Nuo lapkričio 1 d. pokyčiai darbuotojams: vieni gaus daugiau apsaugos, kiti gali skaudžiai pražiopsoti terminus

Lapkričio 1-oji daug kam atrodys kaip eilinė diena kalendoriuje. Dar vienas rytas, dar vienas kavos puodelis, dar vienas prisijungimas prie darbo kompiuterio. Tačiau darbo santykiuose nuo šios datos įsigalioja pokyčiai, kurių ignoruoti nebeapsimokės nei darbuotojams, nei darbdaviams. Keičiasi ne viena smulkmena, o visas paketas taisyklių: nuo atleidimo darbdavio valia iki galutinio atsiskaitymo, nuotolinio darbo, išbandymo termino, atostogų ir net kolektyvinių sutarčių.

Valstybinė darbo inspekcija skelbia, kad pagrindiniai Darbo kodekso pakeitimai įsigalios 2026 m. lapkričio 1 d., o jie palies labai skirtingas darbo santykių sritis. Kitaip tariant, tai nėra tik „teisininkų reikalas“ ar eilinis dokumentas, kurį galima praleisti akimis. Šį kartą pokyčiai gali paliesti žmogų labai konkrečiai: kaip jis bus atleidžiamas, kada gaus pinigus, ar galės dirbti nuotoliu, kiek truks išbandymas ir kas nutiks sukauptoms atostogoms.

Darbdavys nebegalės tiesiog pasakyti „taip nusprendžiau“

Vienas jautriausių pakeitimų susijęs su darbo sutarties nutraukimu darbdavio valia. Iki šiol daugeliui darbuotojų pats žodžių junginys „darbdavio valia“ skambėjo grėsmingai: lyg darbdavys galėtų vieną dieną nuspręsti, kad darbuotojo nebereikia, ir viskas. Nuo lapkričio ši vieta tampa aiškesnė – norint nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu, reikės pagrįstos priežasties.

Tai nereiškia, kad darbdavys apskritai nebegalės atsisveikinti su darbuotoju. Galės. Tačiau sprendimas negalės būti tuščias, formalus ar paremtas vien nuotaika. Išlieka ir svarbi darbuotojo apsauga: įspėjimas prieš tris darbo dienas bei ne mažesnė kaip šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Kitaip tariant, jeigu žmogus atleidžiamas tokiu pagrindu, darbdaviui tai ir toliau kainuos rimtai.

Dar viena svarbi detalė – darbo pareigų pažeidimų vertinimo terminai. Jeigu darbuotojas galimai padarė pažeidimą, bet tuo metu serga arba atostogauja, šis laikas nebus įskaitomas į vieno mėnesio terminą sprendimui dėl atleidimo priimti. Darbuotojui tai reiškia viena: situacijos dėl galimo pažeidimo gali „nenusimesti“ vien dėl to, kad žmogus tuo metu nedirbo. Darbdaviui tai taip pat signalas – sprendimai turi būti pagrįsti, proporcingi ir dokumentuoti, nes kilus ginčui bus vertinama ne emocija, o aplinkybės.

Atsiskaitymas išeinant iš darbo: pinigų gali tekti palaukti

Dar viena vieta, į kurią darbuotojai tikrai turėtų atkreipti dėmesį, yra galutinis atsiskaitymas. Įprastai žmogus, išeidamas iš darbo, tikisi gauti viską, kas jam priklauso: atlyginimą, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kitas sumas. Nuo lapkričio atsiras galimybė susitarti, kad dalis sumos būtų išmokėta vėliau, jeigu mokėtina suma viršija vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį.

Skamba nekaltai, bet čia slypi labai svarbi detalė: vėliau galės būti išmokama tik ta dalis, kuri viršija vieno mėnesio VDU, ir toks atidėjimas negalės tęstis amžinai. Likusi suma turės būti išmokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pasibaigimo.

Darbuotojui čia svarbu nesutikti automatiškai su bet kuo, kas pakišama pasirašyti paskutinę darbo dieną. Jei kalbama apie atidėtą atsiskaitymą, reikia aiškiai matyti sumas, datas ir sąlygas. Darbdaviui tai taip pat nėra laisvė „sumokėsime kada galėsime“. Nauja tvarka suteikia lankstumo, bet ne leidimą tempti laiką be ribų.

Daugiau uždirbantiems – daugiau laisvės, bet ir daugiau rizikos

Nuo lapkričio daugiau individualių susitarimų galimybių atsiras tiems darbuotojams, kurių darbo sutartyje nustatytas mėnesinis atlyginimas yra ne mažesnis kaip du paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžiai. Paprastai tariant, kalbama apie didesnes pajamas gaunančius darbuotojus, su kuriais bus galima plačiau tartis dėl tam tikrų darbo sąlygų.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip privalumas: daugiau lankstumo, daugiau individualumo, daugiau galimybių susitarti ne pagal standartinį šabloną. Tačiau čia yra ir kita pusė. Kuo daugiau laisvės susitarimuose, tuo daugiau atsakomybės suprasti, ką pasirašai. Didesnė alga nereiškia, kad darbuotojas automatiškai tampa teisininku ir akimirksniu mato visas rizikas.

