Virdulys baltas nuo kalkių? Viena paprasta rūgštis jas ištirpdo be acto kvapo ir ilgo šveitimo

Ryte įsipilate vandens arbatai, įjungiate virdulį, o pakėlę dangtelį pamatote pažįstamą vaizdą – dugnas pabaltęs, prie kaitinimo elemento prilipęs kietas pilkšvas sluoksnis, o kartais vandenyje net plaukioja smulkūs balti trupinėliai. Iš pradžių atrodo, kad čia tik estetikos problema, tačiau kalkių nuosėdos ilgainiui gali paveikti ir patį prietaiso darbą. Vanduo gali kaisti ilgiau, kaitinimo elementas gauna didesnę apkrovą, o pats virdulys vis greičiau atrodo taip, lyg būtų naudojamas metų metus. Dažniausias sprendimas tokioje situacijoje – actas. Jis tikrai gali padėti, tačiau po tokio valymo virtuvėje dar ilgai laikosi aitrus kvapas, o virdulį tenka kelis kartus skalauti ir virinti švarų vandenį. Soda taip pat dažnai minima kaip universali priemonė, tačiau nuo storesnio kalkių sluoksnio ji ne visada veikia taip, kaip tikimasi. Yra ir kitas būdas – naudoti rūgštį, kuri kalkių sluoksnį ne mechaniškai šveičia, o padeda jį ištirpinti.

Kalkės nėra purvas – todėl vien šveisti dažnai nepakanka

Kalkių nuosėdos susidaro ne todėl, kad virdulys nešvarus. Jų šaltinis yra pats vanduo. Jame natūraliai yra kalcio ir magnio junginių, o kaitinant dalis jų iškrenta nuosėdomis ir prilimpa prie karščiausių paviršių. Kuo vanduo kietesnis, tuo greičiau toks sluoksnis susidaro. Vienuose namuose virdulio dugnas išlieka gana švarus kelis mėnesius, kituose jau po kelių savaičių matyti baltos apnašos. Problema ta, kad kalkių sluoksnis veikia tarsi plona izoliacija: kaitinimo elementas pirmiausia turi įkaitinti nuosėdas, o tik tada šiluma perduodama vandeniui. Dėl to reguliariai nukalkinti virdulį verta ne vien dėl gražesnio vaizdo. Be to, kuo ilgiau nuosėdos paliekamos, tuo jos tampa storesnės ir kietesnės, todėl vėliau jas pašalinti jau reikia daugiau laiko.

Vietoj acto galima išbandyti askorbo rūgštį

Vienas mažiau žinomų būdų – gryna askorbo rūgštis, kitaip tariant, vitaminas C miltelių pavidalu. Čia svarbu kalbėti būtent apie grynus miltelius, o ne saldintas, aromatizuotas ar kramtomas vitamino C tabletes su įvairiais priedais. Askorbo rūgštis sukuria rūgštinę terpę, kuri gali padėti ardyti mineralines kalkių nuosėdas, o didžiausias tokio metodo privalumas tas, kad nereikia kentėti stipraus acto kvapo. Paprastam valymui galima pripilti maždaug litrą vandens ir įberti apie valgomąjį šaukštą grynos askorbo rūgšties, tirpalą išmaišyti, užvirti ir virdulį išjungti. Vandens iš karto išpilti nereikėtų – geriau palikti jį viduje maždaug 20–30 minučių, kad rūgštis turėtų laiko paveikti kalkių sluoksnį. Jei nuosėdų nėra labai daug, po tokios procedūros dugnas gali tapti gerokai švaresnis be intensyvaus šveitimo. Jei virdulys nebuvo nukalkintas labai ilgai ir viduje jau susidaręs storas, kietas sluoksnis, vienos procedūros gali neužtekti. Tokiu atveju saugiau viską pakartoti dar kartą, o ne iš karto berti kelis kartus daugiau rūgšties.

