2029 m. dangumi praskries „potencialiai pavojingas“ asteroidas: Lietuvoje jį bus galima pamatyti plika akimi

2029 m. balandžio 13-osios vakarą į dangų verta bus pažvelgti net tiems, kurie paprastai nesidomi astronomija. Tą naktį pro Žemę praskries asteroidas 99942 Apophis – vienas garsiausių kosminių objektų, kurio vardas prieš du dešimtmečius buvo siejamas su nerimu, skaičiavimais ir klausimu, ar jis kada nors galėtų pataikyti į mūsų planetą.

Dabar mokslininkai pabrėžia: 2029 m. susidūrimo nebus. Apophis praskries saugiai. Tačiau jis priartės taip arti, kad šis įvykis taps vienu įspūdingiausių dangaus reginių per žmonijos stebėjimų istoriją. Asteroidas pralėks arčiau nei geostacionarieji palydovai, o palankiomis sąlygomis jį bus galima pamatyti plika akimi – be teleskopo, be specialios įrangos, tiesiog žiūrint į dangų.

Ir taip, Lietuva taip pat patenka į zoną, kurioje šis reiškinys turėtų būti matomas. Jei tą vakarą dangus nebus apniukęs, 2029 m. balandžio 13-osios vėlų vakarą ir po vidurnakčio žmonės galės stebėti neįprastai judantį šviesos tašką, lėtai slenkantį žvaigždžių fone.

Kas yra Apophis ir kodėl jis taip išgarsėjo?

Apophis buvo atrastas 2004 metais. Iš pradžių šis asteroidas sukėlė tikrą sumaištį, nes ankstyvieji skaičiavimai rodė nedidelę, bet neįprastai didelę pagal astronominius standartus tikimybę, kad 2029 m. jis gali susidurti su Žeme. Buvo kalbama apie maždaug 2,7 proc. riziką, o tai tokio dydžio objektui atrodė pakankamai rimta, kad mokslininkai jį stebėtų itin atidžiai.

Vėliau, surinkus daugiau duomenų, rizika buvo atmesta. Šiandien laikoma, kad Apophis nekels pavojaus Žemei bent artimiausią šimtmetį. Tai labai svarbi detalė, nes žodis „potencialiai pavojingas“ dažnai skamba taip, lyg objektas jau artėtų tiesiai į mus. Iš tikrųjų astronomijoje ši sąvoka reiškia, kad asteroidas yra pakankamai didelis ir jo orbita priartėja prie Žemės orbitos. Tai nėra prognozė, kad jis trenksis į planetą.

Pats Apophis yra maždaug 340 metrų skersmens. Tai nėra mažas akmenukas, kuris sudegtų atmosferoje kaip paprastas meteoras. Tai didelis kosminis kūnas, kurio smūgis, jei kada nors įvyktų su panašiu objektu, galėtų sunaikinti didžiulį regioną. Tačiau 2029 m. kalbame ne apie katastrofą, o apie retą, saugų ir nepaprastai artimą praskriejimą.

Kaip arti jis praskries?

2029 m. balandžio 13 d. Apophis priartės prie Žemės maždaug per 31–32 tūkst. kilometrų nuo planetos paviršiaus. Kad būtų lengviau įsivaizduoti: Mėnulis yra maždaug už 384 tūkst. kilometrų, taigi Apophis praskries daug arčiau nei Mėnulis. Jis taip pat bus arčiau už kai kuriuos ryšių ir orų palydovus, esančius geostacionarioje orbitoje.

Tai nereiškia, kad asteroidas „brauks per atmosferą“ ar bus matomas kaip ugninis kamuolys. Jis neskries kaip meteoras ir nedegs danguje. Apophis atrodys kaip šviesus taškas, panašus į žvaigždę, tik skirtumas tas, kad jis aiškiai judės žvaigždžių fone. Žiūrint atidžiau, jo padėtis keisis ne per valandas, o per minutes.

Didžiausias ryškumas numatomas apie 20:35 UTC. Lietuvos laiku tai būtų apie 23:35. Artimiausias priartėjimas turėtų įvykti maždaug po valandos – jau artėjant vidurnakčiui arba net po jo, priklausomai nuo tikslaus stebėjimo momento. Vadinasi, Lietuvoje tai bus vėlaus vakaro ir nakties įvykis.

