Nuo lapkričio 1-osios darbdavys nebegalės atleisti savo valia be pagrįstos priežasties: kas dar keičiasi darbuotojams
Pagal Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pranešimą
Iki lapkričio liko nepilnas mėnuo, o darbo santykiuose jis atneš daugiau pokyčių, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nuo 2026 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Darbo kodekso pakeitimai, kurie palies atleidimą iš darbo, galutinį atsiskaitymą, nuotolinį darbą ir atostogas. Kai kurie pokyčiai aktualūs beveik kiekvienam dirbančiajam, kiti tik tam tikroms grupėms.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius ragina nesižvalgyti vien į vieną naujieną. „Darbo kodekso pakeitimai apima labai skirtingas darbo santykių sritis – nuo atleidimo ir galutinio atsiskaitymo iki nuotolinio darbo bei individualių susitarimų. Todėl svarbu vertinti ne vieną atskirą pakeitimą, o jų visumą ir, svarbiausia, žinoti, nuo kada naujosios taisyklės bus taikomos“, – sako jis.
Surinkome, kas konkrečiai keičiasi ir ką tai reiškia jums.
Atleisti darbdavio valia bus galima tik dėl pagrįstos priežasties
Darbo kodekso 59 straipsnis leidžia darbdaviui nutraukti darbo sutartį savo valia. Iki šiol ši teisė dažnai buvo suprantama kaip galimybė atsisveikinti su darbuotoju nenurodant išsamios priežasties.
Nuo lapkričio 1 d. darbdavys, turintis teisę taikyti šį darbo sutarties nutraukimo pagrindą, galės nutraukti sutartį tik dėl pagrįstos priežasties.
Kas lieka taip pat, kaip buvo:
- darbuotoją reikės įspėti prieš tris darbo dienas;
- reikės išmokėti ne mažesnę kaip šešių jo vidutinių darbo užmokesčių išeitinę išmoką.
Paprastas pavyzdys: jei darbuotojo vidutinis darbo užmokestis yra 1 500 eurų, išeitinė išmoka tokiu atveju būtų ne mažesnė kaip 9 000 eurų. Tai tik aritmetinis pavyzdys. Tikslus vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas pagal nustatytą tvarką.
Taip pat panaikinamas iki šiol galiojęs reikalavimas, kad atleidimo darbdavio valia priežastis nebūtų tarp nurodytų Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje. Pasak VDI, tai padidins teisinį aiškumą ir sumažins ginčų riziką, o šia išimtine darbdavio teise bus naudojamasi atsakingiau. Darbuotojo apsauga išlieka per išeitinę išmoką.
Kas keičiasi, kai darbuotojas pažeidžia pareigas
Jei darbuotojas padaro darbo pareigų pažeidimą, darbdavys dėl atleidimo turi apsispręsti per vieną mėnesį. Nuo lapkričio į šį mėnesį nebus skaičiuojamas laikas, kai darbuotojas nedirbo dėl laikinojo nedarbingumo ar atostogų.
Praktiškai tai reiškia, kad jei darbuotojas po pažeidimo išeina atostogų ar suserga, darbdaviui skirtas laikas sprendimui tuo metu tarsi sustoja.
VDI kancleris primena, kad atleidimas negali būti formalumas. „Vertinant darbo pareigų pažeidimą turi būti atsižvelgiama į jo sunkumą, padarinius, aplinkybes, darbuotojo kaltę, ankstesnį jo elgesį ir darbo rezultatus, o pats atleidimas turi būti proporcinga priemonė“, – sako Š. Orlavičius.
Kada išeitinė išmoka nebus mokama
Pasikeičia ir viena rečiau pasitaikanti situacija. Kartais paaiškėja, kad darbo sutartis prieštarauja įstatymams, to ištaisyti negalima, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą laisvą darbo vietą. Tada darbo sutartis nutraukiama nesant šalių valios.
Nuo lapkričio tokiu atveju išeitinė išmoka nebus mokama, jeigu sutarties prieštaravimas įstatymams atsirado dėl darbuotojo kaltės.

Galutinis atsiskaitymas: dalį pinigų bus galima gauti vėliau, bet ne vėliau nei po trijų mėnesių
Išeinant iš darbo, darbuotojui paprastai priklauso galutinis atsiskaitymas. Nuo lapkričio atsiranda nauja galimybė: jeigu mokėtina suma viršija vieno mėnesio vidutinį darbo užmokestį, darbuotojas ir darbdavys galės susitarti, kad suma, viršijanti vieno mėnesio vidutinį atlyginimą, būtų išmokėta vėliau.
Du svarbūs dalykai:
- tam reikalingas abiejų šalių susitarimas, darbdavys negalės to nuspręsti vienas;
- likusi suma turės būti išmokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbo santykių pabaigos.
Pavyzdys: jei darbuotojui priklauso 4 000 eurų, o jo vidutinis mėnesio atlyginimas yra 1 500 eurų, šalys galėtų susitarti, kad 2 500 eurų bus sumokėti vėliau, bet ne vėliau nei per tris mėnesius. Tai irgi tik iliustracija.