Dar paprastesnis variantas – citrinų rūgštis

Jeigu askorbo rūgšties namuose nėra, daugeliui paprasčiausias pasirinkimas bus maistinė citrinų rūgštis. Ji virtuvėje kalkių šalinimui naudojama seniai ir veikia dėl tos pačios priežasties – rūgštinė terpė padeda tirpinti kalcio junginius. Nedideliam ar vidutiniam kalkių sluoksniui dažniausiai pakanka maždaug vieno arbatinio šaukštelio citrinų rūgšties litrui vandens. Tirpalą galima užvirti ir palikti virdulyje 20–30 minučių. Labai užkalkėjusiam virduliui gali prireikti procedūrą pakartoti. Svarbiausia nesivadovauti principu „kuo daugiau, tuo geriau“, nes pernelyg koncentruoto tirpalo be reikalo naudoti nereikia, ypač jeigu konkretaus virdulio gamintojas yra pateikęs savo priežiūros rekomendacijas. Po procedūros tirpalą reikia išpilti, vidų kelis kartus kruopščiai išskalauti, tada pripilti švaraus vandens, vieną kartą jį užvirinti ir išpilti. Tik po to virdulį vėl verta naudoti arbatai ar kavai ruošti.

Jeigu namuose turite tik šviežią citriną, galima panaudoti ir ją, nors jos poveikis paprastai bus švelnesnis nei grynos citrinų rūgšties. Citriną galima supjaustyti stambesnėmis riekelėmis, sudėti į virdulį, užpilti vandeniu ir užvirti, o po virimo palikti maždaug pusvalandžiui ar valandai. Šis variantas labiausiai tinka tada, kai kalkių sluoksnis dar nėra labai storas. Jo privalumas tas, kad virtuvėje nelieka aitraus acto kvapo, o gali būti jaučiamas tik lengvas citrusų aromatas. Tačiau nereikėtų tikėtis, kad pusė citrinos per kelias minutes pašalins metų metus kauptas kalkes – tokiu atveju citrinų rūgšties milteliai paprastai bus praktiškesni.

Blizgantis virdulys

Didžiausia klaida – bandyti kalkes nugramdyti

Kai po pirmo valymo dalis kalkių atsiskiria, o dalis dar lieka prilipusi prie dugno, labai norisi paimti peilio galą, metalinę kempinę ar kitą kietą daiktą ir likučius tiesiog nugramdyti. To geriau nedaryti. Aštrūs daiktai gali subraižyti nerūdijantį plieną, pažeisti apsauginę dangą ar prietaiso viduje esančias dalis. Ant šiurkštesnio, subraižyto paviršiaus naujos mineralinės nuosėdos vėliau gali prikibti dar lengviau. Jeigu po pirmo rūgštinio valymo kalkių liko, daug geriau procedūrą pakartoti. Suminkštėjusį sluoksnį galima labai švelniai nuvalyti minkšta kempinėle ar šluoste, jei tai leidžia virdulio konstrukcija.

Taip pat nereikėtų eksperimentuoti maišant kelias buitines chemines priemones. Ypač pavojinga rūgštis maišyti su chloro turinčiais valikliais, nes tokie mišiniai gali išskirti pavojingas dujas. Virduliui nukalkinti tokios chemijos apskritai nereikia – paprastai pakanka vienos tinkamos rūgštinės priemonės ir laiko, kad ji suveiktų.

Kaip padaryti, kad baltas sluoksnis taip greitai negrįžtų

Visiškai sustabdyti kalkių susidarymą naudojant kietą vandentiekio vandenį nepavyks, tačiau galima neleisti joms užaugti iki storo, sunkiai pašalinamo sluoksnio. Paprasčiausia taisyklė – virdulį nukalkinti tada, kai tik pradeda matytis pirmosios baltos nuosėdos. Ploną sluoksnį pašalinti daug lengviau nei tą, kuris ant kaitinimo elemento augo pusę metų. Taip pat nereikėtų nuolat laikyti virdulyje seno vandens ar tą patį vandenį virinti daugybę kartų. Jei po arbatos ruošimo vandens liko daug, geriau jį išpilti ir kitą kartą įsipilti šviežio.

Jeigu jūsų namuose vanduo labai kietas, kalkių virdulyje vis tiek atsiras greičiau, todėl paprastas nukalkinimas kas kelias savaites gali tapti daug lengvesniu įpročiu nei retas, bet ilgas šveitimas. Kartais tikrai nereikia nei aitraus acto kvapo, nei agresyvių valiklių, nei metalinės kempinės. Nedidelis kiekis citrinų ar askorbo rūgšties, karštas vanduo ir pusvalandis gali padaryti daugiau nei ilgas mechaninis šveitimas. O geriausia dalis ta, kad kitą rytą įsipylus vandens į arbatą nebereikia žiūrėti, ar kartu su juo į puodelį neįkrito baltas kalkių trupinys.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!