Ar tikrai jį pamatys 90 proc. Žemės gyventojų?

Skaičius „90 proc.“ skamba labai įspūdingai, bet jį reikia suprasti atsargiai. Kalbama apie tai, kad didžioji pasaulio gyventojų dalis gyvens regionuose, iš kurių teoriškai bus galima stebėti Apophis praskriejimą bent tam tikru metu. Tai nereiškia, kad 90 proc. žmonių tikrai jį pamatys. Reikės giedro dangaus, tinkamos vietos, kuo mažiau šviesos taršos ir bent minimalaus pasiruošimo.

Didžiausią pranašumą turės Europa, Afrika, dalis Azijos ir kiti Rytų pusrutulio regionai. Šiaurės Amerika šį reginį matys prasčiau arba visai praleis, nes tuo metu geometrija bus nepalanki. Lietuvai situacija turėtų būti gana gera, tačiau kaip visada mūsų šalyje pagrindinis klausimas bus ne astronomija, o debesys. Balandžio viduryje dangus gali būti ir skaidrus, ir visiškai užtrauktas.

Jeigu orai bus palankūs, geriausia rinktis vietą toliau nuo miesto šviesų. Kaimo vietovė, atviresnis laukas, sodyba, ežero pakrantė ar vieta be aukštų pastatų suteiktų geresnį vaizdą. Mieste Apophis taip pat gali būti matomas, bet šviesos tarša apsunkins stebėjimą. Žiūronai labai pravers, nors teoriškai ryškiausiu metu jo gali pakakti ieškoti ir plika akimi.

Kodėl mokslininkams šis praskriejimas toks svarbus?

Apophis praskriejimas nėra tik gražus reginys. Mokslininkams tai bus reta galimybė pamatyti, kaip tokį asteroidą veikia Žemės gravitacija. Kai didelis kosminis kūnas praskrieja taip arti planetos, jo orbita gali pasikeisti, gali pakisti sukimosi greitis, paviršiuje gali įvykti smulkių nuošliaužų ar kitų pokyčių.

NASA planuoja naudoti OSIRIS-APEX misiją, kad po praskriejimo būtų galima tyrinėti Apophis iš arti. Europos kosmoso agentūra taip pat rengia RAMSES misijos planus, kurių tikslas – dar prieš praskriejimą ir jo metu gauti kuo daugiau duomenų apie asteroidą. Tai svarbu ne tik dėl smalsumo. Kuo geriau suprasime tokius objektus, tuo geriau žmonija galės pasiruošti ateičiai, jei kada nors tikrai reikėtų nukreipti pavojingą asteroidą.

Būtent todėl 2029 m. Apophis praskriejimas vadinamas ne tik astronominiu spektakliu, bet ir planetinės gynybos pamoka. Tai bus tarsi realus bandymas be katastrofos: didelis objektas, labai arti Žemės, bet saugiu atstumu, o mokslininkai turės galimybę patikrinti stebėjimo, skaičiavimo ir misijų technologijas.

Ką reikėtų prisiminti artėjant 2029-iesiems?

Svarbiausia – nereikia panikuoti. Apophis 2029 m. į Žemę neatsitrenks. Tai patvirtina dabartiniai orbitos skaičiavimai, o susidūrimo rizika artimiausiam šimtmečiui yra atmesta. Tačiau šis asteroidas vis tiek išliks vienu įdomiausių kosminių objektų, kuriuos žmonės galės pamatyti savo akimis.

Lietuvos gyventojams verta pasižymėti datą: 2029 m. balandžio 13-osios vėlus vakaras. Jei dangus bus giedras, tai gali būti vienas tų retų momentų, kai kosmosas tampa ne nuotrauka internete, o realiu vaizdu virš galvos. Ne kaip krintanti žvaigždė, kuri sumirksi ir dingsta, o kaip tyliai judantis taškas, primenantis, kad Žemė skrieja ne tuščioje erdvėje.

Tokie įvykiai nutinka labai retai. Galbūt ne kiekvienas jį pastebės, ne kiekvienas žinos, kur tiksliai žiūrėti, bet pats faktas išliks neeilinis: didelis asteroidas praskries arčiau nei daugelis palydovų, bus matomas milijardams žmonių ir tuo pat metu nekels grėsmės. Tai vienas tų kartų, kai dangus tikrai duos priežastį pakelti akis.