Daugiau uždirbantiems – daugiau laisvės tartis
Dalis pakeitimų skirta darbuotojams, kurių darbo sutartyje nustatytas mėnesinis darbo užmokestis yra ne mažesnis nei du šalies ūkio vidutiniai mėnesiniai bruto darbo užmokesčiai. Vertinamas paskutinis Valstybės duomenų agentūros paskelbtas vidurkis.
Su tokiais darbuotojais bus galima plačiau susitarti dėl nukrypimų nuo Darbo kodekso ir kitų darbo teisės normų imperatyvių taisyklių, jeigu susitarimu bus pasiekta darbdavio ir darbuotojo interesų pusiausvyra. Jiems taip pat galės būti nustatytas ilgesnis, iki šešių mėnesių, išbandymo terminas.
Tačiau yra sritys, kuriose nukrypti nuo įstatymo nebus galima net ir susitarus. Tai, be kita ko, maksimalus darbo ir minimalus poilsio laikas, darbo sutarties sudarymas, darbuotojų sauga ir sveikata, lyčių lygybė bei nediskriminavimas.
„Didesnė susitarimų laisvė nereiškia, kad darbo sutartyje galima nustatyti bet kokias sąlygas. Esminis kriterijus išlieka šalių interesų pusiausvyra, o kilus ginčui dėl tokio susitarimo teisėtumo jis galės būti vertinamas darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka“, – sako VDI kancleris.
Nuotolinis darbas: viena išimtis darbdaviui dingsta
Darbo kodeksas kai kuriems darbuotojams suteikia papildomų garantijų, kai reikia derinti darbą su šeiminiais ar kitais įsipareigojimais. Tokių darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu darbdavys ir toliau turės tenkinti, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso ypatumų. Kolektyvinėje sutartyje dėl to gali būti susitarta ir kitaip.
Svarbiausia naujiena: iš Darbo kodekso išbraukiama iki šiol buvusi išimtis, leidusi atsisakyti dėl per didelių sąnaudų, susijusių su nuotolinio darbo organizavimu. Kitaip tariant, vien argumento, kad nuotolinis darbas darbdaviui per brangus, nebeužteks.
Panašiai tikslinama ir teisė prašyti dirbti pageidaujamu darbo laiko režimu. Vertinant tokį prašymą, esminę reikšmę turės darbo organizavimo ir gamybos proceso ypatumai.
Atostogos: kolektyvinėse sutartyse galės atsirasti dvejų metų terminas
Aukštesnio lygmens kolektyvinėse sutartyse atsiras daugiau galimybių susitarti dėl kasmetinių atostogų. Jose galės būti nustatytas trumpesnis, dvejų metų, terminas. Jam pasibaigus darbuotojas prarastų teisę pasinaudoti visomis ar dalimi atostogų, jei faktiškai turėjo galimybę jomis pasinaudoti.
Kolektyvinėse sutartyse taip pat galės būti numatyta, kad tam tikrais atvejais už dalį nepanaudotų atostogų išmokama piniginė kompensacija.
Pasak VDI, tikslas yra skatinti atostogas naudoti laiku, o ne jas kaupti metų metus, ir padėti geriau planuoti darbą bei poilsį. Pakeitimai taip pat stiprina darbo tarybų veiklos garantijas, įskaitant darbdavio pareigas, susijusias su jų finansavimu ir narių kvalifikacijos tobulinimu.
Svarbiausia data ir viena dažna klaida
Darbo kodekso pakeitimo įstatymas Nr. XV-1058 priimtas 2026 m. birželio 25 d., o pagrindiniai pakeitimai įsigalios 2026 m. lapkričio 1 d.
VDI įspėja apie klaidą, kurią lengva padaryti: manyti, kad nuo lapkričio 1-osios viskas automatiškai vertinama pagal naujas taisykles. Iki 2026 m. spalio 31 d. pradėtoms procedūroms ir procesams, jau nustatytiems išbandymo terminams, pradėtiems darbo ginčams ir kitais įstatyme numatytais atvejais bus taikomos senosios Darbo kodekso nuostatos.
„Lapkričio 1-oji nėra riba, nuo kurios automatiškai pagal naujas taisykles vertinama viskas, kas susiję su darbo santykiais. Įstatyme numatytos pereinamosios nuostatos, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ne tik pačią situaciją, bet ir tai, kada konkreti procedūra, procesas ar ginčas buvo pradėtas“, – pabrėžia Š. Orlavičius.
Jei šiuo metu sprendžiate su darbdaviu atleidimo, atsiskaitymo ar nuotolinio darbo klausimą, verta išsiaiškinti, kada ta procedūra prasidėjo. Nuo to gali priklausyti, kurios taisyklės jums bus taikomos.
Ar jūsų darbovietėje jau kalbama apie šiuos pokyčius? Kuris iš jų jums atrodo svarbiausias?
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


