Ši žiema „parodys” ką moka. Lietuvai ir Europai ryškėja neramus scenarijus

Ruduo dar tik įsibėgėja, medžiai tik pradeda mesti lapus, o daugelis dar nenori galvoti nei apie žiemines padangas, nei apie šildymo sąskaitas. Tačiau orų modeliai jau rodo pirmuosius signalus, kokia kryptimi gali judėti šaltasis sezonas Lietuvoje ir Europoje. Ir čia svarbiausia detalė nėra paprastas klausimas: „bus daug sniego ar nebus?“ Kur kas įdomiau tai, kad artėjanti žiema gali būti apgaulinga – šiltesnė už normą, bet ne rami.

Pagal naujausias Europos sezonines prognozes, žiemos fonas žemyne labiau krypsta į švelnesnę pusę. „Copernicus“ klimato tarnyba rugsėjo 10 d. paskelbė, kad ankstyvi Europos žiemos signalai rodo didesnę švelnių sąlygų tikimybę: temperatūra visai žiemai daugumoje sausumos teritorijų prognozuojama aukštesnė už vidurkį, o daugelyje regionų, išskyrus pietinius ir šiaurinius pakraščius, sezonas gali būti drėgnesnis nei įprasta.

Tai reiškia vieną dalyką: laukti „senoviškos“ žiemos su ilgu, stabiliu šalčiu nuo gruodžio iki kovo būtų per drąsu. Tačiau tai nereiškia, kad sniego, plikledžio ar staigių šalčio bangų nebus. Priešingai – būtent šiltesnės, drėgnesnės žiemos dažnai tampa pačiomis nemaloniausiomis kasdienybėje.

Pirmasis sniegas Lietuvoje: kada jo realiai laukti?

Lietuvoje pirmasis sniegas niekada nepasirodo vienu metu visoje šalyje. Meteo.lt primena, kad anksčiausiai jis vidutiniškai pasirodo Šiaurės ir Rytų Lietuvoje – spalio pabaigoje, o vėliausiai pajūryje – apie lapkričio vidurį. Kartais sniegas ateina labai anksti, kaip 2023 m. spalio pirmoje pusėje, o kartais užtrunka iki lapkričio antros pusės ar dar vėliau, kaip 2020 m.

Todėl Lietuvai realistiškiausias scenarijus atrodo toks: pirmos pavienės snaigės ar šlapdriba gali pasirodyti spalio pabaigoje arba lapkričio pradžioje, pirmiausia rytiniuose ir šiauriniuose rajonuose. Pajūryje ir Vakarų Lietuvoje dėl šiltesnės Baltijos jūros žiemos pradžia dažnai vėluoja, todėl ten pirmasis sniegas paprastai ateina vėliau arba greitai ištirpsta.

Svarbu nepainioti pirmojo sniego su tikra žiemos pradžia. Vienos dienos šlapdriba dar nereiškia, kad prasidėjo stabilus žiemos režimas. Meteo.lt nurodo, kad sniego danga anksčiausiai paprastai pasirodo šiaurės rytiniuose rajonuose lapkričio antroje pusėje, o pajūryje – gruodžio pirmoje pusėje, tačiau pastovi sniego danga susidaro dar vėliau.

Spalis dar neskuba į žiemą

Jei kas nors jau laukia ankstyvo žiemos smūgio Lietuvoje, naujausia Meteo.lt ilgalaikė prognozė kol kas tokio vaizdo nerodo. Rugsėjo 25 d. atnaujintoje prognozėje nurodoma, kad spalio antroje pusėje oro temperatūra Lietuvoje bus apie 1,5 °C aukštesnė už standartinę klimato normą, o kritulių kiekis – iki 10 % didesnis už normą. Bendroje spalio prognozėje taip pat minima iki 1,5 °C aukštesnė už normą temperatūra.

Tai reiškia, kad bent jau artimiausias mėnuo labiau panašus į užsitęsusį, drėgnesnį rudenį, o ne į ankstyvą žiemą. Tačiau čia slypi pavojinga vieta vairuotojams: šlapias, šiltas ruduo gali labai greitai pereiti į naktines šalnas. Dieną dar lyja, vakare temperatūra krenta, naktį kelias pašąla – ir rytą turime ne baltą žiemą, o pavojingą plikledį.

Būtent tokie orai dažnai pridaro daugiau bėdų nei gražus, sausas šaltis.

Europa gali sulaukti ne baltos pasakos, o drėgno chaoso

Jeigu žiūrime plačiau, Europa šią žiemą gali susidurti su labai pažįstamu, bet nemaloniu scenarijumi: daugiau ciklonų, daugiau lietaus, daugiau šlapdribos, daugiau vėjo ir daugiau temperatūros šokinėjimo aplink nulį. „Copernicus“ sezoninė prognozė rodo, kad Europos žiemos fonas labiau krypsta į švelnesnes ir daugelyje vietų drėgnesnes sąlygas.