Tiesa, ribos išliks. Negalima bus laisvai nukrypti nuo taisyklių, susijusių su maksimaliu darbo laiku, minimaliu poilsio laiku, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybe, nediskriminavimu bei kitomis esminėmis garantijomis. Tačiau šiai darbuotojų grupei galės būti nustatytas ilgesnis išbandymo terminas – iki šešių mėnesių. Tai jau rimta detalė, ypač tiems, kurie keičia darbą ir mano, kad po trijų mėnesių rizikingiausias laikotarpis baigtas.

Pirmą kartą nuėjau į darbo pokalbį po ilgos pertraukosNuotrauka: OpenAI

Nuotolinis darbas: „per brangu“ nebebus toks paprastas atsakymas

Pokyčiai palies ir nuotolinį darbą. Darbdavys ir toliau turės tenkinti darbuotojų, turinčių papildomų garantijų, prašymus dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų. Iš Darbo kodekso šalinama ankstesnė papildoma išimtis dėl per didelių nuotolinio darbo organizavimo sąnaudų.

Tai gali būti ypač aktualu tėvams, žmonėms, derinantiems darbą su šeiminiais įsipareigojimais, ir tiems, kuriems nuotolinis darbas nėra patogumo klausimas, o reali galimybė išlaikyti darbo ritmą. Aišku, tai nereiškia, kad kiekvienas prašymas automatiškai bus patenkintas. Jei darbas pagal savo pobūdį negali būti atliekamas nuotoliu, darbdavys turės pagrindą atsisakyti. Tačiau vien pasakyti „mums tai per brangu“ jau nebebus taip paprasta.

Panašiai tikslinama ir darbuotojų teisė prašyti pageidaujamo darbo laiko režimo. Vertinant tokius prašymus svarbiausia bus darbo organizavimo ir gamybos proceso ypatumai. Kitaip tariant, argumentai turės būti susiję su realiu darbu, o ne vien su darbdavio nenoru keisti nusistovėjusios tvarkos.

Atostogos gali pradėti „degti“ greičiau

Dar vienas pokytis, kuris gali skaudžiai paliesti žmones, mėgstančius kaupti atostogas „juodai dienai“, susijęs su kolektyvinėmis sutartimis. Aukštesnio lygmens kolektyvinėse sutartyse galės būti numatytas trumpesnis – dvejų metų – terminas, kuriam pasibaigus darbuotojas gali prarasti teisę pasinaudoti visomis ar dalimi kasmetinių atostogų, jeigu faktiškai turėjo galimybę jomis pasinaudoti.

Čia svarbiausia frazė – „jeigu turėjo galimybę“. Jei žmogus tikrai galėjo atostogauti, bet metų metus kaupė dienas, ateityje tokia taktika gali tapti rizikingesnė. Taip pat kolektyvinėse sutartyse galės būti numatyta galimybė tam tikrais atvejais už dalį nepanaudotų atostogų išmokėti piniginę kompensaciją.

Iš darbuotojo pusės tai reiškia labai paprastą dalyką: verta pasitikrinti, kiek atostogų sukaupta, kokia tvarka galioja darbovietėje ir ar nėra kolektyvinės sutarties, kuri ateityje pakeistų žaidimo taisykles. Atostogos nėra tik eilutė personalo sistemoje. Tai realus poilsis arba realūs pinigai, todėl jų praradimas gali būti nemalonus smūgis.

Lapkričio 1-oji nėra stebuklinga riba visiems atvejams

Labai svarbu nepamiršti pereinamųjų nuostatų. VDI pabrėžia, kad iki 2026 m. spalio 31 d. pradėtoms procedūroms, nustatytiems išbandymo terminams, pradėtiems darbo ginčams ir kitais įstatyme numatytais atvejais bus taikomos iki pakeitimų įsigaliojimo galiojusios taisyklės. Tai reiškia, kad negalima visko mechaniškai vertinti pagal principą „nuo lapkričio 1-osios jau viskas naujai“.

Būtent čia gali kilti daug nesusipratimų. Vienas darbuotojas galvos, kad jam jau taikoma nauja tvarka, darbdavys sakys, kad procedūra pradėta anksčiau, o ginčas galiausiai gali persikelti į darbo ginčų komisiją. Todėl svarbios ne tik pačios taisyklės, bet ir datos: kada prasidėjo procesas, kada buvo įteikti dokumentai, kada nustatytas išbandymas, kada kilo ginčas.

Šie Darbo kodekso pakeitimai nėra vien sausa teisinė reforma. Jie palies kasdienes situacijas: atleidimą, pinigus, darbą iš namų, išbandymo terminą, atostogas ir susitarimus su darbdaviu. Todėl iki lapkričio verta padaryti vieną paprastą dalyką – ne numoti ranka, o pasižiūrėti savo darbo sutartį, sukauptas atostogas, galiojančius susitarimus ir darbovietės vidaus tvarkas. Nes kartais vienas parašas ar praleistas terminas kainuoja daugiau nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!