reikiamus dokumentus, laikosi maisto saugos ir ženklinimo taisyklių. VMVT nurodo, kad maisto tvarkymo subjektai, įskaitant mažmeninę prekybą turgavietėse, privalo būti registruoti VMVT, o prekybos subjektai į rinką gali tiekti tik saugius, tinkamus vartoti, kokybės, ženklinimo ir tvarkymo reikalavimus atitinkančius maisto produktus.

Problema prasideda tada, kai perpardavinėtojas apsimeta tuo, kuo nėra. Kai pirkėjui sukuriamas įspūdis, kad jis perka iš ūkininko, nors realiai moka priemoką už gražią istoriją. Tuomet žmogus permoka ne už geresnį produktą, o už žodį „kaimiški“.

Ką daryti pirkėjui?

Paprasčiausia taisyklė tokia: nepirkite vien iš jausmo. Paklauskite. Pažiūrėkite kodą. Jei kiaušiniai neženklinti – ieškokite pardavėjo duomenų. Jei jų nėra, klauskite, kodėl. Jei atsakymai migloti, eikite prie kito prekystalio. Turguje sąžiningų pardavėjų tikrai yra, bet juos geriausia atskirti ne pagal šypseną, o pagal atvirumą.

Tikras ūkininkas dažniausiai nebijo konkrečių klausimų. Jis žino savo paukščius, savo ūkį, savo prekę. O perpardavinėtoją dažnai išduoda ne patys kiaušiniai, bet nenoras pasakyti paprastą tiesą: iš kur jie iš tikrųjų atkeliavo.

Todėl kitą kartą, kai turguje pamatysite „kaimiškus“ kiaušinius už dvigubą kainą, neskubėkite mokėti už legendą. Pirmiausia paimkite vieną kiaušinį į ranką ir pažiūrėkite, ką jis pats apie save pasako. O tada paklauskite pardavėjo to vieno klausimo, nuo kurio dažnai ir paaiškėja, ar prieš jus ūkininkas, ar tik labai gerai istoriją parduodantis tarpininkas.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!