Lietuvai tai svarbu dėl kelių priežasčių. Pirma, švelnesnė žiema dažnai reiškia daugiau kritulių lietaus ar šlapdribos pavidalu, o ne stabilų sniegą. Antra, dažnesni atodrėkiai gadina kelių dangą, didina plikledžio riziką ir apsunkina eismo sąlygas. Trečia, temperatūra aplink nulį yra viena pavojingiausių: vieną valandą lyja, kitą viskas virsta ledu.

El Ninjo gali būti nematomas šios žiemos režisierius

El Ninjo pakeis įprastą žiemą

Dar vienas svarbus šios žiemos veiksnys – stiprėjantis El Ninjo Ramiajame vandenyne. NOAA rugsėjo 10 d. paskelbė, kad El Ninjo stiprėja, o tikimybė, jog jis taps labai stiprus Šiaurės pusrutulio rudenį ir 2026–2027 m. žiemą, viršija 90 %. Ten pat nurodoma, kad spalio–gruodžio laikotarpiu yra 75 % tikimybė istoriniam įvykiui, kuris pagal stiprumą galėtų pranokti ankstesnius El Ninjo atvejus nuo 1950 m.

Tačiau čia būtina aiški riba: El Ninjo tiesiogiai nepasako, kokia bus konkreti Lietuvos žiema. Jis nėra mygtukas, kuris Europoje automatiškai įjungia šilumą, speigą ar sniegą. NOAA pati pabrėžia, kad stipresnis El Ninjo padidina tam tikrų poveikių tikimybę, bet jų negarantuoja.

Vis dėlto tokio stiprumo Ramiojo vandenyno signalas gali keisti atmosferos cirkuliaciją pasauliniu mastu. Europai tai dažniau reiškia ne vieną konkretų „El Ninjo orą“, o didesnę tikimybę, kad žiema bus nestabili, su aktyvesniais ciklonais, drėgnesniais periodais ir sudėtingesniu prognozavimu.

Kokia žiema labiausiai tikėtina Lietuvoje?

Šiuo metu labiausiai pagrįstas scenarijus Lietuvai būtų toks: žiema gali būti švelnesnė už įprastą, bet su pavojingais trumpais persijungimais. Tai reiškia, kad ilgų speigų tikimybė mažesnė nei senesnėse žiemose, tačiau kelios staigios šalčio bangos vis tiek galimos. Jos gali ateiti po lietingų ir drėgnų laikotarpių, todėl jų poveikis būtų ypač juntamas keliuose, šaligatviuose ir elektros tinkluose.

Pirmasis sniegas greičiausiai nebus tas, kuris „uždarys“ rudenį. Labiau tikėtina, kad pirmos snaigės ar šlapdriba pasirodys, ištirps, vėl grįš lietus, tada vėl trumpam pašals. Tikras žiemos jausmas Lietuvoje dažniausiai ateina ne su pirmu sniegu, o tada, kai šaltesnis oras išsilaiko kelias paras iš eilės ir susiformuoja bent laikina sniego danga.

Todėl ši žiema gali būti ne tokia, apie kurią gražiai kalbama atvirukuose. Ji gali būti pilka, drėgna, slidoka ir nervinanti. Ne visada su pusnimis, bet dažnai su šlapiais batais, apšalusiu automobiliu, vėju ir klausimu ryte: čia dar ruduo ar jau žiema?

Kokios žiemos sulauksime?

Svarbiausia išvada: neapsigaukite dėl žodžio „šiltesnė“

Kai prognozėje sakoma, kad žiema Europoje gali būti švelnesnė, daug kas išgirsta tik vieną dalyką: „vadinasi, bus lengva.“ Bet švelni žiema Baltijos regione nebūtinai yra patogi žiema. Ji gali reikšti daugiau drėgmės, daugiau atlydžių, daugiau purvo, daugiau plikledžio ir dažnesnį sniego virtimą lietumi.

Meteo.lt primena ir platesnį klimato pokytį: dėl klimato šiltėjimo žiemos Lietuvoje trumpėja, o dienų su sniego danga mažėja. 1961–1990 m. laikotarpiu Lietuvoje buvo vidutiniškai 85 dienos su bent 1 cm sniego danga, o 1991–2020 m. – jau 64 dienos, tai yra maždaug ketvirtadaliu mažiau.

Tai nereiškia, kad žiema išnyko. Tai reiškia, kad ji keičia formą. Mažiau stabilios baltos dangos, daugiau permainų. Mažiau ilgo šalčio, daugiau temperatūros šuolių. Mažiau aiškios žiemos, daugiau pavojingo pereinamojo oro.

Štai kodėl šį sezoną svarbiausias klausimas gali būti ne „kada iškris pirmas sniegas?“, o „kada pirmas kartas bus toks, kad kelias ryte taps pavojingas?“ Ir į šį klausimą atsakymas gali ateiti gerokai anksčiau, nei daugelis norėtų.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!