Makaronus ruošiate vakarienei: paprastesnis būdas leidžia apsieiti be puodo su verdančiu vandeniu

Ar ir jums būna, kad vakarienės metu virtuvėje jau garuoja puodas, ant lentos laukia pjaustomos daržovės, o vaikas ar namiškis iš gretimo kambario klausia, kada pagaliau bus valgyti? Makaronai atrodo greičiausias sprendimas, bet vien vandens užvirinimas, nupylimas ir dar vienos keptuvės padažui plovimas kartais atima daugiau jėgų nei pats gaminimas.

Yra paprastesnis kelias: makaronų nebūtina virti dideliame puode pilname vandens. Juos galima ruošti plačioje gilesnėje keptuvėje ar troškintuve kartu su padažo ingredientais, pilant tik tiek skysčio, kiek makaronai gali sugerti. Ant stalo atkeliauja tas pats sotus patiekalas, o kriauklėje po vakarienės lieka kur kas mažiau indų.

Toks būdas ypač gelbsti tomis dienomis, kai nesinori kurti „tikros vakarienės“ iš kelių atskirų etapų. Užtenka vieno indo, makaronų, skysčio ir to, kas tuo metu yra šaldytuve ar spintelėje: pomidorų, svogūno, česnako, sūrio, špinatų, keptos vištienos ar pupelių.

Vietoj didelio puodo – plati keptuvė

Principas labai paprastas. Į gilesnę plačią keptuvę ar žemą puodą sudedami sausi makaronai, priedai ir įpilama vandens, sultinio, trintų pomidorų su vandeniu ar kito pasirinkto skysčio. Skysčio nereikia pilti „dėl visa ko“ iki pat kraštų – jis turi apsemti makaronus arba būti labai arti jų paviršiaus.

Indas statomas ant vidutinės kaitros, o jam pradėjus švelniai burbuliuoti makaronus reikia vis pamaišyti. Tai svarbiausia dalis, nes pirmomis minutėmis jie mėgsta sukibti tarpusavyje ar prilipti prie dugno. Vėliau jie minkštėja, sugeria skonį ir išleidžia šiek tiek krakmolo, kuris skystį paverčia lengvu, natūraliu padažu.

Čia nereikia laukti, kol atskirame puode vanduo ims smarkiai kunkuliuoti, tada saugotis garų ir nešti sunkų puodą prie kriauklės. Kai makaronai suminkštėja, belieka įmaišyti sūrį, šlakelį grietinėlės, sviesto ar alyvuogių aliejaus. Jei skysčio liko per daug, kelios papildomos minutės be dangčio dažniausiai išsprendžia problemą.

Skonis gimsta ne nupylus vandenį, o jam verdant kartu

Įprastai makaronai išverda beveik beskonio vandens puode, o tik paskui gauna padažą. Ruošiant viename inde jie nuo pradžių verda tame, kuo vakarienė ir kvepės: česnakais, svogūnais, daržovių sultiniu, pomidorais, prieskoniais. Dėl to net paprasti produktai gali atrodyti kur kas pilnesnio skonio.

Pavyzdžiui, galima trumpai pakepinti svogūną su česnaku, suberti vyšninius pomidorus ir sausus trumpus makaronus, užpilti vandeniu ar sultiniu, pagardinti druska bei pipirais. Baigiant virti įmaišomi špinatai ir tarkuotas kietasis sūris. Kita vakarienė gali prasidėti nuo grybų, o pabaigoje atsirasti žirnelių, citrinos žievelės ir šaukštas kreminio sūrio.

Vis dėlto ne kiekviena makaronų rūšis čia vienodai patogi. Trumpi makaronai, penne, fusilli, kriauklelės ar trumpesni spagečiai, perlaužti perpus, telpa geriau ir lengviau pasidengia skysčiu. Labai stori ar dideli makaronai gali reikalauti daugiau kantrybės, o lakštus lazanijai geriau palikti jų įprastam darbui orkaitėje.

Makaronus ruošiate vakarienei: paprastesnis būdas leidžia apsieiti be puodo su verdančiu vandeniuNuotrauka: Pixabay / stevepb

Kodėl šis būdas patinka ne tik skubantiems

Tėvams tai mažiau lakstymo tarp puodų, kai šalia sukasi alkani vaikai. Vienam žmogui tai galimybė nevirti didžiulio vandens kiekio dėl vienos porcijos. O po darbo grįžusiam žmogui kartais svarbiausia net ne laikas, o žinojimas, kad vakarienei nereikės valandos dėmesio ir kalno neplautų indų.

Tačiau šis būdas nereiškia, kad klasikinis puodas tampa nereikalingas. Jei gaminate daug porcijų visai šeimai, norite itin tvirtų, al dente tekstūros makaronų arba ruošiate labai subtilų padažą atskirai, didelis puodas gali būti patogesnis. Jis leidžia vienu metu išvirti daugiau ir paprasčiau kontroliuoti makaronų minkštumą.

Skirtumas tas, kad kasdienėje virtuvėje ne visada reikia rinktis sudėtingiausią kelią vien todėl, kad taip daryta įprastai. Vieno indo metodas nėra triukas, kuris pakeis visas vakarienes. Tai veikiau ramus sprendimas vakarams, kai norisi šilto maisto, bet nesinori, kad visa virtuvė atrodytų lyg po didelio šeimos pietų gaminimo.

Keli dalykai, kad vakarienė nevirstų koše

Didžiausia klaida – užpilti makaronus per mažu kiekiu skysčio ir nuo jų nenusisukti. Jei keptuvė atrodo sausa, o makaronai dar kieti, tiesiog įpilkite šiek tiek karšto vandens ar sultinio. Daug saugiau skystį papildyti po truputį, nei iš karto paversti patiekalą sriuba.

Taip pat verta prisiminti, kad padažas verdant tirštėja. Grietinėlę, daug sūrio ar šaukštą kreminio sūrio geriau dėti pabaigoje, kai makaronai jau beveik minkšti. Tuomet padažas išlieka švelnus, nesvyla prie dugno ir nereikia jo gelbėti papildomu vandeniu.

Jei dedate mėsą, žalią vištieną ar kietesnes daržoves, joms pirmiausia skirkite kelias minutes keptuvėje. Makaronai išverda greitai, todėl į juos verta dėti jau apkeptus ingredientus arba tuos, kuriems pakanka trumpo troškinimo. Taip vakarienė bus ne tik paprasta, bet ir tolygiai paruošta.

Kartais geriausias vakarienės palengvinimas nėra naujas prietaisas ar sudėtingas receptas. Tai sprendimas nebevirti pilno puodo vandens vien iš įpročio ir leisti vienai keptuvei atlikti daugiau darbo. Gal šį vakarą makaronams iš tiesų užteks vieno indo?

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!